2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
Tiesioginiai visuotiniai rinkimai, kuriuose visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, turintys balso teisę, renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP), pirmą kartą buvo surengti 1979 m. Iki tol savo atstovus į Europos Bendrijų Asamblėją (Europos Parlamentą) skirdavo EB valstybių nacionaliniai parlamentai. Rinkti EP per tiesioginius visuotinius rinkimus pasiūlė 1974 m. Paryžiuje susitikę EB valstybių vadovai, o 1976 m. Taryba galutinai įteisino šį principą ir nustatė, kiek kiekvienoje valstybėje narėje turės būti išrinkta atstovų.
Teisę būti išrinkti į EP turi bet kurios partijos, legaliai veikiančios ES valstybėje, atstovai arba nepriklausomi kandidatai. Kiekvienoje ES narėje į EP galėjo būti renkami tik tos valstybės piliečiai, tačiau 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai ir įvedus Europos pilietybę rinkimuose gali dalyvauti ir kitų ES valstybių piliečiai, jeigu rinkimų metu nuolat gyvena kitoje ES valstybėje. Ši nuostata taikoma ne tik EP rinkimams, bet ir ES valstybių vietos valdžios atstovaujamų jų institucijų rinkimams.
Pirmieji tiesioginiai EP rinkimai įvyko 1979 m. birželio 7-10 d. pagal tuos pačius 1976 m. patvirtintus nuostatus, tiktai plečiantis EB daugėjo ir renkamų EP narių; 1979 m. buvo išrinkta 410 atstovų iš 9 valstybių, 1984 m. - 434 atstovai iš 10 valstybių, 1989 m. - 518 atstovų iš 12 valstybių, m. - 567 atstovai iš 12 valstybių, 1999 m. - 626 EP nariai iš 15 valstybių. Paskutiniai EP rinkimai 2004 m. birželio 10-13 d. jau įvyko 25 ES valstybėse. Tuomet buvo išrinktas 732 narių EP, o 2007 m. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai EP sudarė 785 nariai iš 27 ES šalių. Tačiau pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras EP narių skaičius po 2009 m. rinkimų sumažėjo iki 736.
2009 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatai Lietuvoje
Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą vyko 2009 m. birželio 7 d. Šiuose rinkimuose Lietuvoje dalyvavo rekordiškai mažas skaičius rinkėjų - aktyvumas siekė 20,98 proc.
2009 m. Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje, kuriuose dalyvavo 15 politinių partijų, laimėjo:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - 26,16 proc. balsų ir gavo 4 mandatus;
Lietuvos socialdemokratų partija - 18,12 proc. balsų ir gavo 3 mandatus;
Partija "Tvarka ir teisingumas" - 11,9 proc. balsų ir gavo 2 mandatus;
Darbo partija - 8,56 proc. balsų ir gavo 1 mandatą;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8,21 proc. balsų ir gavo 1 mandatą;
Liberalų sąjūdis - 7,17 proc. balsų ir gavo 1 mandatą.
Kitos rinkimuose dalyvavusios partijos neperkopė privalomo 5 proc. barjero:
Liberalų ir centro sąjunga - 3,38 proc. balsų;
Lietuvos centro partija - 3,01 proc. balsų;
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga - 2,85 proc. balsų;
"Fronto" partija - 2,36 proc. balsų;
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - 1,82 proc. balsų;
Pilietinės demokratijos partija - 1,31 proc. balsų;
Žemaičių partija - 1,23 proc. balsų;
Tautos prisikėlimo partija - 1,01 proc. balsų;
Tautinė partija "Lietuvos kelias" - 0,28 proc. balsų.
Lietuvos rinkėjai išrinko dvyliką naujų europarlamentarų:
- Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD);
- Zigmantas Balčytis (LSDP);
- Vilija Blinkevičiūtė (LSDP);
- Leonidas Donskis (LS);
- Juozas Imbrasas (TT);
- Vytautas Landsbergis (TS-LKD);
- Radvilė Morkūnaitė (TS-LKD);
- Justas Vincas Paleckis (LSDP);
- Rolandas Paksas (TT);
- Algirdas Saudargas (TS-LKD);
- Valdemaras Tomaševskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija);
- Viktoras Uspaskichas (DP).
Partijos kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 5 proc.
Jei 5 proc. barjerą perkopusių partijų surinktas bendras balsų skaičius nesiekia 60 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus papildomai įgyja kandidatų sąrašas, už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Jei ir tuomet bendra balsų suma nepasiekia 60 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja ir kiti sąrašai, tol, kol pasiekiamas 60 proc. balsų skaičius.
Komitetai, kuriuose dirbs naujai išrinkti Lietuvos EP nariai
Išsamiau apie 2009 m. Europos Parlamento rinkimus
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
Išaugusios Europos Parlamento galios pasitarnaus Europos piliečiams
Nuo 2009 m. – reformuotas Parlamentas
2004 m. rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje
Dokumentai:
Svarbiausi 2004-2009 m. Europos Parlamento sprendimai
Susipažinkite su 60 priežasčių, kodėl verta balsuoti Europos Parlamento rinkimuose
Nuorodos:
Parlamentas, jo galios ir procedūros
Faktų apie EP galias suvestinė
50 Europos Parlamento metų – archyviniai vaizdo klipai
2008 m. vasario 20 d. EP rezoliucija dėl Lisabonos sutarties
Išsamiau:
2009 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatai
2009 m. Europos Parlamento rinkimų tinklalapis
