Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
Išaugusios Europos Parlamento galios pasitarnaus Europos piliečiams
Išaugusios Europos Parlamento galios pasitarnaus Europos piliečiams
Daugelyje ES politikos sričių Europos Parlamento ir ES Tarybos (Ministrų Tarybos) galios priimant sprendimus yra vienodos. Nors tokiose srityse kaip žemės ūkis ir užsienio politika EP nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, debatai ir rezoliucijos šiais klausimais dažnai daro įtaką europinei darbotvarkei ir gali paveikti Tarybos sprendimus. EP taip pat tvirtina ES biudžetą ir vykdo parlamentinę visos Bendrijos veiklos priežiūrą.
1. Teisėkūros galios
Bendro sprendimo procedūra
Europos Parlamentas ir ES Taryba vienodomis sąlygomis dalijasi teisėkūros galiomis svarstant apie du trečdalius ES teisės aktų projektų. EP gali priimti be pakeitimų, pakeisti arba atmesti Europos Komisijos siūlomų direktyvų ir reglamentų projektus aplinkosaugos, transporto, vartotojų apsaugos, kovos su nelegalia migracija ir vidaus rinkos reguliavimo srityse. Šią kadenciją Parlamentas atmetė teisės aktų projektus dėl uosto paslaugų liberalizavimo ir kompiuterinių išradimų patentavimo. Kita vertus, svarstant Paslaugų direktyvos ir chemikalų registravimo taisyklių (REACH) projektus europarlamentarai iš esmės pakeitė pradinius tekstus.
Konsultavimosi procedūra
Kitais klausimais (mokesčiai, pramonės politika, žemės ūkis, narystė euro zonoje) EP tenka daugiau patariamasis vaidmuo ("konsultavimosi procedūra"). Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento pakeitimai dažnai daro įtaką svarstymams ES Taryboje, pavyzdžiui, sprendžiant avių identifikavimo ar tiesioginių išmokų žemdirbiams perskirstymo klausimus.
Pritarimo procedūra
Ratifikuojant kai kuriuos ES sudarytus tarptautinius susitarimus reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Parlamentas negali keisti sutarčių, tačiau gali jas atmesti. Pritarimo procedūra paprastai taikoma stojimo sutartims, kai į ES priimamos naujos narės, ir asociacijos sutartims, kurios sudaromos tarp ES ir valstybių, kurios dar nėra Sąjungos narės. Taigi ES plėtra gali įvykti tik tuomet, kai jai pritaria Europos Parlamentas.
2. Politinė įtaka
Europos Parlamento vaidmuo svarbus ne tik teisėkūros srityje. Pavyzdžiui, nors galutinius sprendimus dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos priima valstybės narės, ES Taryba ir Europos Komisija privalo apie juos iš anksto informuoti EP narius, kurie debatų ar viešų svarstymų metu pareiškia savo poziciją ir skatina veikti. Parlamente taip pat rengiami pranešimai ir rekomendacijos bei pateikiami klausimai, kuriais siekiama paveikti kitas ES institucijas sprendžiant užsienio reikalus. Pavyzdžiui, europarlamentarai gali daryti spaudimą ES Tarybai ir Komisijai dėl žmogaus teisių gynimo kitose šalyse.
Nors ES įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Europos Komisijai, Parlamentas turi politinės iniciatyvos teisę. Savo iniciatyva parengtuose pranešimuose jis gali paprašyti Komisijos inicijuoti teisės aktų leidybą, t.y. pateikti įstatymų projektus. Taip pat jis gali Komisijos projekto rengimo stadijoje nurodyti, kaip tas projektas turėtų atrodyti.
3. Biudžetinės galios
Europos Parlamentas kartu su ES Taryba tvirtina metinį ES biudžetą ir vykdo jo priežiūrą. Parlamentas taria paskutinį žodį dėl daugiau negu pusės ES biudžeto išlaidų, kurios skiriamos regioninės plėtros ir socialiniam fondui, energetikai, mokslo tyrimams, transportui, vystomajai pagalbai, aplinkosaugai, švietimui ir kultūrai. Tuo tarpu dėl išlaidų žemės ūkiui paskutinį žodį taria Taryba.
ES taip pat nustato ilgalaikį biudžetą, kuris septynerių metų laikotarpiui numato kiekvienais metais ES politikos sritims skiriamų lėšų ribas ir bendrą daugiametę sumą. Susitarimas dėl šių daugiamečių finansinių programų negali būti pasiektas be Parlamento pritarimo.
