Pagrindinis Apie euro įvedimą Lietuvoje Euras ir Lietuva Reikalavimai ir jų vykdymas

Reikalavimai ir jų vykdymas

SpausdintiSiųsti draugui

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, norinčios įvesti eurą, pirmiausia turi atitikti konvergencijos (ekonominio suartėjimo), kitaip – Mastrichto, kriterijus.

Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba paprašius ES valstybei narei, kuriai taikoma išimtis įstojus į ES laikinai naudoti nacionalinę valiutą, Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) parengia pranešimus apie konvergenciją ir juos pateikia ES Tarybai.

Pasiūlius Europos Komisijai, po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Tarybos susitikime, ES Taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui.

Pagrindiniai Mastrichto kriterijai yra tokie:

● Kainų stabilumas. Infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

● Valstybės finansų padėties tvarumas:

- valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;

- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

Tačiau vertinant, kaip laikomasi keliamų reikalavimų, atsižvelgiama ir į tokius veiksnius kaip ankstesnė pažanga mažinant biudžeto nesubalansuotumą ir (arba) išimtinius ir laikinus veiksnius, dėl kurių atsiranda biudžeto nesubalansuotumas. Taip pat tikimasi, kad valstybės narės, kurių valstybės skolos ir BVP santykis didesnis kaip 60 procentų, sumažins jį iki kontrolinio dydžio pakankamai sparčiai.

● Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II), neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu. Ar šis kriterijus vykdomas, vertinama pirmiausia pagal tai, ar valiutos kursas yra panašus į nustatytą kursą euro atžvilgiu, taip pat atsižvelgiama į veiksnius, kurie galėjo nulemti valiutų kurso padidėjimą. Tai patvirtina faktas, kad 1993 m. rugpjūčio mėn. VKM svyravimo ribos buvo išplėstos nuo ±2,25 iki ±15 procentų, todėl standartinių VKM svyravimo ribų reikšmė tapo ne tokia aiški. Be to, 1999 m. sausio 1 d. trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etape valiutų kurso mechanizmą pakeitė naujas valiutų kurso mechanizmas, kur dalyvaujančių valiutų dvišalių pagrindinių kursų standartinės svyravimo ribos euro atžvilgiu yra ±15 procentų.

● Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikės palūkanų normos negali būti daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, VVP ilgalaikių palūkanų normų vidurkį. Norėdamos pasiskolinti pinigų, vyriausybės išleidžia ilgalaikes obligacijas, už kurias mokamos palūkanos. Jeigu investuotojai mažai tiki ekonomikos perspektyvomis arba infliacija yra didelė, jie reikalauja didesnių palūkanų normų – rizikos premijos. Todėl VVP ilgalaikė palūkanų norma yra vienas iš šalies ekonomikos patikimumo rodiklių, o naujųjų ES valstybių narių atveju – vienas iš pažangos, siekiant realiosios konvergencijos, rodiklių.

Lietuvos tikslai

2007 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje nurodyta, kad „Lietuva sieks prisijungti prie euro zonos. Turimais duomenimis, palankiausias laikas Lietuvai įstoti į euro zoną – nuo 2010 metų“.

Programoje teigiama, jog sparti ir tvari realioji Lietuvos konvergencija – suartėjimas su euro zonos valstybių produktyvumo ir pajamų lygiu – vienas svarbiausių šalies ekonominės politikos tikslų, siekiant įsivesti eurą. Lietuvos konvergencijos 2007 metų programa projektuoja LR įstatymų suformuotą šalies ekonominę politiką.

Visa ši Programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutiniu laikotarpiu. Šios priemonės yra:

1. sparti bei tvari realioji konvergencija ir stabili makroekonominė aplinka;
2. palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;
3. skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;
4. ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą užtikrinančių fiskalinės drausmės normų tobulinimas, švietimo, sveikatos ir mokesčių reformų vykdymas;
5. pasiūlymų dėl priemonių, galinčių užtikrinti, kad būtų nuosekliai naudojamasi mažai infliacijai ir dideliam užimtumui reikalingu ūkio potencialiu augimu ir nedidinamas fiskalinis deficitas, parengimas (per 2008 metus).

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti šalių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas (žr. lentelę 1).

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos Komisija.

Informacija parengta pagal Lietuvos konvergencijos 2007 metų programą

Lietuva ir Mastrichto kriterijai

Konvergencijos rodikliai 2006 m.

Konvergencijos rodikliai 2007 m.