Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Lietuva Europos Sąjungoje
ES reikalų koordinavimas Lietuvoje
Lietuvos pozicijų rengimas
Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungoje svarstomais klausimais
Pozicijų rengimas
Siekiant veiksmingai bendradarbiauti priimant sprendimus ES lygiu, būtinas tinkamas pasirengimas nacionaliniu lygmeniu. ES svarstomų klausimų ratas yra platus ir neretai naujai priimamas ES teisės aktas yra susijęs su keliomis sritimis. Kad būtų atsižvelgta į visų, kam bus aktualus naujasis teisės aktas, nuomonę bei poreikius, valstybė narė turi užtikrinti greitą ir efektyvų bendradarbiavimą tarp įvairių šalies institucijų, taip pat būtina įvertinti Seimui, Vyriausybei, Prezidentui, įvairioms ministerijoms tenkantį vaidmenį.
LR pozicijų rengimo koordinavimas yra procesas, kurio metu ES lygiu siūlomo priimti teisės akto projektas yra svarstomas šalies viduje ir parengiama Lietuvos pozicija, atitinkanti valstybės interesus. Lietuvoje atsakingų institucijų parengta ir Vyriausybės patvirtinta pozicija teikiama Seimui, vėliau siunčiama Lietuvos atstovams Europos Sąjungoje. Jų tikslas – pasiekti, kad Lietuvai priimtinos nuostatos liktų ES teisės akto projekte arba būtų į jį įtrauktos.
Pagrindinis vaidmuo koordinuojant pozicijų rengimą Lietuvoje tenka šalies Vyriausybei, kuri šiame procese laikosi kelių pagrindinių principų:
- Ministerijų atsakomybė už pozicijos parengimą ir centralizuota priežiūra. Tai reiškia, kad poziciją ES institucijose svarstomais klausimais rengia, su kitomis ministerijomis ir institucijomis, socialiniais-ekonominiais partneriais, kitomis suinteresuotomis organizacijomis suderina ir už jos turinį atsako atitinkamos ministerijos ar kitos valstybės institucijos, o Vyriausybės kanceliarija (dažnai – bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija) prižiūri proceso drausmę ir pozicijų kokybę (Vyriausybės kanceliarijos funkcijos ES reikalų koordinavime išsamiau pristatomos schemoje).
- Ankstyvas ir aktyvus įsitraukimas į ES teisėkūros procesą. Lietuvos pozicijos visiems ES teisės aktų projektams turi būti parengtos per 15 darbo dienų nuo tada, kai pasiūlymas ES teisės aktui priimti pateikiamas atsakingai Lietuvos institucijai. Vėliau svarstant dokumentą – COREPER‘e, ES Tarybos posėdžiuose – pozicijos tik atnaujinamos ir papildomos.
- Trečia, Lietuvos Respublikos pozicijoms svarstyti Vyriausybėje skirti du pagrindiniai forumai – kassavaitiniai Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimai bei Vyriausybės pasitarimai. Esant reikalui, Vyriausybės kanceliarijoje yra šaukiami ir specialūs koordinaciniai susitikimai ypač svarbiems klausimams spręsti. Lietuvos pozicijas ES Taryboje svarstomais klausimais už jas atsakingi ministrai pristato Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose.
Dokumentai
Visus iš ES (Komisijos) gaunamus dokumentus galima suskirstyti į penkias grupes:
- pasiūlymai priimti ES teisės aktus,
- strateginiai dokumentai (pvz., Komisijos Žaliosios knygos),
- įvairių posėdžių darbotvarkės,
- posėdžių ir pasitarimų ataskaitos,
- įvairaus pobūdžio informaciniai dokumentai.
Ne visi ES svarstomi klausimai Lietuvai vienodai svarbūs, todėl Vyriausybė yra nusistačiusi narystės ES prioritetus, ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys.
Prioritetai
Svarbiausi mūsų šaliai klausimai išskiriami Vyriausybės kasmet atnaujinamame Lietuvos ES politikos aktualiausių klausimų sąvade. Jame siekiama detaliau apibūdinti Vyriausybės įvardytus Lietuvai aktualiausius ES politikos darbotvarkės klausimus ir siūlyti Lietuvos poziciją ir tolesnių veiksmų gaires. Sąvadas rengiamas kasmet, atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Tarybos darbo programas; jis gali būti tikslinamas ir einamaisiais metais pagal ES pirmininkaujančių valstybių prioritetus bei Europos Vadovų Tarybose priimamus sprendimus, o taip pat paaiškėjus nenumatytiems siūlomų iniciatyvų poveikio aspektams, kurie aktualūs Lietuvai. Pagal 2008 m. Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą parengtame Lietuvos ES politikos aktualiausių klausimų sąvade pateikiamos 33 atrinktos Lietuvai aktualios ir labai aktualios iniciatyvos, kurias Europos Komisija ketina parengti (arba pradės rengti) 2008 m.
Aktualiausi klausimai nustatomi pagal tam tikrą metodiką. Metodika numato, kad aktualios ir labai aktualios teisės aktų iniciatyvos gali būti tos Komisijos iniciatyvos, kurios ateinančiais metais gali sąlygoti reikšmingų pokyčių tam tikros ES politikos status quo. Vadovaujamasi ir kitais nustatytais kriterijais:
- svarstomi klausimai svarbūs Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, gerovės užtikrinimui, užsienio politikos prioritetų įgyvendinimui;
- siūlomi sprendimai gali sukelti nepageidaujamas politines, ekonomines ar socialines pasekmes makroekonominiu lygmeniu ar atskiroms interesų grupėms;
- įgyvendinant svarstomus sprendimus, Lietuvai gali kilti didelių sunkumų;
- svarstomi klausimai yra Lietuvai jautrios sritys, kai sunku iš anksto numatyti poveikį.