4. Demokratinė kontrolė
Paskyrimai
Palamentas turi galią atstatydinti visą Europos Komisiją. Be to, jis tvirtina arba atmeta teikiamą Komisijos pirmininko kandidatūrą. Europarlamentarai taip pat tvirtina Komisijos narių (komisarų) kolegijos sudėtį, o prieš galutinį balsavimą kiekvienas komisaras turi dalyvauti viešuose svarstymuose ir atsakyti į EP narių klausimus. Savo ruožtu Parlamentas rengia viešuosius svarstymus su kandidatais Europos centrinio banko pirmininko ir Vykdomosios valdybos nario pareigoms užimti, taip pat Audito Rūmų nario pareigoms užimti.
Demokratinė atskaitomybė pinigų politikos srityje
Europos centrinio banko pirmininkas plenarinės sesijos metu Parlamentui teikia metinį pranešimą ir kas tris mėnesius atsiskaito atsakingiems Parlamento komitetams.
Biudžeto priežiūra
EP vykdo nuolatinę ES biudžeto panaudojimo priežiūrą ir sprendžia dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo, t.y., ar ES institucijos tinkamai panaudojo europines lėšas.
Laikinieji bei tyrimo komitetai
Įgyvendindamas savo priežiūros galias, EP gali sudaryti specifines problemas nagrinėjančius laikinuosius komitetus bei tyrimo komitetus, kurie nagrinėja netinkamo administravimo taikant Bendrijos teisę atvejus.
Europarlamentarai taip pat gali žodžiu arba raštu teikti klausimus Europos Komisijai ir ES Tarybai. Per plenariniame posėdyje skirtą klausimų valandą rengiami specialūs debatai su Komisijos ir Tarybos atstovais, kurie privalo atsakyti į pateiktus klausimus.
5. Peticijos teisė
Kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti Parlamentui peticiją tais klausimais, kurie priklauso ES veiklos sritims.
6. Žvelgiant į ateitį
Ratifikavus Lisabonos sutartį EP galios dar labiau sustiprės. Bendro sprendimo procedūra bus taikoma tokiose srityse kaip žemės ūkis, žuvininkystė, migracija, kosmoso tyrimai ir sportas. Parlamentas galės tarti paskutinį žodį dėl visų ES biudžeto išlaidų, įskaitant žemės ūkį. Taip pat EP žodis taps svaresnis skiriant Komisijos pirmininką.
Svarbi statistika apie Europos Parlamentą
Europos Parlamentas yra didžiausias demokratinis pasaulio parlamentas ir antrasis pagal dydį (po Kinijos parlamento) parlamentas pasaulyje, turintis 785 narius (po birželio 7 d. rinkimų šis skaičius sumažės iki 736).
Parlamente atstovaujama kaip 240 šalių lygmens politinių partijų. Jų nariai susibūrė į 7 europines politines frakcijas pagal savo politines pažiūras. Parlamente yra ir frakcijoms nepriklausančių narių.
Europos Parlamento nariai
Nuo 2007 m. sausio 1 d. Parlamente yra 785 nariai. 31,46 proc. jų yra moterys – tai didesnė dalis negu daugelio šalių parlamentuose. 1979 m., kai EP pirmąkart buvo tiesiogiai išrinktas, jame buvo tik 16,5 proc. moterų. Vis dėlto netrukus po to pirmoji moteris, Simone Veil, buvo išrinkta EP pirmininke.
Vyriausias EP narys yra Giovanni Berlinguer iš Italijos (Socialistų frakcija), gimęs 1924 m. liepos 9 d. Jis dalyvavo 1957 m. pasirašant Romos sutartį, įkūrusią Europos ekonominę bendriją. Tuo tarpu jauniausias europarlamentaras yra Dimitar Stojanov iš Bulgarijos (nepriklausantis jokiai frakcijai). Jis gimė 1983 m. gegužės 17 d., o EP nariu tapo 2007-aisiais.
Europarlamentarų patirtis itin įvairi. Šalia profesionalių politikų, teisininkų ir ekonomistų Parlamente yra buvęs kosmonautas, profesionalus lenktynininkas, taip pat XX a. septintojo dešimtmečio studentų maištų lyderis.
EP darbas
Nuo 2004 m. liepos iki 2008 m. gruodžio Europos Parlamente 1543 kartus buvo svarstomi teisės aktai (t.y. maždaug 300 kartų per metus). Per šį laikotarpį pagal bendro sprendimo procedūrą buvo priimti 893 teisės aktai.
Per tą patį laikotarpį EP apsvarstė 1219 ne teisėkūros dokumentų – ataskaitų, rezoliucijų ir pan.
