Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga
ES politikos sritys
Užimtumas ir socialiniai reikalai
Užimtumas ir socialiniai reikalai
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje ES piliečiai vis labiau reikalavo savo vyriausybes imtis energingesnių veiksmų darbo vietoms sukurti. Todėl Amsterdamo sutartis buvo papildyta nauju skyriumi, pagal kurį darbo vietų kūrimas tapo ES ekonominės politikos prioritetu.
1997 m. lapkričio 20-21 d. Liuksemburge įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime 15 valstybių narių vadovai susitarė dėl suderintos strategijos nacionalinių politikų efektyvumui gerinti. Tai buvo geresnio profesinio lavinimo strategija, padedanti kurti naują verslą bei gerinanti socialinį dialogą, t. y. darbdavių ir darbuotojų santykius. Ji nustatė užimtumo didinimo gaires. Valstybės narės ir ES institucijos, vadovaudamosi bendrai sutarta įvertinimo procedūra, nuolat peržiūri šių gairių įgyvendinimo pažangą.
2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba Lisabonoje išplėtė Liuksemburgo strategijos reikšmę ir apimtis. Tada ji buvo pavadinta Lisabonos strategija, ir jai iškeltas naujas ir labai ambicingas uždavinys: per dešimtmetį padaryti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, sugebančia užtikrinti tvarią plėtrą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą".
ES socialinės politikos tikslas yra sumažinti ryškiausius Europos visuomenės skirtumus. 1961 m. įsteigtas Europos socialinis fondas (ESF) skatina darbo vietų kūrimą, padeda darbuotojams persikvalifikuoti arba pakeisti gyvenamąją vietą.
Socialinę pažangą pasiekti padeda tvirtas pagrindines teises visiems ES piliečiams garantuojantys teisės aktai. Kai kurios tokios teisės yra nurodytos steigimo sutartyse, pavyzdžiui, vyro ir moters teisė gauti vienodą atlyginimą už tokį pat darbą. Kitos nurodytos darbuotojų apsaugos (sveikatos ir darbo saugos) bei būtinų saugos standartų direktyvose.
1991 m. Mastrichto Europos Vadovų Tarybos priimta Bendrijos pagrindinių socialinių teisių chartija, nustatanti ES darbuotojų teises (teisę laisvai judėti, teisę į teisingą užmokestį, geresnes darbo sąlygas, socialinę apsaugą, teisę steigti asociacijas ir teisę į kolektyvines derybas, teisę į profesinį lavinimą, lygias moterų ir vyrų teises, teisę į darbuotojų informavimą, teisę į konsultacijas ir dalyvavimą, sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje, teisę į vaikų, pagyvenusiųjų ir neįgaliųjų apsaugą), 1997 m. įtraukta į Amsterdamo sutartį ir privaloma visose valstybėse narėse.
