Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga
Europos Sąjungos institucijos
Europos Teisingumo Teismas
Europos Teisingumo Teismas
Europos Teisingumo Teismo (oficialus pavadinimas – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas) paskirtis – užtikrinti, kad Bendrijos teisė visose šalyse narėse būtų aiškinama ir taikoma vienodai. Į jį gali kreiptis ES valstybės narės, jų nacionaliniai teismai, ES institucijos (pvz., Komisija), tam tikrais atvejais – ir juridiniai bei fiziniai asmenys, bet paprastai pastarosios bylos patenka į nuo 1989 m. Teisingumo Teismui talkinančio Pirmosios instancijos teismo kompetenciją.
Pirmosios instancijos teismas buvo įsteigtas Suvestiniu Europos aktu, kad sumažintų Teisingumo Teismui tenkantį krūvį, perimdamas ne tokias reikšmingas bylas pagal privačių asmenų ar bendrovių ieškinius ES institucijoms, ginčus tarp institucijų ir jų darbuotojų. 2004 m. lapkritį Taryba dar įsteigė Europos Sąjungos tarnautojų teismą, kuris iš Pirmosios instancijos teismo perėmė spręsti Europos Sąjungos tarnautojų ginčus tam, kad sutrumpėtų bylų nagrinėjimo trukmė.
Į Teisingumo Teismą kiekviena ES šalis deleguoja po vieną teisėją (žr. lentelę). Dar Teisme dirba aštuoni generaliniai advokatai, kurie teikia nešališką ir nepriklausomą teisinę išvadą apie Teisingumo Teismui pateiktas bylas, bet nedalyvauja Teismo pasitarimuose ir nebalsuoja (tuo pačiu principu kaip ir Teisingumo Teismas formuojamas ir Pirmosios instancijos teismas, bet čia nėra generalinių advokatų, o ES tarnautojų teismą sudaro tik septyni teisėjai). Visi Teismo nariai yra buvę nacionalinių aukščiausiųjų teismų nariais ar yra aukštos kvalifikacijos teisininkai, kurių objektyvumas nekelia abejonių. Jie skiriami bendru nacionalinių vyriausybių sutarimu šešerių metų kadencijai (bet bendra Teismo sudėtis dėl rotacijos keičiasi kas trejus metus). Kadencijai pasibaigus, teisėjas gali dar kartą arba du būti skiriamas trejiems metams.
Institucijos generalinis sekretorius yra kancleris, kuris vadovauja institucijos padaliniams ir yra atsakingas Teisingumo Teismo pirmininkui. Teisėjai iš savo tarpo trejiems metams renka Teisingumo Teismo pirmininką, kuris gali būti perrenkamas kitai kadencijai. Šiuo metu Teismui pirmininkauja Vassilios Skouris (Vasilijos Skūris) iš Graikijos. Kiti teisėjai:
|
Alexander Arabadjiev |
Bulgarija |
|
George Arestis |
Kipras |
|
Anthony Borg Barthet |
Malta |
|
Jean-Claude Bonichot |
Prancūzija |
|
Aindrias Ó Caoimh |
Airija |
|
José Narciso da Cunha Rodrigues |
Portugalija |
|
Thomas von Danwitz |
Vokietija |
|
Marko Ilešič |
Slovėnija |
|
Peter Jann |
Austrija |
|
Endre Juhász |
Vengrija |
|
Ján Klučka |
Slovakija |
|
Pranas Kūris |
Lietuva |
|
Rosario Silva de Lapuerta |
Ispanija |
|
Lars Bay Larsen |
Danija |
|
Koen Lenaerts |
Belgija |
|
Egils Levits |
Latvija |
|
Pernilla Lindh |
Švedija |
|
Uno Lõhmus |
Estija |
|
Jerzy Makarczyk |
Lenkija |
|
Jiří Malenovský |
Čekija |
|
Allan Rosas |
Suomija |
|
Konrad Hermann Theodor Schiemann |
Jungtinė Karalystė |
|
Romain Schintgen |
Liuksemburgas |
|
Christiaan Willem Anton Timmermans |
Nyderlandai |
|
Antonio Tizzano |
Italija |
|
Camelia Toader |
Rumunija |
Teismas gali posėdžiauti įvairios sudėties:
- plenarine sesija,
- didžiąja kolegija (13 teisėjų),
- penkių arba trijų teisėjų kolegijomis.
Plenarinė sesija rengiama Teisingumo Teismo statute numatytais išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, kai sprendžiamas ombudsmeno atleidimo ar Komisijos nario, nesilaikiusio jam nustatytų pareigų, atstatydinimo klausimas) ar kai byla yra ypač svarbi. Didžiosios kolegijos posėdis vyksta to prašant proceso šalimi esančiai valstybei narei arba Bendrijos institucijai, taip pat nagrinėjant ypač sudėtingas ar svarbias bylas. Kitos bylos yra nagrinėjamos penkių arba trijų teisėjų kolegijose, kurių pirmininkai renkami atitinkamai trejiems metams ir vieneriems metams.
Teismo vaidmuo gilinant eurointegraciją išties svarbus dėl jo viršvalstybiškumo. Būtent įgyvendinant Teismo nutarimus neteisėtomis buvo paskelbtos bei pašalintos netarifinės kliūtys ir taip užtikrintos vienodos sąlygos laisvai prekybai vidaus rinkoje (pvz., Cassis de Dijon byloje 1979 m. buvo nustatytas abipusio pripažinimo principas, pagal kurį prekė, atitinkanti vienos šalies reikalavimus, turi būti pripažįstama tinkama importuoti ir į bet kurią kitą ES šalį).
Teismo funkcijos yra daugialypės:
- Aiškindamas Europos institucijų teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu bei teisinius valstybių narių ir ES santykius, tikrindamas, ar antriniai (ES Tarybos ir EK priimami) teisės aktai atitinka Sutartis ir bendruosius teisės principus, jis veikia kaip konstitucinis teismas;
- Spręsdamas fizinių ir juridinių asmenų bylas, iškeltas dėl ES priemonių teisėtumo – kaip administracinis teismas;
- Nustatinėdamas atsakomybę ir nagrinėdamas ieškinius dėl nuostolių atlyginimo – kaip civilinis teismas;
- Pagal šalių susitarimą tam tikrose bylose atlikdamas arbitro vaidmenį – kaip arbitražas.
