Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
2009 m. rinkimai į Europos Parlamentą
Nuo 2009 m. – reformuotas Parlamentas
Nuo 2009 m. – reformuotas Parlamentas
Reformos, kurios leis piliečiams geriau suprasti Europos Parlamento rinkimus, jo darbo metodus ir jo narių darbo užmokestį, įgyvendinamos dar neprasidėjus Parlamento rinkimams, kurie vyks 2009 m. birželį. Europinės politinės partijos bus finansuojamos pagal naująją ES rinkimų kampanijų finansavimo tvarką, bendrosios taisyklės panaikins didžiulius EP narių darbo užmokesčio skirtumus, o lobistams bus taikomi nauji veiklos Europos Parlamente reikalavimai – pavyzdžiui, finansų atskleidimas ir įrašymas į privalomą viešąjį registrą.
Europiniai rinkimai turi būti dar europietiškesni
2007 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas parėmė Komisijos siūlymą leisti Europos politinėms partijoms finansuoti 2009 m. birželio mėn. rinkimų kampanijų veiklą, kad rinkimai į Europos Parlamentą būtų dar europietiškesni.
Naujaisiais teisės aktais sustiprinamas finansinis Europos partijų stabilumas – joms leidžiama panaudoti kurių nors metų sutaupytas lėšas kitais metais ir taip palengvinti ilgalaikį lėšų planavimą. Jais taip pat leidžiama kurti Europos politinius fondus, kurie padėtų įgyvendinti politinių partijų tikslus Europos lygmeniu – pavyzdžiui, jie gali būti pasitelkiami viešoms politinėms diskusijoms remti, seminarams, mokymams bei konferencijoms finansuoti, taip pat valstybių politinių fondų ir mokslininkų bendradarbiavimui skatinti.
Europinėms politinėms partijoms per Europos Parlamentą kasmet skiriamas maždaug 10 milijonų eurų finansavimas iš ES biudžeto. Be to, naujiems politiniams fondams steigti 2008 m. ES biudžete numatyta 5 milijonai eurų. 2008 m. Parlamentas finansavo dešimt europinių politinių partijų:
Europos liaudies partiją (EPP), Europos socialistų partiją (PES), Europos liberalų demokratų ir reformų partiją (ELDR), Europos žaliųjų partijų federaciją (EFGP), Europos kairiųjų partiją (EL), Europos demokratų partiją (PDE/EDP), Sąjungos už tautų Europą partiją (AEN) Nepriklausomų Europos demokratų sąjungą (ADIE), Europos laisvąjį aljansą (EFA), Demokratų sąjungą už demokratiją ES (EUD).
Šios Europos politinės partijos nesutampa su septyniomis Europos Parlamento frakcijomis: vienos frakcijos nariai gali priklausyti daugiau negu vienai europinei partijai pagal savo partinę priklausomybę ES šalyje. Vis dėlto valstybių partijos savo pažiūromis yra susijusios su europinėmis politinėmis partijomis, o EP nariai stoja į frakcijas pagal savo pažiūras, todėl nenuostabu, kad narystė EP frakcijose ir europinėse partijose dažnai dubliuojasi.
Valstybių partijos – nefinansuojamos
Siekdamas sustiprinti politines diskusijas Europos Sąjungoje artėjant 2009 m. EP rinkimams, Europos Parlamentas pritarė Komisijos siūlymui leisti Europos politinėms partijoms savo lėšomis finansuoti europinių rinkimų kampanijų veiklą.
Parlamentas taip pat įtvirtino bendrąjį principą, kad šiomis lėšomis niekuomet negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamos kitos partijos, ypač valstybių partijos ir jų kandidatai.
2008 m. lėšos, skirtos dešimčiai europinių partijų finansuoti, buvo numatytos 2008 m. ES biudžeto Europos Parlamento skyriuje (I skirsnio IV antraštinės dalies 40 skyriaus 402 eilutė (Parlamentas) – žr. toliau pateiktą nuorodą). Europinėms partijoms skirtas lėšas kontroliuoja ir valdo Parlamentas.
Finansavimas tiesiogiai skiriamas tik europinėms politinėms partijoms, o ne Parlamento frakcijoms.
