Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga
Europos Sąjungos institucijos
Europos Parlamentas
Europos Parlamentas
Tai ES teisės aktų leidybos institucija, kurios nariai nuo 1979 m. renkami tiesioginiuose rinkimuose valstybėse narėse penkeriems metams. Nuo 2007 m. sausio 1 d., į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai, Parlamento narių padaugėjo nuo 732 iki 785. Tačiau pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras EP narių skaičius po 2009 m. rinkimų sumažėjo iki 736. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas turi išaugti nuo 736 iki 751 narių. Tačiau iki 2014 m. jų skaičius laikinai sieks 754 narius. Taip atsitiko todėl, kad Vokietija laikinai (iki 2014 m.) išsaugos 99 narių mandatą, o po 2014 m. didžiausias leistinas EP narių skaičius iš vienos šalies bus 96 nariai.
Kiekvienai valstybei tenka nustatytas skaičius mandatų (žr. lentelę), bet išrinkti nacionaliniai atstovai skirstosi pirmiausia ne pagal šalis, o pagal savo partinę priklausomybę telkiasi į Europos politines grupes - frakcijas. Šiuo metu frakcijų yra septynios.
Dabartinio EP (2009-2014 m. kadencijos) narių pasiskirstymą pagal valstybę narę ir frakcijas galite rasti čia.
Didžiausia EP frakcija - Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) 265 narius.
Antra pagal dydį – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (184 nariai).
Kitos mažesnės frakcijos:
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (84 nariai);
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (55 nariai);
Europos konservatoriai ir reformistai - (54 nariai);
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (35 nariai);
Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ - (32 nariai)
27 EP nariai nepriklauso jokiai frakcijai (2004-2009 m. EP tokių buvo 14). Taigi Europos politinis žemėlapis dabar atrodo taip (paspauskite ant diagramos, kad matytumėte ją su paaiškinimais):
Europos Parlamento septintosios sesijos (2009-2014) frakcijos
- EPP : Europos liaudies partijos (krikšcioniu demokratu)
- S&D : Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija
- ALDE : Liberalu ir demokratu aljanso už Europa frakcija
- GREENS/ EFA : Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas
- ECR : Europos konservatoriai ir reformistai
- GUE/ NGL : Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji
- EFD : Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“
- NA : Nepriklausomi nariai
Svarbiausios Parlamento funkcijos yra šios:
1. Teisėkūros galios
Bendro sprendimo procedūra
Lisabonos sutartis sustiprino Europos Parlamento įstatymų leidybos galias 40-tyje naujų sričių kuriose, remiantis „bendro sprendimo“ procedūra, Parlamentas priima sprendimus kartu su ES Taryba. Šios sritys apima žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, teisingumą ir vidaus reikalus, sveikatos bei struktūrinių fondų skyrimo klausimus.
Konsultavimosi procedūra
Kitais klausimais (mokesčiai, pramonės politika, žemės ūkis, narystė euro zonoje) EP tenka daugiau patariamasis vaidmuo ("konsultavimosi procedūra"). Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento pakeitimai dažnai daro įtaką svarstymams ES Taryboje, pavyzdžiui, sprendžiant avių identifikavimo ar tiesioginių išmokų žemdirbiams perskirstymo klausimus.
Pritarimo procedūra
Ratifikuojant kai kuriuos ES sudarytus tarptautinius susitarimus reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Parlamentas negali keisti sutarčių, tačiau gali jas atmesti. Pritarimo procedūra paprastai taikoma stojimo sutartims, kai į ES priimamos naujos narės, ir asociacijos sutartims, kurios sudaromos tarp ES ir valstybių, kurios dar nėra Sąjungos narės. Taigi ES plėtra gali įvykti tik tuomet, kai jai pritaria Europos Parlamentas.
2. Politinė įtaka
Europos Parlamento vaidmuo svarbus ne tik teisėkūros srityje. Pavyzdžiui, nors galutinius sprendimus dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos priima valstybės narės, ES Taryba ir Europos Komisija privalo apie juos iš anksto informuoti EP narius, kurie debatų ar viešų svarstymų metu pareiškia savo poziciją ir skatina veikti. Parlamente taip pat rengiami pranešimai ir rekomendacijos bei pateikiami klausimai, kuriais siekiama paveikti kitas ES institucijas sprendžiant užsienio reikalus. Pavyzdžiui, europarlamentarai gali daryti spaudimą ES Tarybai ir Komisijai dėl žmogaus teisių gynimo kitose šalyse.
Nors ES įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Europos Komisijai, Parlamentas turi politinės iniciatyvos teisę. Savo iniciatyva parengtuose pranešimuose jis gali paprašyti Komisijos inicijuoti teisės aktų leidybą, t.y. pateikti įstatymų projektus. Taip pat jis gali Komisijos projekto rengimo stadijoje nurodyti, kaip tas projektas turėtų atrodyti.