Lietuvos pozicijų rengimo koordinavimo sistema
ES reikalų koordinavimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 478, numatė tokią Lietuvos pozicijų rengimo koordinavimo schemą (paspaudę ant schemos, matysite ir sutartinių ženklų bei santrumpų paaiškinimus):0478 (2005-04-29)
Pateiktą schemą galima iliustruoti praktiniu pavyzdžiu, kaip Lietuva pasiekė sau naudingų pakeitimų geležinkelių transporto srityje. Šiuo atveju Europos Komisija siūlė priimti keletą susijusių teisės aktų, vadinamų „Trečiuoju geležinkelių paketu“. Kaip ir matyti iš schemos, pirmiausiai pasiūlymo projektas pasiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, kuri jį persiuntė Seimui, Europos teisės departamentui bei Užsienio reikalų ministerijai susipažinti. Susisiekimo ministerijai (atsakingai už geležinkelių transporto sritį), dokumentas buvo persiųstas tam, kad ji parengtų Lietuvos Respublikos poziciją.
Susisiekimo ministerija, gavusi pasiūlymo projektą, atliko Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių analizę, taip pat – bazinį poveikio vertinimą (išskyrė galimus neigiamus ir teigiamus ES teisės akto projekto aspektus). Remiantis šiuo vertinimu, buvo suformuluota Lietuvos Respublikos pozicija, jog kai kurias siūlomas teisės aktų nuostatas reikėtų pakeisti tam, kad jos geriau atitiktų Lietuvos interesus - kad jos būtų palankesnės specifinei Lietuvos, kaip tranzito tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities šalies, padėčiai. Parengta pozicija, kaip matyti iš schemos, buvo derinama su kitomis institucijomis (šiuo atveju – su Valstybine geležinkelio inspekcija, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ir kitomis ministerijomis), tada patvirtinta Vyriausybės posėdyje ir jos pagrindu Lietuvos atstovai Briuselyje pasiekė svarbių ir Lietuvai naudingų pakeitimų.
Gaunamų dokumentų srautai dideli – vidutiniškai iš ES institucijų gaunama beveik 100 dokumentų per dieną (žr. diagramą, kurioje pateikiami duomenys apie Lietuvoje iš ES gautus dokumentus ir jų pagrindu parengtas šalies pozicijas). Tinkamas gaunamos informacijos valdymas Lietuvos, kaip ir kitų mažesnių ES narių, Vyriausybėms reiškia didelį krūvį.
Dokumentų srautus padeda suvaldyti speciali Lietuvos narystės ES informacinė sistema LINESIS. Ji skirta ES dokumentams registruoti ir tvarkyti, dirbti su LR pozicijomis, koordinuoti ES teisės perkėlimą į LR nacionalinę teisę. Savo mastu ir galimybėmis LINESIS yra visoje ES unikali organizacinių, telekomunikacinių ir programinių priemonių bei duomenų bazių visuma, kuri padeda valstybės institucijoms vykdyti teisės aktais priskirtas funkcijas.
ES reikalai ir pilietinė visuomenė
Stengiamasi, kad visų suinteresuotų pusių balsas būtų išgirstas, Europos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesas būtų skaidrus, efektyvus ir demokratiškas. Todėl yra sukurta „veidrodinė“ LINESIS versija, skirta socialiniams-ekonominiams partneriams. Šioje informacinėje sistemoje skelbiama vieša informacija, susijusi su gaunamais ES dokumentais bei Lietuvos pozicijomis. Tokiu būdu socialiniai-ekonominiai partneriai gali matyti gaunamus ES dokumentus, kurios institucijos yra atsakingos už Lietuvos Respublikos pozicijų formavimą ir rengimą; jie gali susisiekti su atitinkamomis ministerijomis ir kitomis institucijomis, siekdami bendradarbiauti ar paveikti pozicijų formavimą.
Pagal 2005 m. Vyriausybės kanceliarijos atliktą institucijų, atsakingų už Lietuvos ES reikalų darbo grupių veiklą, apklausą glaudžiausiai su socialiniais ir ekonominiais partneriais bendradarbiaujama socialinės apsaugos ir darbo, bendros rinkos, aplinkos, vidaus reikalų, žemės ūkio ir kultūros politikos srityse. Nemažai ministerijų su socialiniais ir ekonominiais partneriais bendradarbiauja ne tik juos įtraukdamos į atitinkamų darbo grupių veiklą, bet ir pristatydamos atskirus ES darbotvarkės klausimus specializuotuose renginiuose. ES darbo reikalų grupių veikloje aktyviausiai dalyvauja bei siūlymus teikia asocijuotos verslo struktūros bei profsąjungos, pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”, Lietuvos darbo federacija ir kt.
Socialinių–ekonominių partnerių įtraukimo į ES reikalų darbo grupių veiklą formos yra labai įvairios: jos apima ne tik dalyvavimą ministerijų pasitarimuose ir darbo grupių posėdžiuose, atskirų susitikimų organizavimą, keitimąsi oficialiais raštais, bet ir konsultacijas telefonu, elektroniniu paštu ir pan. Toks bendravimas įprastas tais atvejais, kai klausimą reikia spręsti skubiai ir jis aktualus tik siauram socialinių-ekonominių partnerių ratui.