Politiniai fondai
Naujasis reglamentas dėl statuto ir Europos politinių partijų finansavimo nustatė naują teisinį pagrindą Europos politiniams fondams steigti. Reglamente teigiama, kad toks fondas dėl finansavimo gali kreiptis tik per europinę politinę partiją ir tik jeigu yra oficialus jos filialas.
Pertvarkyti Parlamento darbo metodai
Parlamento darbo veiksmingumas ir skaidrumas padidėjo, pakeitus plenarinių sesijų, komitetų posėdžių ir ryšių su užsieniu delegacijų darbo procedūras.
2007 m. spalio mėn. Parlamento frakcijų pirmininkų sueiga vieningai priėmė rekomendacijas, kurias pateikė Parlamento reformos darbo grupė tam, kad Parlamento darbas taptų veiksmingesnis ir patrauklesnis plačiajai visuomenei.
Pirmoji priemonių grupė apima penkias sritis: darbotvarkės sudarymą ir plenarinių posėdžių darbo organizavimą; prioritetų ir metinių diskusijų pobūdžio nustatymą; diskusijų organizavimą, balsavimo organizavimą ir pataisų teikimą; lygiagrečiai rengiamus posėdžius ir EP narių sėdėjimo plenarinių posėdžių salėje tvarką.
Dabar plenarinių posėdžių darbotvarkė yra aiškiai suskirstyta į dalis: svarbiausi teisėkūros klausimai svarstomi antradienį, prioritetinės diskusijos rengiamos trečiadienio rytą, o trečiadienio popietė skirta politikos aktualijoms nagrinėti.
Parlamento pranešėjas gavo daugiau laiko pasisakymams, taip pat galutiniam žodžiui per plenarines diskusijas dėl teisėkūros. Kad į kalbėtojų sąrašą neįrašyti EP nariai galėtų dalyvauti diskusijoje, per kiekvienus debatus rengiama penkių minučių sesija „prašau žodžio“, per kurią jie gali prašyti posėdžio pirmininko suteikti jiems žodį.
Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2008 m. pradžios.
Vienodas EP narių darbo užmokestis
Bendras Europos Parlamento narių statutas buvo patvirtintas 2005 m. birželio mėn. didžiąja balsų dauguma.
Nuo 2009 m. birželio mėn. visi EP nariai gaus maždaug 7400 eurų mėnesio atlyginimą, ir taip bus panaikinti dideli EP narių atlyginimų skirtumai, nes pagal dabar galiojančią tvarką EP nariai uždirba tiek pat, kiek uždirba jų valstybių parlamentų nariai. Naujose taisyklėse nustatytas EP nario atlyginimas sudarys 38,5 proc. Europos Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo.
EP nariai mokės pajamų mokestį į ES biudžetą, nors valstybės narės taip pat turės teisę reikalauti sumokėti papildomus mokesčius, kurie negalės viršyti šalyse galiojančių mokesčių dydžių.
Susitarime numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekviena ES valstybė galės ir toliau taikyti jose išrinktiems EP nariams kitokias taisykles negu numatytos statute. Be to, iš naujo perrinkti dabartiniai EP nariai galės pasirinkti – tie, kurie to pageidaus, galės toliau gauti atlyginimą pagal šiuo metu galiojančias nuostatas.
Skaidresnės išlaidos ir pensijos
Naujasis statutas taip pat pakeis EP narių kelionės išlaidų mokėjimo tvarką: atsisakius fiksuoto dydžio įkainių, bus atlyginamos tik faktiškai patirtos išlaidos.
EP nariai taip pat dalyvaus bendrojoje pensijų programoje, į kurią įmokas mokės Parlamentas. EP nariai visus mokėjimus iš Parlamento biudžeto gaus kiekvieną mėnesį eurais arba (EP narių prašymu) tos ES šalies valiuta, kurioje jie nuolat gyvena.
Naujos atlyginimo mokėjimo padėjėjams taisyklės
Siekiant išspręsti aptiktus sistemos trūkumus, išrinkus naująjį Parlamentą bus taikomos naujos taisyklės dėl EP nariams mokamų išmokų, skirtų atlyginti europarlamentarų padėjėjams už darbą.