3. Biudžetinės galios
Europos Parlamentas kartu su ES Taryba tvirtina metinį ES biudžetą ir vykdo jo priežiūrą. Parlamentas taria paskutinį žodį dėl daugiau negu pusės ES biudžeto išlaidų, kurios skiriamos regioninės plėtros ir socialiniam fondui, energetikai, mokslo tyrimams, transportui, vystomajai pagalbai, aplinkosaugai, švietimui ir kultūrai. Tuo tarpu dėl išlaidų žemės ūkiui paskutinį žodį taria Taryba. Parlamentui suteikiamas didesnis vaidmuo nustatant biudžetą: nelieka ankstesnio „privalomųjų“ ir „neprivalomųjų“ išlaidų atskyrimo.
ES taip pat nustato ilgalaikį biudžetą, kuris septynerių metų laikotarpiui numato kiekvienais metais ES politikos sritims skiriamų lėšų ribas ir bendrą daugiametę sumą. Susitarimas dėl šių daugiamečių finansinių programų negali būti pasiektas be Parlamento pritarimo.
4. Demokratinė kontrolė
Paskyrimai
Palamentas turi galią atstatydinti visą Europos Komisiją. Be to, jis tvirtina arba atmeta teikiamą Komisijos pirmininko kandidatūrą, neatsižvelgęs į Europos rinkimų rezultatais paremtą Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimą dėl galimos kandidatūros. Parlamento pritarimas būtinas skiriant Europos Sąjungos užsienio politikos vadovą – Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris užims ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Europarlamentarai taip pat tvirtina Komisijos narių (komisarų) kolegijos sudėtį, o prieš galutinį balsavimą kiekvienas komisaras turi dalyvauti viešuose svarstymuose ir atsakyti į EP narių klausimus. Savo ruožtu Parlamentas rengia viešuosius svarstymus su kandidatais Europos centrinio banko pirmininko ir Vykdomosios valdybos nario pareigoms užimti, taip pat Audito Rūmų nario pareigoms užimti.
Demokratinė atskaitomybė pinigų politikos srityje
Europos centrinio banko pirmininkas plenarinės sesijos metu Parlamentui teikia metinį pranešimą ir kas tris mėnesius atsiskaito atsakingiems Parlamento komitetams.
Biudžeto priežiūra
EP vykdo nuolatinę ES biudžeto panaudojimo priežiūrą ir sprendžia dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo, t.y., ar ES institucijos tinkamai panaudojo europines lėšas.
Laikinieji bei tyrimo komitetai
Įgyvendindamas savo priežiūros galias, EP gali sudaryti specifines problemas nagrinėjančius laikinuosius komitetus bei tyrimo komitetus, kurie nagrinėja netinkamo administravimo taikant Bendrijos teisę atvejus.
Europarlamentarai taip pat gali žodžiu arba raštu teikti klausimus Europos Komisijai ir ES Tarybai. Per plenariniame posėdyje skirtą klausimų valandą rengiami specialūs debatai su Komisijos ir Tarybos atstovais, kurie privalo atsakyti į pateiktus klausimus.
5. Peticijos teisė
Kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti Parlamentui peticiją tais klausimais, kurie priklauso ES veiklos sritims.
6. Pilietinės iniciatyvos teisė
Remiantis Lisabonos sutarties Pagrindinių teisių chartija, Parlamentas bus pilietinių, politinių, ekonominių ir socialinių Europos piliečių teisių globėjas. Jis taip pat gins naują – pilietinės iniciatyvos – teisę, kuri milijoną parašų surinkusiems europiečiams leis teikti pasiūlymus dėl teisės aktų. Europos Parlamentas užtikrins nacionalinių parlamentų teisę nesutikti su pasiūlymais dėl europinių teisės aktų, jei šie klausimai, jų nuomone, geriau būtų sprendžiami nacionaliniu lygmeniu.
Liepos 14 d. EP pirmininku išrinktas buvęs Lenkijos premjeras Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas), 68 metų politikas yra pirmasis rytų europietis, kuris vadovaus Europos Parlamentui. Jis poste pakeitė vokietį Hansą Gertą Pioteringą (Hans-Gert Poettering).
Europos Parlamento plenarinių posėdžių salė Briuselyje
Parlamento darbas vyksta 20 komitetų posėdžiuose ir plenarinių sesijų metu. Plenarinės sesijos kas mėnesį vyksta Strasbūre, kur yra pagrindinė EP būstinė. Parlamento komitetai posėdžiauja ir papildomos plenarinės sesijos rengiamos Briuselyje, o administracinės įstaigos (Generalinis sekretoriatas) įsikūrę Liuksemburge. Tokia EP darbo tvarka kritikuojama kaip ES lėšų švaistymas, kurį būtų galima smarkiai apriboti, turint vieną nuolatinę būstinę.
Daugiau informacijos galite rasti EP interneto tinklalapyje
Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje
Naugarduko 10
01141 Vilnius
Tel. (+370~5) 2 120 766
Faksas (+370~5) 2 619 828
El. paštas: epvilnius@europarl.eu.int
