Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Lietuva Europos Sąjungoje ES struktūrinė parama

ES struktūrinė parama

SpausdintiSiųsti draugui

Struktūrinė Europos Sąjungos politika apima regioninę politiką ir kai kuriuos socialinės politikos bei bendrosios žemės ūkio politikos aspektus. Jos tikslas – mažinti ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio atotrūkį tarp ES narių, teikiant finansinę paramą ir koordinuojant regioninę politiką. Struktūrinės paramos poreikis iškilo, į ES 1981 m. įsijungus Graikijai, Ispanijai, ir Portugalijai, kurios buvo daug neturtingesnės nei steigėjų šešetas ar 1973 m. įstojusios Danija bei Didžioji Britanija. Ilgą laiką paramos gavėja buvo ir su pastarosiomis šalimis prisijungusi Airija, kuri dabar laikoma sėkmingu narystės ES galimybių panaudojimo ekonomikos plėtrai ir augimui skatinti pavyzdžiu, tinkančiu ir Lietuvai.

Tikimasi, jog panaudodama struktūrinių fondų lėšas iki 2015 m. Lietuva galėtų pasivyti kai kurių senųjų ES valstybių narių išsivystymo lygį. 2005 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudarė 47 proc. 15 senųjų ES šalių narių BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio. Portugalijoje šis rodiklis buvo 65.8 proc., Graikijoje – 77 proc., Ispanijoje – 90.7 proc. O štai Airijos ekonomikos lygis jau viršija Europos šalių vidurkį – šiuo metu Airijoje vienam gyventojui tenka 127.7 proc. ES-15 šalių narių BVP.

Struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.

2007 m. sausio 1 d. pradedama vykdyti 2007-2013 m. finansinė perspektyva. Kartu prasideda ir naujo laikotarpio struktūrinės ES paramos įgyvendinimas. Struktūrinė parama šiuo laikotarpiu teikiama pagal tris tikslus (žr. „Regioninė politika“):

1. Konvergencijos – pagalba regionams, kurių plėtra atsilieka;  
2. Teritorinio bendradarbiavimo – parama rimtų ekonominių ir socialinių problemų turintiems regionams;
3. Konkurencingumo ir užimtumo – parama mokymo sistemoms modernizuoti ir užimtumui skatinti; tokia parama neteikiama regionams, gaunantiems lėšų pagal pirmąjį tikslą, nes mokymo ir užimtumo priemonės įtrauktos į programas, skirtas atsiliekančioms vietovėms.

Lietuvai ES parama skiriama pagal pirmuosius du tikslus. Struktūrinė parama 2007–2013 m. sudaro 23 mlrd. litų, o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. litų (palyginimui – Lietuvos valstybės 2007 m. biudžeto išlaidoms numatoma apie 22 mlrd. litų). Lietuva dar gauna Europos Sąjungos finansinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (iš Europos žemės ūkio ir Žuvininkystės fondų), taip pat dalyvavimui Europos Bendrijų programose (pvz., kultūros, švietimo ir mokslo bei tyrimų srityse), išorinių ES sienų apsaugai, tranzito į/iš Kaliningrado srities per Lietuvos teritoriją palengvinimui užtikrinti bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams finansuoti.

Preliminariu nepriklausomų ekspertų vertinimu, efektyviai panaudojus visas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, papildomai galėtų būti sukurta apie 52 mlrd. litų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai smarkiai padidintų dabartines Lietuvos ekonomikos apimtis – 2005 m. Lietuvos BVP buvo 71 mlrd. litų.

Teisinis ES paramos administravimo pagrindas

Remiamos sritys ir paramos sumos nustatomos, šalims narėms su Europos Komisija suderinus savo programavimo dokumentus – struktūrinės paramos panaudojimo strategijas ir veiksmų programas. Nuo įstojimo 2004 m. iki finansinio laikotarpio pabaigos (2006 m. pabaigoje) ES parama Lietuvai administruota pagal Bendrąjį programavimo dokumentą.

