Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Lietuva Europos Sąjungoje
ES reikalų koordinavimas Lietuvoje
ES teisės įgyvendinimas
Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas
Europos Sąjunga gali efektyviai funkcionuoti tik visoms šalims narėms besąlygiškai laikantis bendrų taisyklių. Šių taisyklių, t.y. Europos Sąjungos teisės aktų, kūrimas, derinimas ir tobulinimas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas. Visos valstybės turi galimybę išsakyti savo nuomonę ir apginti nacionalinius interesus (žr. „Lietuvos pozicijų rengimas“). Pasiekus kompromisą ir priėmus ES teisės aktą, kiekviena šalis narė privalo užtikrinti, kad šis teisės aktas valstybėje veiktų.
Taigi Lietuvoje dabar privalu laikytis ne tik nacionalinių teisės aktų (įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų), bet ir visoms ES šalims bendrų ir privalomų ES teisės aktų. Šių aktų rūšis lemia jų galiojimo pobūdį ir tolesnius šalies narės veiksmus.
ES teisės aktų rūšys
Europos Bendrijos sutarties arba vadinamojo I ramsčio srityje priimami:
Reglamentai - privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Šalys narės privalo užtikrinti jų veikimą bei tam tikrais atvejais priimti juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus.
Direktyvos - privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai yra skirtos, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet kiekviena valstybė pasirenka direktyvų įgyvendinimo būdą ir formas. Direktyvos nuostatos Lietuvoje dažniausiai įtraukiamos į jau anksčiau priimtus įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus.
Sprendimai – priimami taikant ES teisę konkrečiam atvejui ir privalomi visa apimtimi valstybei narei/-ėms, fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems jie skirti. Sprendimams įgyvendinti taip pat dažnai prireikia nacionalinių priemonių.
Rekomendacijos ir nuomonės - neprivalomi teisės aktai, tačiau jų įgyvendinimas dažnai yra labai naudingas.
Europos Komisija yra įpareigota prižiūrėti, kaip šalys narės perkelia ir įgyvendina šiuos aktus. Jei ES valstybė laiku ir teisingai neįgyvendina vieno ar kito ES teisės akto, Komisija gali inicijuoti vadinamąją pažeidimo procedūrą. Nepavykus išspręsti problemų, Komisija kreipiasi i Europos Teisingumo Teismą.
Bendros užsienio ir saugumo politikos (II ramsčio) srityje priimami principai, bendrosios gairės, bendrosios strategijos, bendri veiksmai ir bendros pozicijos.
Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose arba III ramsčio srityje priimamos bendros pozicijos, pamatiniai sprendimai, sprendimai ir įgyvendinančios priemonės.
ES teisės įgyvendinimo sistema Lietuvoje
Turint omenyje ES teisėkūros apimtis (per metus priimama virš 100 direktyvų ir apie 2000 reglamentų ir sprendimų) ir faktą, kad daugelis ES teisės aktų patenka į kelių Lietuvos institucijų kompetencijos sritį, tampa labai svarbus tinkamas ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo proceso koordinavimas. Lietuvoje sukurta ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo sistema (žr. schemą) pasižymi detaliu procedūrų reglamentavimu, aiškiu atsakomybės tarp institucijų pasiskirstymu, lanksčiu kylančių problemų sprendimo mechanizmu. Kylančius tarpinstitucinius nesutarimus ir problemas siekiama išspręsti kuo žemesniu lygiu.
Teisinė bazė
- LR Konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje”
- LR Vyriausybės įstatymas (51 str.)
- ES reikalų koordinavimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.21 (V, VI skyriai)
- Ministro Pirmininko 2005-11-22 pavedimas Nr. 37-7979 ir kiti pavedimai.
Institucinė atsakomybė
Už ES teisės aktų įgyvendinimą pagal savo kompetencijos sritis atsakingos ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos (šiame procese dalyvauja apie 40 valstybės institucijų). Šiose institucijose dirbantys specialistai rengia direktyvas ir kitus ES teisės aktus perkeliančius ir įgyvendinančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar ministrų įsakymus, imasi kitų priemonių, kurios padeda užtikrinti tinkamą ES teisės aktų veikimą Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija koordinuoja ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo procesą, t.y. kuria ir tobulina visą ES teisės įgyvendinimo sistemą Lietuvoje, užtikrina darbų planavimą, prižiūri, kad įsipareigojimai būtų vykdomi laiku, imasi spręsti kylančias problemas, teikia metodologinę pagalbą kitoms institucijoms ir t.t. Už šiuos darbus Vyriausybės kanceliarijoje atsakingas Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo koordinavimo ir priežiūros departamentas.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos teikia ekspertines išvadas apie nacionalinės teisės atitikimą ES teisei ir atstovauja Lietuvai Europos Teisingumo Teisme.
ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo planavimas
Kiekvieno naujai priimto ES teisės akto perkėlimas ar įgyvendinimas priskiriamas kuriai nors atsakingai LR institucijai. Ji toliau rūpinasi reikalingų priemonių planavimu, rengimu, priėmimu ir įgyvendinimu. Dažnai ES teisės akto įgyvendinimui būtinos kelių LR institucijų pastangos.
Per 3 savaites nuo ES teisės akto priskyrimo atsakingos institucijos Vyriausybės kanceliarijai privalo pateikti konkrečius šio teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo planus. Taip parengiamas ir nuolat atnaujinamas bendras nacionalinis ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo planas. Jame detaliai numatomi būtinų LR teisės aktų parengimo ir priėmimo terminai.
Šis planas bei jo vykdymo aktualijos kiekvieną mėnesį pristatomi ir aptariami ministerijų valstybės sekretorių posėdžiuose. Kylančios problemos sprendžiamos Vyriausybės kanceliarijoje rengiamuose specialiuose pasitarimuose, o sudėtingiausi klausimai įtraukiami į Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto ar Vyriausybės pasitarimo darbotvarkes. Klausimai, susiję su ES teisės normas įgyvendinančių įstatymų rengimu ir priėmimu, kiekvieną mėnesį svarstomi LR Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose.
Tuo būdu per metus Lietuvos institucijos į nacionalinę teisę perkelia virš 100 direktyvų, įgyvendina virš 2000 reglamentų ir sprendimų. Per metus tam priimama apie 50 įstatymų, apie 30 Vyriausybės nutarimų bei apie 200 ministrų įsakymų lygio teisės aktų. Visi šie darbai vykdomi naudojantis informacine sistema LINESIS (žr. „Lietuvos pozicijų rengimas).
Direktyvų notifikavimas
ES šalis narė, į nacionalinę teisę perkėlusi ES direktyvą, privalo apie tai pranešti Europos Komisijai (notifikavimo procedūra), pateikdama atitinkamų nacionalinių teisės aktų tekstus. Šiuo metu LR Vyriausybės kanceliarijos koordinuojama notifikavimo procedūra vykdoma naudojantis specialia Europos informacine sistema.
Pažeidimų procedūra
Jei ES valstybė narė laiku (iki ES teisės akte nurodytos datos) neperkelia ar neįgyvendina tam tikros direktyvos ar kito ES teisės akto nuostatų nacionalinėje teisėje arba tai padaro tik iš dalies ar netinkamai, Europos Komisija gali inicijuoti vadinamąją ES teisės pažeidimo procedūrą (EB steigimo sutarties 226 str.). Ši procedūra susideda iš kelių etapų:
- oficialus pranešimas (Europos Komisija teiraujasi neperkėlimo ar neįgyvendinimo priežasčių);
- pagrįsta nuomonė (Europos Komisija imperatyviai prašo iki nustatyto termino perkelti ar įgyvendinti atitinkamą ES teisės aktą);
- bylos iškėlimas Europos Teisingumo Teisme - Teismas įsipareigojimų nevykdančiai valstybei narei po atitinkamos procedūros gali skirti iki kelių dešimčių tūkstančių eurų per dieną siekiančią baudą.
Informacija apie naujausias prieš šalis nares pradėtas pažeidimo procedūras
SOLVIT
Įmonės ir piliečiai, susiduriantys su nepagrįstais apribojimais Vidaus rinkos srityje (t.y. su netinkamu ES teisės įgyvendinimu) gali konkrečias problemas spręsti naudodamiesi SOLVIT tinklu. Šiame visas ES šalis apimančiame tinkle elektroniniu būdu pateikti nusiskundimai persiunčiami atitinkamų valstybių atsakingoms institucijoms, kartu ieškoma problemos sprendimo.
Rezultatai
Europos Komisija nuolatos seka ir prižiūri, kaip šalys narės įgyvendina ES teisę. Žemiau pateikiamos nuorodos į Komisijos tinklapius, kuriuose galima rasti naujausią informaciją, kaip Lietuva šioje srityje atrodo kitų šalių tarpe.
Kas du mėnesius Europos Komisijos skelbiami direktyvų notifikavimo rezultatai.
ES teisės įgyvendinimo Vidaus rinkos srityje apžvalga
Kur rasti ES teisės aktus:
ES teisės aktų paieška (LR Seimo tinklalapyje)
