ES biudžetas
Bendrijos biudžetas visą laiką augo, keitėsi ir jo sudarymo principai. 1970 m. Bendrijos biudžetas siekė 3.6 mlrd. ekiu (prilyginamas vienam eurui). 2006 m. biudžetas – jau 111.97 mlrd. EUR, bet tik 5% (žr. schemą) šios sumos panaudojama ES institucijų administracinėms išlaidoms (įskaitant vertimus žodžiu ir raštu į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas). Likusi dalis pinigų išleidžiama ES vidaus ir išorės politikoms įgyvendinti.
ES biudžeto išlaidos
Asignavimai tiesiogiai ES sutartyse ar teisės aktuose numatytiems tikslams finansuoti vadinami privalomosiomis išlaidomis (išmokų asignavimai). Tai iš esmės apima subsidijas ir garantijas pagal bendrąją žemės ūkio politiką. Neprivalomosios išlaidos (įsipareigojimų asignavimai) skirtos finansuoti kitoms ES veiklos kryptims, dėl kurių susitaria Europos Parlamentas ir Taryba (struktūriniai fondai, atskiros vidaus politikos sritys, parama išorės šalims, administraciniai poreikiai).
ES biudžeto įsipareigojimų asignavimai pagal 2007-2013 m. perspektyvą, %
Iš pradžių Bendrijos buvo finansuojamos tik iš valstybių narių įnašų. Pagal 1970 ir 1975 m. Liuksemburgo sutartis ES ilgainiui įgijo vadinamųjų nuosavų išteklių, patenkančių tiesiogiai į bendrą biudžetą.
ES biudžeto pajamos:
- Muitai, kuriais apmokestinama iš trečiųjų šalių į ES įvežama žemės ūkio produkcija ir rinkliava ES valstybėse narėse pagaminamam cukrui;
- Bendrasis išorinis tarifas, kuriuo apmokestinamas trečiųjų šalių prekių importas į ES;
- Šalyse narėse iš piliečių surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) procentas;
- Tiesioginiai valstybių narių įnašai, kurių dydis kiekvienai šaliai nustatomas pagal jos BVP dydį.
Papildomų pajamų dar gaunama už įvairias ES institucijų paslaugas, iš jų darbuotojų mokamų mokesčių; baudų už įvairius pažeidimus.
Pajamos iš muitų žemės ūkio ir kitų prekių importui bei cukraus gamintojų mokama rinkliava cukraus eksporto išlaidoms padengti – tai vadinamosios tradicinės nuosavos lėšos, kurios sudaro apie 14.9% ES pajamų. Taigi tradicinės nuosavos pajamos gaunamos apmokestinant bloko išorės prekybą vykdančius verslininkus. Jas Sąjungos vardu surenka šalys narės. Savo administraciniams kaštams padengti jos pasilieka ketvirtadalį gautų įplaukų. 1988 m. buvo nustatytas trečiasis („netradicinis“) pajamų šaltinis, skirtas ES atsakomybės sritims plėsti ir drauge dėl laisvesnės tarptautinės prekybos pajamoms iš muitų bei rinkliavų mažinti – PVM mokesčio dalis (nuo 2004 m. turi neviršyti 0.5 proc. PVM). Ji atskaitoma nuo nustatytos PVM bazės (iki 50% šalies BVP), o ne visos mokesčio sumos.
ES pajamų šaltiniai (mln. EUR)
Šaltinis: European Commission, The Budget of the European Union: how is your money spent? Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2000, 9.
Rinkliavos, muitai ir PVM sudaro ketvirtadalį biudžeto. Apskaičiavus pajamas iš trijų minėtų šaltinių, nustatoma, kiek dar papildomai reikia lėšų surinkti iš valstybių narių jų BVP proporcingo įnašo pavidalu (paprastai apie 0.5 proc. valstybės BVP). Šie įnašai sudaro apie 68.7% visų ES pajamų. Apskritai Bendrijos nuosavų lėšų suma negali viršyti 1.24% Sąjungos šalių bendrųjų nacionalinių pajamų sumos.
ES biudžeto išlaidų raida (proc. nuo visuminio ES BVP)
Šaltinis: European Commission, The Budget of the European Union: how is your money spent? Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2000, 4.
Biudžeto tvirtinimo procedūra
ES biudžetas sudaromas kiekvieniems finansiniams metams, bet nuo 1988 m. taikomas ir vidutinės trukmės (septynerių metų) pajamų ir išlaidų planavimas – sudaromos vadinamosios finansinės perspektyvos. Jomis remiantis ir formuojamas kasmetinis biudžetas.
Biudžeto rengimas prasideda dar lapkritį ar gruodį, daugiau nei metams likus iki jo vykdymo pradžios. Pirmiausia Komisijoje vyksta debatai, kuriuose svarstomos biudžeto gairės. Vasarį priimama strategija. Orientuodamiesi į ją, departamentai teikia prašymus kitų metų asignavimams. Po vidinių svarstymų Komisija parengia preliminarų biudžeto projektą ir balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje teikia jį Tarybai ir Parlamentui svarstyti.
Taryboje preliminarų biudžeto projektą svarsto Biudžeto komitetas, tada COREPER. Iki liepos 31 d. parengiamas biudžeto projektas. Jis turi būti patvirtintas kvalifikuota dauguma.
Spalį biudžeto projektas pirmąkart svarstomas Europos Parlamente. Teikiamoms pataisoms turi pritarti absoliuti dauguma.
Lapkričio trečią savaitę Parlamento pasiūlymus nagrinėja Taryba. Jei Tarybos ir EP pozicijos dėl biudžeto išsiskiria, Taryba gali priimti galutinį sprendimą dėl privalomųjų išlaidų (pvz., žemės ūkiui ar tarptautiniams susitarimams su kitomis, ES nepriklausančiomis valstybėmis vykdyti), o Parlamentas – dėl neprivalomųjų ir dėl viso biudžeto galutinio patvirtinimo.
Biudžetas įsigalioja, kai jį pasirašo Parlamento pirmininkas. Jei EP atmeta biudžetą, tuomet kitų finansinių metų išlaidoms kas mėnesį skiriama 1/12 praėjusių metų išlaidų dalis, kol patvirtinamas naujas biudžetas.
Iškilus nenumatytoms aplinkybėms, Komisija gali siūlyti biudžeto pataisas, kai biudžeto vykdymas jau prasidėjęs. Pataisos priiminėjamos tokia pat procedūra, kaip ir bendras biudžetas.
Išsamiau apie:
2007-2013 m. finansinę perspektyvą
