Europos pinigų sąjunga
Ekonominė ir pinigų sąjunga
1988 m. tuometinio Europos Komisijos pirmininko vadovaujamas Europos Sąjungos (ES) ekspertų komitetas pasiūlė Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) įgyvendinti trimis atskirais, bet vienas kitą pakeičiančiais etapais.
EPS pirmasis etapas
Remdamasi Deloro pranešimu, ES Vadovų Taryba 1989 m. birželio mėn. nusprendė, kad EPS pirmasis etapas turėtų prasidėti 1990 m. liepos 1 d. Iš esmės tą dieną buvo panaikinti kapitalo judėjimo tarp valstybių narių visi apribojimai.
1990 m. kovo 12 d. ES Vadovų Tarybos sprendimu Europos ekonominės bendrijos (EEB) valstybių narių centrinių bankų Valdytojų komitetui suteikta papildomų pareigų. Valdytojų komiteto naujosios pareigos buvo konsultuoti valstybių narių pinigų politikos klausimais ir skatinti jos koordinavimą, siekiant kainų stabilumo. Valdytojų komitetas pradėjo pasirengimą trečiajam EPS etapui.
Siekiant įgyvendinti antrąjį ir trečiąjį etapus, reikėjo peržiūrėti EEB steigimo sutartį (Romos sutartį) ir sukurti reikiamą institucinę struktūrą. Tuo tikslu 1991 m. buvo sušaukta tarpvyriausybinė konferenciją EPS klausimais. Ji vyko tokiu pat metu kaip ir tarpvyriausybinė konferencija dėl politinės sąjungos.
Šių derybų rezultatas – ES sutartis, dėl kurios buvo susitarta 1991 m. gruodžio mėn. ir kuri buvo pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte.
EPS antrasis etapas
1994 m. sausio 1 d. įkūrus Europos pinigų institutą (EPI), prasidėjo antrasis EPS etapas, ir buvo panaikintas Valdytojų komitetas. EPI nebuvo atsakingas už pinigų politikos įgyvendinimą ES – tai vis dar buvo nacionalinių institucijų prerogatyva – ir neturėjo kompetencijos vykdyti užsienio valiutų intervencijos.
Du pagrindiniai EPI uždaviniai:
• stiprinti centrinių bankų tarpusavio bendradarbiavimą ir pinigų politikos koordinavimą,
• atlikti parengiamuosius Europos centrinių bankų sistema (ECBS) sukūrimo darbus, vykdyti bendrą pinigų politiką ir įvesti bendrą valiutą trečiajame etape.
1995 m. gruodžio mėn. ES Vadovų Taryba nutarė Europos valiutos vienetą pavadinti „euru“ ir patvirtino, kad EPS trečiasis etapas prasidės 1999 m. sausio 1 d. Iš anksto buvo paskelbta perėjimo prie euro veiksmų seka. Šis planas iš esmės buvo pagrįstas EPI parengtais išsamiais pasiūlymais.
Tuo pat metu EPI buvo nurodyta atlikti parengiamąjį darbą būsimų pinigų ir valiutų kursų tarp euro zonos ir kitų ES šalių srityje.
1996 m. gruodžio mėn. EPI ES Vadovų Tarybai pateikė savo ataskaitą, kuri yra ES Vadovų Tarybos 1997 m. liepos mėn. priimtos rezoliucijos dėl naujo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) principų ir svarbiausių elementų pagrindas.
1996 m. gruodžio mėn. EPI ES Vadovų Tarybą, o vėliau ir visuomenę supažindino su atrinktais eurų banknotų, kurie apyvartoje pasirodė 2002 m. sausio 1 d., dizainais.
1997 m. birželio mėn. ES Vadovų Taryba priėmė Stabilumo ir augimo paktą, apimantį du reglamentus, kuriais siekiama užtikrinti biudžeto drausmę EPS. Paktą papildė ir atitinkamus įsipareigojimus sustiprino 1998 m. ES Vadovų Tarybos deklaracija.
1998 m. gegužės 2 d. valstybių ar vyriausybių vadovų sudėties ES Vadovų Taryba vieningai nutarė, kad 11 valstybių narių (Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija) įvykdė dalyvavimo trečiajame EPS etape ir bendrosios valiutos įvedimo būtinas sąlygas. Be to, valstybių ar vyriausybių vadovai pasiekė politinį susitarimą, kuriuos asmenis rekomenduojama skirti Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos nariais.
1998 m. gegužės mėn. bendrąją valiutą įvedančių valstybių narių finansų ministrai susitarė su tų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojais, Europos Komisija ir EPI, kad VKM dvišalis pagrindinis dalyvaujančių valstybių narių valiutų kursas bus naudojamas nustatant neatšaukiamą valiutų perskaičiavimo į eurus kursą.
1998 m. gegužės 25 d. 11 dalyvaujančių valstybių narių vyriausybės paskyrė ECB pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir keturis kitus Vykdomosios valdybos narius. Jų paskyrimas įsigaliojo nuo 1998 m. birželio 1 d. ir reiškė, kad įsteigtas ECB. ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Eurosistemą, kuri trečiajame EPS etape nustatė ir tiksliai apibrėžė bendrą pinigų politiką.
1998 m. birželio 1 d. įsteigus ECB, EPI baigė vykdyti savo užduotis, ir buvo likviduotas.
EPS trečiasis etapas
1999 m. sausio 1 d. prasidėjo trečiasis ir paskutinis EPS etapas – buvo neatšaukiamai nustatyti pirmųjų 11 EPS dalyvaujančių valstybių narių valiutų kursai, o ECB tapo atsakingas už bendros pinigų politikos vykdymą.
2001 m. sausio 1 d. EPS dalyvaujančių valstybių narių skaičius padidėjo iki 12, Graikijai prisijungus prie EPS trečiajame etape. Slovėnija prisijungė 2007 m. sausio 1 d. ir tapo 13 – ąją nare. Po prisijungimo šių dviejų šalių centriniai bankai yra Eurosistemos dalis.
2008 m. sausio 1 d. į EPS įstojus Kiprui ir Maltai valstybių narių skaičius padidėjo iki 15 šalių.
