Kainos euro zonoje
Labiausiai žmones jaudinantis euro trūkumas yra galimas prekių kainų didėjimas dėl euro įvedimo. Grynųjų eurų įvedimas daugelio euro zonos šalių gyventojų buvo suvoktas kaip veiksnys, gerokai padidinęs infliaciją (bendrojo kainų lygių kilimą, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia). Tačiau statistika ir ekonominės studijos parodė, kad kai kurių prekių kainos iš tikrųjų padidėjo, bet bendra įtaka infliacijai buvo nedidelė ir laikina.
|
|
Kas galėjo sąlygoti euro įvedimo įtaką infliacijai? Vienas veiksnys buvo įmonių sąnaudos dėl euro įvedimo. Antra, rinkoje egzistuoja objektyvus reiškinys, kad kai kurių prekių kainos apvalinamos iki rinkodaros požiūriu patrauklių skaičių. Trečia priežastis, kuriai valdžia neišvengiamai skirs didelį dėmesį – atskirų prekių ir tiekėjų bandymas pasipelnyti didinant kainas, kadangi euro įvedimas yra savotiškas konkurentų veiksmus koordinuojantis mechanizmas: vienai įmonei didinti kainas rizikinga, jeigu to nedaro konkurentai. Bet jeigu yra tikimybė, kad tą darys visi vienu metu, tai niekas nepraranda rinkos dalies ir gali pabandyti iš to pasipelnyti. Šie trys dalykai sąlygojo atskirų prekių pabrangimą euro zonos šalyse įvedant eurą.
Kokios prekės labiausiai brango? Iš esmės pabrango labai nedaug prekių, daugiausia paslaugų sferoje. Daugiausia pabrango restoranų ir kavinių, kirpyklų, sauso valymo, automobilių taisymo paslaugos ir pan. Nepaisant to, visuomenė ir žiniasklaida labai greitai iš to padarė neteisingų apibendrinimų apie bendrąjį kainų lygio pokytį. Kitaip tariant, žmonių suvokta infliacija buvo didelė, liaudis sukūrė mitų, pavyzdžiui, esą Vokietijoje kas kainavo markėmis, tas dabar kainuoja eurais. Iš esmės tai reikštų, kad šioje šalyje buvo 100 proc. infliacija dėl euro įvedimo. Bet tai - absoliuti netiesa. Iš tikrųjų infliacija euro zonoje kaip svyravo apie 2%, taip ir išliko. Įspūdis, jog euro įvedimas daugiausiai ir nulėmė kainų augimą, susidarė dėl to, jog pradėjus naudoti grynuosius eurus, neįprastai pabrango būtent kai kurios dažnai perkamos, pigios prekės ir paslaugos, pavyzdžiui, puodelis kavos kavinėje, duona, automobilių remontas, bilietai į renginius. Tačiau iš tikrųjų dauguma kainų eurą įsivedusiose ES valstybėse liko nepakitusios, o, pavyzdžiui, daugelio pramoninių prekių tokių kaip kompiuteriai, foto prekės ir stereo aparatūra, kainos toliau mažėja – iš dalies dėl atpigusių technologijų.
Parengta pagal Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus dr. Raimondo Kuodžio straipsnį „Euras Lietuvai: už ir prieš“
