Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Europos Sąjunga Sprendimų priėmimas ES

Sprendimų priėmimas ES

SpausdintiSiųsti draugui

Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus, o juos priima Taryba ir Parlamentas pagal taisykles ir procedūras, nustatytas Sutartyse. Kiek­vienas ES teisės aktas yra grindžiamas kon­krečiu Sutarties straipsniu, vadinamu teisės akto „teisiniu pagrindu".

Yra trys pagrindinės naujų ES teisės aktų priėmimo procedūros:

•    konsultavimasis,

•    pritarimas,

•    bendras sprendimas.

Iš esmės jų skirtumai priklauso nuo to, kokia yra Parlamento sąveika su Taryba. Jei tai­koma konsultavimosi procedūra, Parlamen­tas tik pateikia savo nuomonę, o jei taikoma bendro sprendimo procedūra, Parlamentas teisės aktų leidimo galia naudojasi kartu su Taryba. Europos Komisija, siūlydama naują teisės aktą, turi pasirinkti, kuri procedūra bus taikoma. Pasirinkimas priklauso nuo pasiūlymo teisinio pagrindo, kitais žodžiais sakant, nuo to, kuriuo Sutarties straipsniu jis grindžiamas.

Toliau šios trys procedūros apibūdinamos išsamiau.

1. Konsultavimasis

Taikydama konsultavimosi procedūrą Komi­sija savo pasiūlymą siunčia ir Tarybai, ir Par­lamentui, bet Taryba turi oficialiai konsul­tuotis su Parlamentu ir kitomis institucijomis, tokiomis kaip Europos ekonomikos ir socia­linių reikalų komitetas bei Regionų komite­tas, kurių nuomonės yra sudedamoji ES sprendimų priėmimo dalis.

Kai kuriais atvejais konsultavimasis yra priva­lomas, nes jo reikia atsižvelgiant į teisinį pagrindą, ir pasiūlymas negali būti priimtas, jei Parlamentas nepateikia nuomonės. Kitais atvejais konsultavimasis nėra būtinas, ir Komisija tik pasiūlo Tarybai konsultuotis su Parlamentu.

Visais atvejais Parlamentas gali:

•    patvirtinti Komisijos pasiūlymą,

•    jį atmesti

•    arba prašyti jį pataisyti.

Jei Parlamentas prašo pasiūlymą pataisyti, Komisija apsvarsto visus jo pasiūlytus pakei­timus. Sutikusi su kuriais nors iš tų pasiūlytų pakeitimų, ji siunčia Tarybai pataisytą pasiūlymą.

Taryba išnagrinėja pataisytą pasiūlymą ir arba jį priima tokį, koks yra, arba dar keičia. Šioje procedūroje, kaip ir visose kitose, jeigu Taryba keičia Komisijos pasiūlymą, šį spren­dimą ji turi priimti vienbalsiai.

Sritys, kuriose taikoma konsultavimosi pro­cedūra:

•    policijos ir teismų bendradarbiavimas bau­džiamosiose bylose,

•    Sutarčių keitimas,

•    diskriminavimas dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar politinių įsitikinimų, nega­lios, amžiaus ar seksualinės orientacijos,

•    ES pilietybė,

•    žemės ūkis,

•    vizos, prieglobsčio teikimas, imigracija ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys,

•    transportas (tais atvejais,  kai  tai  turės didelį poveikį tam tikriems regionams),

•    konkurencijos taisyklės,

•    mokesčiai,

•    ekonomikos politika,

•    sustiprintas bendradarbiavimas, t. y. susi­tarimas, pagal kurį valstybių narių grupė gali tam tikroje srityje imtis bendros veik­los, net jeigu kitos kol kas nenori prie jų prisidėti.

Kai kuriose srityse, pvz., mokesčių, Tarybos sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.

2.  Pritarimas

Laikydamasi pritarimo procedūros Taryba, prieš priimdama tam tikrus labai svarbius sprendimus, turi gauti Europos Parlamento pritarimą.

Procedūra yra tokia pat kaip ir konsultavi­mosi atveju, išskyrus tai, kad Parlamentas negali daryti pataisų: tam tikram pasiūlymui jis arba pritaria, arba nepritaria. Pritariama (arba sutinkama) balsavusių Parlamento narių absoliučia balsų dauguma.

Sritys, kuriose taikoma pritarimo procedūra:

•    konkretūs Europos centrinio banko užda­viniai,

•    Europos centrinių bankų sistemos arba Europos centrinio banko statutų keitimas,

•    struktūriniai ir sanglaudos fondai,

•    vienoda Europos Parlamento rinkimų tvarka,

•    tam tikri tarptautiniai susitarimai,

•    naujų valstybių narių stojimas.

3.  Bendras sprendimas

Laikydamiesi bendro sprendimo procedūros Parlamentas ir Taryba kartu naudojasi teisės aktų leidybos galia. Komisija savo pasiūlymą siunčia abiem institucijoms. Jos jį du kartus paeiliui svarsto ir nagrinėja. Jei negali sutarti dėl pasiūlymo, šis perduodamas taikinimo komitetui, kurį sudaro po lygiai Tarybos ir Parlamento atstovų. Komiteto posėdžiuose lankosi ir diskusijose dalyvauja Komisijos atstovai. Komitetui parengus susitarimą, sutartas tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai svarstyti trečią kartą, kad jie pagaliau galėtų jį priimti kaip teisės aktą.

Bendro sprendimo schema

Sritys, kuriose taikoma bendro sprendimo procedūra:

•    nediskriminavimas dėl (nacionalinės) pilie­tybės,

•    teisė persikelti ir gyventi,

•    laisvas darbuotojų judėjimas,

•    darbuotojų migrantų socialinė apsauga,

•    įsisteigimo laisvė,

•    transportas,

•    vidaus rinka,

•    užimtumas,

•    muitinių bendradarbiavimas,

•    kova su socialine atskirtimi,

•    vienodos galimybės ir vienodas vertinimas,

•    sprendimų dėl Europos socialinio fondo įgyvendinimas,

•    švietimas,

•    profesinis mokymas,

•    kultūra,

•    sveikata,

•    vartotojų apsauga,

•    transeuropiniai tinklai,

•    sprendimų dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimas,

•    mokslo tyrimai,

•    aplinka,

•    skaidrumas,

•    sukčiavimo prevencija ir kova su juo,

•    statistika,

•    duomenų  apsaugos  patariamojo  organo steigimas.