Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
|
2009 m. Europos Parlamento rinkimai vyko birželio 4-7 d. visose 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Daugiau kaip 375 milijonai Europos piliečių turėjo galimybę rinkti 736 EP narius iš 27 ES šalių penkerių metų kadencijai.
2004 m. Parlamente buvo 13 atstovų iš Lietuvos. 2009 m. birželio 7 d. Lietuvos gyventojai rinko 12 europarlamentarų.
Europos Parlamento rinkimai vyko birželio 4-7 d., tiksli rinkimų data įvairiose valstybėse skiriasi dėl šalių rinkiminių tradicijų, tačiau rinkimų rezultatai iš visų šalių nebuvo paskelbti anksčiau negu birželio 7 d. vakare.
Belgijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje rinkimai vyko birželio 7 d., sekmadienį.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose – birželio 4 d., o Airijoje – birželio 5 d. Kipro, Latvijos, Maltos ir Slovakijos gyventojai galėjo balsuoti birželio 6 d. Italijoje rinkimai vyko dvi dienas – birželio 6 ir 7 dienomis. Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje rinkimai paprastai vyksta sekmadieniais, o Čekijoje jie vyksta dvi dienas – penktadienio popietę ir šeštadienio rytą (šiemet – birželio 5 ir 6 dienomis).
Kiek bus europarlamentarų?
EP narių skaičius augo plečiantis Europos Sąjungai. Nuo 2007 m. EP sudarė 785 nariai iš 27 ES šalių. Tačiau pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras EP narių skaičius po 2009 m. rinkimų sumažės iki 736.
Pagal Nicos sutartį Lietuvai skirta 12 vietų Europos Parlamente. Toks pat skaičius numatytas ir Lisabonos sutartyje. |
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bendras vietų skaičius laikinai padidės iki 754, kaip buvo nuspręsta Europos Vadovų Tarybos susitikime 2008 m. gruodžio mėn. Vokietija bus vienintelė šalis, kuri „neteks“ kelių vietų pagal Lisabonos sutartį, tačiau galės jas pasilikti iki kitų EP rinkimų 2014 m. Todėl pereinamuoju laikotarpiu bendras EP narių skaičius bus ne 751, o 754.
Lietuvos EP rinkimuose dalyvavo 15 partijų
Lietuvos Vyriausiajoji rinkimų komisija (VRK) 2009-05-08 kandidatuoti EP rinkimuose registravo visas 15 pareiškinius dokumentus pateikusias partijas ir oficialiai paskelbė rinkimuose dalyvaujančių partijų sąrašą bei joms burtais suteiktus rinkimų numerius.
Burtų keliu partijoms atiteko numeriai:
Tautos prisikėlimo partija - 1,
Fronto partija - 2,
Partija "Tvarka ir teisingumas" - 3,
Lietuvos socialdemokratų partija - 4,
Žemaičių partija - 5,
Centro partija - 6,
Lietuvos liberalų sąjūdis - 7,
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8,
Pilietinės demokratijos partija - 9,
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga - 10,
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 11,
Darbo partija - 12,
Tautinė partija "Lietuvos kelias" - 13,
Liberalų ir centro sąjunga - 14,
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - 15.
Į Europos Parlamento rinkimus ateiti skatino keliami klausimai
2009 m. kovo 17 d. Europos Parlamente Briuselyje ir jo informacijos biuruose ES šalyse buvo pristatyta 2009 metų Europos Parlamento rinkimų informacinė kampanija. Pagrindinis rinkimų šūkis - „RENKIESI TU“, o pagrindinis kampanijos principas – ne atsakyti į klausimus, o juos kelti.
2009 m. rinkimuose balsuoti galėjo 2,8 mln. Lietuvos piliečių, 290 tūkst. iš jų – pirmą kartą.
ES piliečiai ateiti prie balsadėžių buvo skatinami ne apeliuodami į pilietinę pareigą, o aiškindami Europos Parlamento veiklą, kuri sprendžia kasdienio žmonių gyvenimo klausimus. Šių rinkimų šūkis – „RENKIESI TU“, o pagrindinis kampanijos principas – ne atsakyti į klausimus, o juos kelti.
