Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Europos Sąjunga Europos Sąjungos institucijos Europos Sąjungos Taryba

Europos Sąjungos Taryba

SpausdintiSiųsti draugui

ES Taryba, kartais dar vadinama Ministrų Taryba (nereikėtų painioti su Europos Taryba, kuri yra atskira nuo ES tarptautinė organizacija, arba Europos Viršūnių Taryba – ES valstybių vadovų susitikimu) – svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija, nes ji, skirtingai nei Komisija, atstovaujanti visos ES interesams, sudaryta iš valstybių narių vyriausybių atstovų, kurie savo vyriausybių įgalioti jų vardu prisiimti įsipareigojimus Sąjungoje.

Tarybos posėdžiuose šalims narėms atstovauja jų vyriausybių ministrai. Jie keičiasi pagal tai, kokie klausimai įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Tad pagal  besikeičiančią sudėtį galima išskirti 9 Tarybos „veidus“:

• Bendrųjų reikalų ir išorės santykių
• Ekonomikos ir finansų (ECOFIN)
• Teisingumo ir vidaus reikalų
• Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų
• Konkurencijos (vidaus rinkos, pramonės ir mokslo tyrimų)
• Transporto, telekomunikacijų ir energetikos
• Žemės ūkio ir žuvininkystės
• Aplinkos
• Švietimo, jaunimo ir kultūros

Pirmieji du komitetai – Bendrųjų reikalų ir išorės santykių bei ECOFIN – yra patys svarbiausi ir jie susitinka kas mėnesį, o kiti rečiau – kas tris mėnesius ar pusmetį. Be į posėdžius Briuselyje ar Liuksemburge atvykstančių ministrų, kiekviena šalis narė turi ir nuolatinę atstovybę Briuselyje, kurios vadovai – faktiniai savo šalių ambasadoriai ES – kas savaitę renkasi į Nuolatinių atstovų komitetą (pagal pranc. pavadinimo santrumpą vadinamą COREPER), kuris rengia Tarybos darbą. Nuo 1962 m. Nuolatinių atstovų komitetas dar skirstomas į COREPER I, sudarytą iš nuolatinių atstovų pavaduotojų ir sprendžiantį ne tokius prieštaringus aplinkosaugos, socialinių reikalų, transporto ir kitus vidaus rinkos klausimus, bei COREPER II, kurį sudaro patys nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) ir kuris užsiima sudėtingesniais politiniais klausimais (užsienio politika, ekonominė ir pinigų sąjunga).

Tokios sudėtingos institucijos darbą koordinuoja pirmininkaujanti šalis (žr. „Pirmininkavimas“), padedama Generalinio sekretoriato. Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas šiuo metu užima Javieras Solana (Chavjeras Solana), kuris taip pat yra ir vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (ponas BUSP).   

Tarybai priimant sprendimus, valstybės atstovų balsų svoris priklauso nuo jos gyventojų skaičiaus. Nuo 2007 m. sausio 1 d. balsai šalims Taryboje skirstomi taip:

Klausimai priklausomai nuo jų svarbos Taryboje sprendžiami paprasta, kvalifikuota balsų dauguma arba vienbalsiai. Kad sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, balsavimas turi tenkinti kelias sąlygas:

• pasiūlymui turi pritarti valstybių narių dauguma (kai kuriais atvejais – dviejų trečdalių dauguma);
• pasiūlymas turi surinkti ne mažiau kaip 255 balsus „už“ arba 73,9% visų balsų.

Be to, kiekviena valstybė narė gali prašyti patvirtinimo, kad balsai „už“ atstovauja bent 62% visų Sąjungos gyventojų. Jei šis kriterijus nepatenkinamas, sprendimas nėra priimamas.

Valstybėms svarbiais ir jautriais klausimais (BUSP, mokesčiai, prieglobsčio ir imigracijos politika ir pan.) sprendimams priimti reikalingas vienbalsis sutarimas. Anksčiau tokių klausimų buvo daugiau, bet išsiplėtusioje Sąjungoje vienbalsiškumo principą sunku įgyvendinti. Tai numačiusi Nicos sutartis (pasirašyta 2001 m.) išplėtė ratą sričių, kurioms užtenka kvalifikuotos daugumos balsavimo.

Tarybos funkcijos:

1. ES teisės aktų rengimas. Daugelyje sričių jie priimami kartu su Europos Parlamentu, pasiūlius Komisijai.
2. Valstybių narių bendrų ekonominių krypčių koordinavimas (ECOFIN).
3. ES tarptautinių susitarimų su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarymas. Taryba taip pat gali sudaryti ir valstybių narių konvencijas (pvz., dėl mokesčių).
4. ES biudžeto tvirtinimas (kartu su EP, daugiau žr. „ES biudžetas“).
5. Tarpvyriausybinis bendradarbiavimas: ES bendros užsienio ir saugumo politikos plėtra pagal Europos Viršūnių Tarybos nustatytas gaires (Bendrųjų reikalų ir išorės santykių sudėties Taryba) bei Valstybių narių teismų ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimas (Teisingumo ir vidaus reikalų sudėties Taryba). 

Daugiau informacijos apie Tarybą