Nuo 2009 m. birželio ES šalyse dirbančių EP narių padėjėjų sutartis tvarkys įgaliotieji mokėjimų agentai, kurių specializacijos sritis apims darbo sutarčių finansinius ir socialinio draudimo klausimus. Jie privalės užtikrinti atitinkamų valstybių socialinio draudimo ir mokesčių nuostatų laikymąsi. EP nariai galės panaudoti iki 25 proc. padėjėjams skirtos išmokos tokioms paslaugoms kaip mokslinės studijos arba kita patariamoji veikla.
Briuselyje dirbantiems padėjėjams bus taikoma nauja statuto nuostata, kuri taikoma ES pareigūnams ir kitiems Sąjungos institucijų darbuotojams. Padėjėjų sutartis ir darbo užmokesčio mokėjimą valdys Parlamento tarnybos, tačiau EP nariai galės ir toliau visiškai nevaržomai rinktis savo padėjėjus, skirti jiems darbo užduotis bei nustatyti darbo sutarties galiojimo trukmę.
EP taip pat nutarė, kad ateityje EP nariai negalės įdarbinti savo padėjėjais artimų giminaičių.
Pravalomasis viešas lobistų registras
2008 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas pasiūlė įsteigti bendrą ES Tarybos, Europos Komisijos ir Parlamento privalomąjį viešą lobistų registrą, kuris leistų užtikrinti „visišką finansų atskleidimą“. Asmenys ar organizacijos, norinčios vykdyti lobistinę veiklą Parlamente, Komisijoje arba Taryboje, į registrą būtų įrašomi tik vieną kartą. Šios trys institucijos įkūrė bendrą darbo grupę, kuri iki 2008 m. pabaigos parengė siūlymą dėl bendro registro.
„Visiškas finansų atskleidimas“ ir sankcijos
Pagal 2008 m. rezoliuciją lobistai turi laikytis elgesio kodekso nuostatų, o jas pažeidę gali netekti akreditavimo.
Be to, EP nariai pasiūlė, kad lobistų registras numatytų ir „visišką finansų atskleidimą“. Profesionalios konsultacinės bendrovės ir advokatų kontoros turėtų atskleisti savo svarbiausių klientų įtaką ir su lobistine veikla susijusias išlaidas. Nevyriausybinės organizacijos ir specialistų grupės turėtų nurodyti savo visą biudžetą ir finansavimo šaltinius.
2008 m. lapkričio mėn. antroji tarpinstitucinė Parlamento ir Komisijos atstovų darbo grupė pradėjo nagrinėti konkrečius pasiūlymus dėl elgesio kodekso, sankcijų ir būtino finansų atskleidimo apimties.
Lisabonos sutartis: daugiau galių Europos Parlamentui
Daugiau demokratinės atskaitomybės
Sutartis suteiktų ES didesnį demokratinį pagrindą, nes leistų piliečiams tiesiogiai dalyvauti ES valdyme, o Europos Parlamentas ir Sąjungos šalių parlamentai vaidintų svarbesnį vaidmenį priimant ES sprendimus.
Išskyrus keletą išimčių, Europos Parlamentas teisėkūros srityje įgytų tokias pačias galias kaip ir ES Taryba, atstovaujanti valstybėms narėms. Šiuo metu tokiose srityse kaip žemės ūkis, teisingumas ir vidaus reikalai, taip pat ES biudžeto valdymas Parlamentui tenka mažiau svarbus vaidmuo. Tačiau pagal Lisabonos sutartį šiose srityse EP ir ES Tarybos galios būtų vienodos. Be to, sustiprėtų ES šalių parlamentų vaidmuo. Jie įgytų teisę prieštarauti teisės akto pasiūlymui, kuris, jų nuomone, pažeidžia subsidiarumo principą. Pagal subsidiarumo principą ES lygiu veikiama tik tuomet, kai rezultato negalima veiksmingiau pasiekti nacionaliniu lygmeniu.