2007-2013 m. struktūrinių fondų lėšoms panaudoti parengti keturi pagrindiniai dokumentai: Struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir trys atskiros veiksmų programos (tekstus žr. žemiau):

• Žmogiškųjų išteklių plėtros - šiai programai skiriama 16% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Paramą teikia Europos socialinis fondas.
• Ekonomikos augimo – skiriama 45.32% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą. Programą finansuoja Europos regionų plėtros fondas ir Sanglaudos fondas.
• Sanglaudos skatinimo – programai tenka 38.68% struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą, ją finansuoja Europos regionų plėtros fondas ir Sanglaudos fondas.

Nacionalinė strategija suderinta su atitinkamais strateginiais ES dokumentais: 2005 m. atnaujinta ES Lisabonos strategija, Jungtinėmis ekonomikos ir darbo vietų kūrimo gairėmis (2005-2008 m.) ir Bendrijos strateginėmis gairėmis „Ekonomikos augimą ir darbo vietas remianti politika“ (2007-2013 m.). 2006 m. lapkričio 23 d. Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų projektams pritarė Seimas. 2007 m. rugsėjį programas galutinai patvirtino Europos Komisija. Šiuo metu rengiami nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimą.

Prioritetai

Struktūrinės paramos panaudojimui keliami trys tikslai (žr. žemiau Nacionalinę bendrąją strategiją), kurių įgyvendinimas turi padėti sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus:

• spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu,
• kurti daugiau geresnių darbo vietų,
• plėtoti socialinę sanglaudą.

Šiems tikslams įgyvendinti pasirinktos trys prioritetinės kryptys – Lietuva turi labiausiai rūpintis:

• produktyviais žmogiškaisiais ištekliais, reikalingais žinių visuomenei, t.y. siekti pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir didinti viešojo administravimo efektyvumą;
• konkurencinga ekonomika – t.y. didinti aukštos pridedamosios vertės verslo lyginamąją dalį, produktyvumo lygį versle (ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui) ir ekonominės infrastruktūros efektyvumą;
• gyvenimo kokybe ir sanglauda – t.y. geriau panaudoti vietos potencialą, tiekti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, siekti geresnės aplinkos kokybės.

Išskirtos ir bendrosios (horizontalios) sritys, kurios netelpa vienos kurios nors programos rėmuose, t.y. turėtų būti kiekvienos programos sudėtinė dalis. Tad panaudojant ES struktūrinę paramą turi būti atsižvelgiama į:

• informacinės visuomenės plėtrą,
• darnų vystymąsi,
• lygias galimybes,
• regioninę plėtrą.

„Proveržio“ sritimis – tokiomis, kurios turėtų labiausiai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ilguoju laikotarpiu – pasirinktos:

• Lietuvos žmonių žinių ir kvalifikacijos kėlimas (vadinamieji žmogiškieji ištekliai),
• moksliniai tyrimai,
• technologinė plėtra bei inovacijos.

Šioms sritims planuojama skirti kelis kartus didesnį finansavimą, palyginti su 2004–2006 m. laikotarpiu. Investicijas verslo sąlygoms gerinti ir inovacijoms skatinti, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ketinama padvigubinti, palyginti su vidutiniu metiniu finansavimu 2004–2006 m. Moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai planuojama skirti net vieną dešimtadalį visos struktūrines paramos.

Strateginiai paramos panaudojimo dokumentai:

Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Ekonomikos augimo veiksmų programa

Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

Techninės paramos veiksmų programa

(papildoma programa, skirta visoms teminėms veiksmų programoms administruoti)

Susiję Vyriausybės dokumentai:

Vyriausybės rezoliucija

(2006 m. spalio 16 d.)

Vyriausybės nutarimas Nr. 1004

(2006 m. spalio 16 d.)

Vyriausybės nutarimas Nr. 1139

(2007 m. spalio 17 d.)

ES paramos administravimas

Struktūrinės paramos administravimui vadovauja Finansų ministerija. Įgyvendinant nacionalinės strategijos pagrindu parengtas veiksmų programas, laikomasi trijų pagrindinių principų:

• subsidiarumo – dalis funkcijų, pavyzdžiui, pirminė projektų atranka ir investicijų paketo sudarymas, perduodama regionų plėtros taryboms,
• proporcingumo – investicijų apimtis atskirų regionų plėtrai nustatytoma pagal aiškiai suformuluotus kriterijus,
• viešumo.

