Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Europos Sąjungos steigėjai suvokė, kad ateityje Europos gerovė priklausys nuo jos sugebėjimo likti technologijų lydere pasaulyje. Jie matė, kokių pranašumų Europai gali suteikti bendrai atliekami mokslo tyrimai. Todėl 1958 m. greta EEB jie įsteigė Euratomą - Europos atominės energijos bendriją. Jos tikslas - sudaryti sąlygas valstybėms narėms kartu naudotis atomine energija taikiems tikslams. Buvo įkurtas specialus Jungtinis tyrimų centras (JTC), sudarytas iš devynių tyrimų institutų keturiuose miestuose: Isproje (Italija), Karlsrūėje (Vokietija), Petene (Nyderlandai) ir Gelyje (Belgija).
Spartėjant mokslo ir technologijų pažangai, reikėjo plėsti mokslo tyrimų spektrą, įtraukiant kuo daugiau mokslininkų ir tyrėjų, ES turėjo surasti naujus jų darbo finansavimo būdus ir išradimų pritaikymo pramonėje galimybes. ES lygiu vykdomi bendri tyrimai turi papildyti valstybių narių mokslo tyrimų programas. Tokie tyrimai orientuoti į keletą laboratorijų įvairiose ES valstybėse jungiančius projektus. Per Jungtinę Europos „Torus" (JEI) programą remiami fundamentalūs mokslo tyrimai, pavyzdžiui, valdomos termobranduolinės sintezės (potencialiai neišsenkantis energijos šaltinis XXI amžiuje) srityje. ES taip pat skatina mokslo tyrimus ir technologijų plėtrą su stipria konkurencija už Europos ribų susiduriančiose pagrindinėse pramonės šakose (elektronika ir kompiuteriai).
ES užsibrėžusi tikslą iki 2010 m. tapti dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, bet konkurencija didelė: ir JAV, ir Japonija moksliniams tyrimams skiria daugiau lėšų nei ES ar jos narės. 2003-aisiais ES lyderiai susitarė, kad šios išlaidos iki 2010 m. bus padidintos iki 3% BVP.
2006 m. gruodį priimta Septintoji pamatinė mokslinių tyrimų programa 2007-2013 m. laikotarpiui. Jai skirta daugiau nei 54 mlrd. eurų - tai reiškia, kad moksliniai tyrimai yra treti tarp ES veiklos sričių pagal gaunamo finansavimo mastą.
Daugiau informacijos apie mokslinius tyrimus ir inovacijas
Septintoji pamatinė mokslinių tyrimų programa