Agitaciniai plakatai skelbė: kokį obuolį renkiesi – tradiciškai augintą, ekologiškai augintą ar genetiškai modifikuotą vaisių? Kokią energiją renkiesi – atominę, saulės, vėjo jėgainių, šiluminę? Buvo tikimasi, kad pilietis, rinkdamasis kandidatus į Europos Parlamentą, atstovaujančius konkrečias politines jėgas, rinksis ir atsakymą į iškeltą klausimą.
Tam tikslui buvo pasitelktos įvairios priemonės: informaciniai stendai, plakatai, vaizdo instaliacijos su kvietimu rinktis konkretų atsakymą.
Įrengtos „Pasirinkimo kabinas“, kuriose piliečiai galėjo palikti savo nuomonę, užduoti klausimus ar išsakyti palinkėjimus Europos žmonėms ar konkrečioms institucijoms, palikti vaizdo įrašus, kurie vėliau buvo rodomi viešai.
Europos Parlamentas taip pat bendravo su visuomene internetu, dalyvaudamas diskusijose socialiniuose tinkluose bei teikdamas įvairią informaciją Facebook, MySpace, Flikr ir Youtube tinklalapiuose.
Rinkimų teisė
Europos Parlamento rinkimai vis dar organizuojami laikantis šalių įstatymų ir tradicijų. Bendros ES taisyklės nustato, kad atstovai į EP turi būti renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teisę, laisvai ir slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą. Tačiau kiekviena valstybė narė gali rinktis, kokią proporcinio atstovavimo sistemą taikyti.
Preferencinio balsavimo atveju rinkėjai gali atiduoti pirmenybę tam tikram kandidatui iš sąrašo. Preferencinis balsavimas taikomas Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje. Kitu atveju kandidatų eiliškumo sąraše keisti negalima ir rinkėjai gali balsuoti tik už visą sąrašą. Tokia sistema taikoma Estijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
EP rinkimuose kiekviena valstybė gali nustatyti rinkimines apygardas arba kitaip padalinti savo teritoriją. Dauguma šalių nustato visą teritoriją kaip vieną daugiamandatę rinkimų apygardą. Tačiau Belgija, Airija, Italija, Prancūzija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė turi po kelias rinkimines apygardas ar sritis.
Rinkimų į EP laikotarpis nustatomas ES lygmeniu, tačiau konkrečios rinkimų dienos ir rinkiminių apylinkių darbo laikas nustatomas pagal valstybių rinkimų įstatymus.
Balsavimas yra privalomas Belgijoje, Kipre, Graikijoje ir Liuksemburge.
ES šalyse skiriasi aktyvios ir pasyvios rinkimų teisės amžiaus cenzas. Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje piliečiai turi teisę rinkti ir būti renkami į EP nuo 18 metų. Austrijoje galima balsuoti nuo 16, o būti kandidatu – nuo 18 metų. Tuo tarpu Italijoje – atitinkamai nuo 18 ir 25.
Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, rinkėjai privalo užsiregistruoti rinkėjų sąraše iš anksto. Daugelyje kitų ES šalių registracija vykdoma automatiškai.
ES piliečiai, gyvenantys kitoje Sąjungos valstybėje, turi teisę balsuoti ir kandidatuoti EP rinkimuose savo buvimo šalyje, tačiau nacionaliniai rinkimų įstatymai gali nustatyti specialią tvarką, kaip tai padaryti. Šios kadencijos Parlamente dirba keletas europarlamentarų, kurie buvo išrinkti ne savo kilmės valstybėje. ES piliečiai, gyvenantys šalyje, kuri nėra jų kilmės valstybė, ir norintys dalyvauti EP rinkimuose savo kilmės valstybėje, privalo laikytis nacionalinių rinkimų įstatymų. Kai kurios ES šalys leidžia balsavimą paštu arba įsteigia rinkimų apylinkes savo ambasadose ar konsulatuose.
Pagal ES rinkimų teisę EP nario pareigos nesuderinamos su šalies parlamento ar vyriausybės nario pareigomis, taip pat ES institucijų tarnautojo pareigomis. Kai kurios šalys nesuderinamų pareigų sąrašą yra išplėtusios. Pavyzdžiui, Austrijoje europarlamentaro pareigos nesuderinamos su banko direktoriaus pareigomis, Vengrijoje – su policijos karjeros pareigūno, o Ispanijoje – su televizijos direktoriaus pareigomis.