Pagal Lisabonos sutartį kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas siūlytų ES valstybių vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į EP rinkimų rezultatus. Pasiūlytai kandidatūrai turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų europarlamentarų. Parlamentas taip pat balsuotų dėl įgaliojimų suteikimo visai Komisijai, įskaitant ES užsienio reikalų vyriausiąjį įgaliotinį, kuris kartu būtų vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų.
Daugiau teisių ir aiškumo piliečiams
Piliečiai taip pat įgytų daugiau teisių. Pagal Lisabonos sutartį Pagrindinių teisių chartija taptų teisiškai įpareigojanti, o ES institucijos privalėtų užtikrinti, kad jų veiksmai nepažeidžia piliečių politinių, pilietinių, ekonominių ir socialinių teisių.
Numatoma piliečių iniciatyvos teisė leistų ne mažiau kaip milijonui piliečių prašyti Komisiją imtis teisėkūros iniciatyvos konkrečioje srityje.
Galiausiai Lisabonos sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog Europos Sąjungai įgaliojimus suteikia valstybės narės ir kad ES privalo gerbti nacionalinį kiekvienos Sąjungos šalies tapatumą.
Daugiau veiksmingumo
Sutartimi taip pat siekiama veiksmingesnio ES sprendimų priėmimo. Platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma taikymas ir vienbalsiškumo atsisakymas leistų ES Tarybai lengviau susitarti. Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir vyriausiasis užsienio reikalų įgaliotinis, padedamas naujosios Europos išorės veiksmų tarnybos, turėtų pagerinti ES veiksmų nuoseklumą ir poveikį Europos Sąjungoje bei už jos ribų.
Sutartis padidintų ES gebėjimą veikti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse – pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ar nusikalstamumu. Ji taip pat turėtų pagerinti ES gebėjimą įgyvendinti politiką kitose srityse – pavyzdžiui, energetikos, visuomenės sveikatos, civilinės saugos, klimato kaitos, visuotinės svarbos paslaugų, mokslinių tyrimų, kosmoso, regionų sanglaudos, prekybos, humanitarinės pagalbos, sporto ir turizmo.
Daugiau teisėkūros įgaliojimų Europos Parlamentui
Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas priimtų teisės aktus kartu su ES Taryba daugelyje esamų ir naujų politikos sričių pagal bendro sprendimo procedūrą, kuri būtų vadinama įprastine teisės aktų leidybos procedūra.
Esamos ES politikos sritys, kuriose bus pradėta taikyti bendro sprendimo procedūra (neišsamus sąrašas):
– vizos;
– prieglobstis (jo prašytojų priėmimo sąlygos bei kai kurie kiti aspektai);
– teisėta imigracija (atvykimo į ES ir apsigyvenimo joje sąlygos, taip pat kiti aspektai);
– teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas, Eurojustas ir sprendimai dėl Europolo;
– baudžiamųjų sankcijų už sunkius tarptautinio pobūdžio nusikaltimus pagrindinės taisyklės;
– bendrosios finansinės nuostatos;
– euro naudojimui būtinos priemonės;
– struktūriniai fondai.
Naujos ES politikos sritys pagal Lisabonos sutartį, kuriose bus taikoma bendro sprendimo procedūra (neišsamus sąrašas):
– energetika (energetikos vidaus rinkai ši procedūra jau taikoma);
– pasienio kontrolė;
– sportas;
– visuotinės ekonominės svarbos paslaugos;
– asmens duomenų apsauga;
– imigracija (kova su prekyba žmonėmis ir integracijos skatinimas);
– Europos intelektinės nuosavybės teisės;
– visuomenės sveikata: priemonės, kuriomis nustatomi aukštos kokybės standartai (bet ne derinimas);
– kosmoso politika;
– Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimas;
– turizmas.
EP ragina Sąjungos šalis ratifikuoti Lisabonos sutartį
2008 m. vasario 20 d. EP patvirtino europarlamentarų Richard Corbett (Socialistų frakcija, Jungtinė Karalystė) ir Íñigo Méndez de Vigo (Europos liaudies partija, Ispanija) parengtą pranešimą dėl Lisabonos sutarties (525 nariai balsavo už, 115 – prieš ir 29 susilaikė).
