Spausdinti

Mastrichto kriterijai

Norėdama įsivesti eurą, ES šalis narė turi išpildyti tam tikras sąlygas (atitkti vadinamuosius Mastrichto kriterijus), kurios nurodytos Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje. Joje numatyta, kad valstybės narės pasirengimas pereiti prie bendros valiutos vertinamas pagal penkis kriterijus:

  • infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio;

  • bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP;

  • valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP;

  • ilgalaikės palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, praėjusių metų ilgalaikių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;

  • šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų*.

*ES valstybė ne mažiau kaip dvejus metus turi dalyvauti Valiutų kurso mechanizme (VKM) II, kuriame leidžiamos valiutos kurso svyravimo ribos - +/- 15 proc. Lietuva prie VKM II prisijungė 2004 m., prisiimdama vienašalį įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo.

2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją nurodė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. 

Pranešimuose pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje. Europos Komisijos Konvergencijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai konstatuojama, kad balandžio pabaigoje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc. ir tai yra gerokai žemesnis rodiklis nei 1,7 proc. Mastrichto kriterijus.

Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo 2,1 proc. BVP (kriterijus – 3,0 proc. BVP), valdžios sektoriaus skola – 39,4 proc. BVP (kriterijus – 60 proc. BVP).

Vidutinių ilgalaikių palūkanų norma siekė 3,6 proc., tuo tarpu konvergencijos kriterijus – 6,2 proc. Nacionaliniai teisės aktai yra suderinti su Sutartimi, o lito ir euro keitimo kursas išlieka stabilus.

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą, Mastrichto sutartyje nustatyti tokie konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai (Mastrichto kriterijai):

  • infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis;
  • šalies bendrojo biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;
  • valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 % BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti;
  • Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;
  • šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus iki euro įvedimo neperžengti nustatytų valiutos svyravimo ribų euro atžvilgiu, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme.

2014 m. birželio pradžioje paskelbtose Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaitose teigiamai įvertintas Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą. Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos Tarybai leisti Lietuvai 2015 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, kas buvo sėkmingai įgyvendinta.

Atsakymo data 2014-09-30