Atsižvelgiant į 2004–2006 m. laikotarpio pamokas bei socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlymus, 2007-2013 m. struktūrinė ES parama Lietuvai bus administruojama pagal naują tvarką.

Svarbus pasikeitimas – regionų įtraukimas į projektų planavimą. Veiksmų programose numatyti savivaldos kompetencijai priskirtini veiksmai bus planuojami savivaldybėse, o bendrą projektų sąrašą kiekvienam regionui suformuos Regionų plėtros tarybos. Prioritetą numatoma teikti Lietuvos regioninės politikos strategijoje numatytiems ekonominės plėtros centrams (Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Tauragė, Telšiai, Utena ir Visaginas) ir probleminėms teritorijoms (didžiausių socialinės ir ekonominės plėtros problemų turinčioms savivaldybėms).

Numatyta ir nauja savivaldai svarbių investicijų sritis – kaimo vietovių patrauklumo gyventi ir investuoti didinimas, siekiant sukurti darbo vietas, leidžiančias kaimo gyventojams užsidirbti negaminant prekinės žemės ūkio produkcijos.

Dar viena naujovė, kuri leis sutaupyti projektų rengėjų ir administruojančių institucijų laiką bei pajėgumus – tai, kad viešųjų investicijų ir viešųjų paslaugų teikimo projektai bus planuojami pagal įprastą strateginio planavimo ir metinio biudžeto sudarymo tvarką, o ne skelbiant konkursus.

Institucijų funkcijos ir atsakomybė dalijamos į du lygmenis: strateginį ir administracinį. Strateginio lygmens funkcijas atliks Koordinuojančioji institucija, t.y. Finansų ministerija ir tarpinės institucijos, t.y., atsakingos ministerijos, o savivaldos lygiu prisidės Regionų plėtros tarybos. Administracines ir technines funkcijas atliks šios institucijos –  Vadovaujančioji, Tvirtinančioji bei Mokėjimus atliekančioji ir įgyvendinančios institucijos.

Koordinuojančioji institucija (Finansų ministerija) koordinuoja ES struktūrinės paramos planavimą ir naudojimą, nustato bendrą valdymo ir kontrolės sistemą, ją prižiūri ir kontroliuoja. Vadovaujančios, Tvirtinančios ir Mokėjimus atliekančios institucijos funkcijos pagal ES reglamentų reikalavimus pavestos atskiriems Finansų ministerijos padaliniams. Vadovaujanti institucija atsako už veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą, laikantis patikimo finansų valdymo principo. Tvirtinanti institucija atsakinga už mokėjimo paraiškų patvirtinimą ir pateikimą Europos Komisijai. Mokėjimus atliekanti institucija atsakinga už mokėjimų iš Europos Komisijos priėmimą ir lėšų projektų vykdytojams išmokėjimą.

Tarpinės institucijos – tai Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Šios institucijos strateginiu lygmeniu atsakingos už paramos konkretiems ūkio sektoriams planavimą ir panaudojimą, taip pat už veiksmų programų priedų rengimą, paramos panaudojimo prioritetų ir atrankos kriterijų nustatymą. Ministerijos planuos, kokią ES struktūrinės paramos dalį skirti projektams,  atrinktiems per regioninę projektų atranką, kokią – per valstybinę projektų atranką ir kokią – konkurso būdu. Jos rengs gaires pareiškėjams, pretenduojantiems į paramą, nustatys kvietimo teikti paraiškas sąlygas ir lėšų, skirtų konkrečiam kvietimui, sumas.

Įgyvendinančios institucijos – tai Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Transporto investicijų direkcija, VĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Jos bus atsakingos už projektų administravimą, prižiūrės, kad projektų atranka ir įgyvendinimas atitiktų reikalavimus, skelbs kvietimus teikti paraiškas, jas vertins, nustatys didžiausią leistiną projektui skirti ES paramos dalį ir sudarys paramos sutartis. Taip pat jos konsultuos projektų rengėjus ir paramos gavėjus.

Atsakomybės paskirstymas tarp institucijų

Daugiau apie struktūrinę paramą: www.esparama.lt