Nuo 2004 m. liepos iki 2008 m. gruodžio EP plenarinėse sesijose buvo balsuojama 25 823 kartus (t.y. vidutiniškai apie 5700 kartų per metus). Kasmet EP komitetai, frakcijos ar europarlamentarų grupės plenarinėse sesijose pateikdavo apie 11 tūkst. pakeitimų.
Nuo 2004 m. liepos iki 2008 m. lapkričio EP nariai plenarinėse sesijose pateikė 1722 klausimus ES Tarybai ir 2787 klausimus Europos Komisijai.
EP kvietimu Strasbūre arba Briuselyje lankėsi daug žinomų politikų ir visuomenės veikėjų. Nuo 2004 m. liepos iki 2008 m. vasario Parlamente surengti 44 iškilmingi posėdžiai, kuriose kalbėjo garsūs svečiai. Trumpiausią kalbą 2004 m. spalio 26 d. pasakė Olandijos karalienė Beatrix (19 minučių), o ilgiausiai 2008 m. spalio 8 d. kalbėjo Kolumbijos politikė Íngrid Betancourt (50 minučių).
EP darbuotojai
2008 m. spalį Parlamente dirbo 6072 darbuotojai. Iš jų 3217 dirbo Briuselyje, 2552 – Liuksemburge, 80 – Strasbūre ir 223 – kitur. EP dirba apie 150 lietuvių.
Moterys sudaro EP darbuotojų daugumą – 58 proc..
Vidutinis EP darbuotojų amžius – 47 metai. Darbuotojai iš "senųjų“ ES narių yra vidutiniškai šiek tiek vyresni (50 metų), o iš "naujųjų“ ES narių – gerokai jaunesni (vidutiniškai 34 metų).
Didžiausias EP generalinis direktoratas yra Vertimų raštu direktoratas – jame dirba daugiau kaip ketvirtadalis visų EP darbuotojų. Apskritai daugiakalbystės srityje dirba 28 proc. Parlamento darbuotojų. 18 proc. EP darbuotojų tiesiogiai padeda europarlamentarams ar jų frakcijoms. Administracinio pobūdžio postuose dirba 17 proc., o informavimo ir komunikacijos srityse – apie 10 proc. visų Parlamento darbuotojų.
2008 m. vasario mėn. duomenimis, europarlamentarai turėjo 1552 Parlamente akredituotus asistentus.
EP biudžetas
2009 m. EP biudžetas sudaro maždaug 1,53 milijardo eurų (0,003 euro vienam ES gyventojui). Iš šios sumos 190 milijonų skirta europarlamentarų išlaidoms, 185 milijonai – EP narių padėjėjams, 503 milijonų – EP darbuotojams (nuolatiniams ir laikiniesiems), 101 milijonas – kitiems darbuotojams ir pasamdytoms tarnyboms, o 294 milijonai – pastatams, baldams, įrangai ir panašaus pobūdžio išlaidoms.
EP darbo vietos ir pastatai
Kaip nusprendė ES šalių vyriausybės (ES Vadovų Taryba), Europos Parlamentas dirba trijose šalyse ir miestuose – Strasbūre (Prancūzija – oficiali EP buveinė), Briuselyje (Belgija) ir Liuksemburge. Visų EP pastatų bendras plotas sudaro 1 072 082 m2.
Bruselyje yra 14 EP pastatų, iš kurių 7 priklauso Parlamentui nuosavybės teise. Bendras EP pastatų Briuselyje plotas sudaro 534 617 m2. Juose telpa 5113 biurų ir 85 posėdžių salės, įskaitant plenarinių posėdžių salę (naujausias – József Antall – pastatas neįskaičiuotas).
Strasbūre yra 4 EP pastatai, kurie visi priklauso Parlamentui nuosavybės teise. Visų jų plotas sudaro 338 659 m2. Juose telpa 2655 biurai ir 51 posėdžių salė, įskaitant skirtą plenariniams posėdžiams.
Liuksemburge yra 6 EP pastatai (vienas jų priklauso EP, o kiti – nuomojami). Visų jų plotas sudaro 198 806 m2. Juose telta 2857 biurai ir 12 posėdžių salių, įsikaitant buvusią plenarinių posėdžių salę.
Parlamentas taip pat turi 33 informacijos biurus ES šalyse (taip pat ir Vilniuje). Jų plotas – apie 20 tūkst. m2.
Akredituoti lobistai bei žurnalistai
Parlamente įregistruota daugiau kaip 3 tūkst. lobistų, priklausančių 1583 organizacijoms (2009 m. vasario mėn. duomenys).
Apie tūkstantį žurnalistų akredituota visose ES institucijose, o dar 100 – tik Europos Parlamente.
