Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga
ES politikos sritys
Aplinkos apsauga
Aplinkos apsauga
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi siekti tvarios plėtros, t.y. plėtros, kuri pagerintų ateities kartų gyvenimo kokybę ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tam reikia tinkamos ekonominio klestėjimo, socialinio teisingumo ir sveikos aplinkos pusiausvyros. Iš tiesų, jei bus siekiama šių trijų tikslų vienu metu, jie gali vienas kitą sustiprinti. Aplinkos apsaugą skatinanti politika gali būti naudinga naujovių ir konkurencingumo požiūriu. Tai savo ruožtu skatina ekonomikos augimą, kuris yra gyvybiškai svarbus siekiant socialinių tikslų. Taigi tvarus vystymasis apima aplinkos kokybės apsaugą ir gerinimą.
Tik suderintais tarptautiniais veiksmais galima efektyviai spręsti valstybių sienas ribas peržengiančius klausimus, tad dauguma bendrų valstybėms klausimų negali būti išspręsti be visoje ES galiojančių teisės aktų ir tik ES lygiu įmanomo finansavimo. Todėl Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungai buvo suteiktos didesnės galios bei atsakomybė sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.
ES aplinkos politika nėra naujas dalykas. Galiojanti aplinkosaugos veiksmų programa, kurią ES įgyvendins iki 2012 m., yra jau šeštoji. Ji grindžiama 30 metų veikla, jau davusia daug naudos, įskaitant švaresnį orą ir vandenį, saugomų natūralių gyvūnijos buveinių skaičiaus padidėjimą, geresnį atliekų tvarkymą, tai, kad geriau iš anksto atsižvelgiama į planavimo sprendimų poveikį aplinkai, ir daugiau aplinkai nekenkiančių produktų. Tačiau tebelieka neišspręsti didžiuliai uždaviniai.
Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyti keturi prioritetai:
- klimato kaita;
- gamta ir biologinė įvairovė;
- aplinka ir sveikata bei gyvenimo kokybė;
- gamtos ištekliai ir atliekos.
Europos Sąjunga turi imtis labai konkrečių veiksmų daugeliu klausimų: priimti visoje ES galiojančius standartus dėl oro taršos, saugoti ozono sluoksnį mažinant chlorfluorangliavandenilių teršalų kiekį, gerinti nuotekų valymą ir atliekų tvarkymą apskritai, kontroliuoti chemikalų naudojimą, mažinti transporto keliamo triukšmo lygį ir t.t. Bet vien įstatymų griežtinimas problemų neišsprendžia. Europos Sąjunga taip pat finansuoja aplinkosaugos projektus ir teikia finansinę pagalbą verslui bei pramonei prisitaikant prie Europos aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.
2002 m. rugpjūčio mėn. Jungtinės Tautos Johanesburge sušaukė „Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tvarios plėtros". Norėdama pasirengti šiam susitikimui Europos Vadovų Taryba tų pačių metų kovo mėn. susitiko Barselonoje. Ji nustatė aiškų ES prioritetą: padaryti Sąjungos tvarios plėtros politiką sektinu pavyzdžiu visam pasauliui. Tokia politika turi numatyti gamtinių žaliavų tausojimą ir tvarų naudojimą, tarptautinę aplinkos priežiūros sistemą, veiksmus Europos technologiniam pajėgumui pagerinti bei didesnes pastangas dalijantis tokia technologija su besivystančiu pasauliu.
2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį susitarta iki 2020 m. sumažinti bent 20%, lyginant su 1990 m. ir iki 20% padidinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, dalį visos suvartojamos energijos kiekyje. Prisiėmusi šiuos įsipareigojimus ES įtvirtino savo kaip lyderės vaidmenį siekiant bendro pasaulinio tikslo, kad globalinio atšilimo sąlygotas temperatūros pokytis nuo pramonės revoliucijos laikų neviršytų 2º C.
