Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Lietuva Europos Sąjungoje Europos Sąjungos Dvynių programa ir Lietuva

Europos Sąjungos Dvynių programa ir Lietuva

SpausdintiSiųsti draugui

Europos Sąjungos Dvynių programa

Siūlymai teikti paramą

Rekomendacijos dėl dalyvavimo ES Dvynių projektuose

Nacionalinis Dvynių koordinatorius Lietuvoje

Kas yra Europos Sąjungos Dvynių programa?

Dvynių programos tikslai

Kokiose šalyse gali būti vykdomi Dvynių projektai?

Kas gali teikti paramą per Dvynių projektus?

Europos Sąjungos Dvynių programos vadovas

Dvynių projektų koordinatoriai

Europos Komisijos leidinys Twinning News/Renginiai

Europos Komisijos internetinis puslapis

Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje nauda

Lietuva kaip paramos gavėja

Lietuva kaip paramos teikėja

Galimybės teikti paramą

Tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje

Kas yra Europos Sąjungos Dvynių programa?

Europos Sąjungos (toliau – ES) Dvynių programa – tai 1998 m. pradėta Europos Komisijos iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – padėti šalims paramos gavėjoms stiprinti savo institucijų gebėjimus, siekiant įgyvendinti ES teisyno reikalavimus ar priartėti prie jų.

Dvynių projektai – tai viena iš tarptautinio institucijų bendradarbiavimo formų, pagrįsta tiesioginiu žinių perdavimu. Pagrindinis principas, kuriuo grindžiami Dvynių projektai – vienos šalies viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas su kitos šalies giminingomis institucijomis. Dvyniai yra jungtiniai projektai, kuriuose kiekvienas partneris prisiima tam tikrą atsakomybę: šalis paramos gavėja įsipareigoja vykdyti ir finansuoti tam tikras reformas, o šalis paramos teikėja – padėti, kol bus vykdomas projektas, siekti konkrečių rezultatų.

Dvynių programos tikslai

ES Dvynių projektai yra finansuojami ES biudžeto lėšomis ir rengiami bei vykdomi, siekiant bendrų ES politikos tikslų:

·         toliau stiprinti administracinius naujųjų ES valstybių narių gebėjimus, pasirengti ES plėtrai, stiprinti ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą, kaip numatyta pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (angl. Instrument for Pre-Accession Assistance, toliau – IPA);

·        stiprinti ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bei naujųjų nepriklausomų valstybių Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje bendradarbiavimą, kaip numatyta pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (angl. European Neighbourhood and Partnership Instrument, toliau - ENPI).

Nuo 2007 m. taikomos IPA ir ENPI priemonės iš esmės skiriasi tuo, kad pagal IPA Dvynių parama yra skirta padėti šalims įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimus, kas yra pagrindinė narystės ES sąlyga. Pagal ENPI Dvynių projektai, kaip pagalbos demokratijai priemonė, šalims suteikia galimybę priartėti prie tam tikrų ES teisės reikalavimų, vykdant viešojo valdymo ir kitų sričių reformas.

Kokiose šalyse gali būti vykdomi Dvynių projektai?

Atsižvelgiant į tai, kuriame regione įgyvendinami projektai, gali skirtis jų finansavimo šaltinis, t. y. projektai gali būti finansuojami IPA ar ENPI priemonių lėšomis:

·               naujosiose ES valstybėse narėse (Bulgarija, Rumunija) - IPA priemonės lėšomis (anksčiau finansuoti Pereinamojo laikotarpio priemonės lėšomis);

·               šalyse kandidatėse (Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija) - IPA priemonės lėšomis (anksčiau finansuoti pagal Phare programą);

·               potencialiose šalyse kandidatėse Vakarų Balkanų šalyse (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Kosovas) - IPA priemonės lėšomis (anksčiau finansuoti pagal CARDS¹ programą);

·               Viduržemio jūros regiono šalyse (Tunisas, Jordanija, Libanas, Marokas, Egiptas) - ENPI priemonės lėšomis (anksčiau finansuoti pagal MEDA² programą);

·               naujosiose nepriklausomose valstybėse Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje (Moldova, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija) - ENPI priemonės lėšomis (anksčiau finansuoti pagal TACIS³ programą.

Kas gali teikti paramą per Dvynių projektus?

Iki 2004 m. paramą per Dvynių projektus galėjo teikti 14-kos tuometinių ES šalių narių⁴

viešojo administravimo institucijos, o kartu su ES plėtra nuo 2004 m. tokia galimybė atsivėrė ir 10-čiai naujųjų ES šalių narių. 2007 m. prie šalių, galinčių teikti Dvynių paramą, prisijungė Bulgarija ir Rumunija. Pažymėtina, kad šalys gali teikti paramą, savarankiškai dalyvaudamos projekte arba sudarydamos paramą teikiančių šalių konsorciumą (paprastai sudaromas tarp 2 šalių).

Dvynių programos įgyvendinime paprastai dalyvauja valstybės institucijos. Tačiau ES valstybės narės gali siūlyti ne viešojo administravimo subjektus (angl. semi-public bodies) įgyvendinti Dvynių projektus. Šiuo tikslu ne viešojo administravimo institucijai turėtų būti suteiktas įgaliotosios institucijos statusas ir ji įtraukta į Europos Komisijos sudaromą įgaliotųjų institucijų sąrašą.

Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose numatyta, kad Pasirengimo narystei paramos instrumento (IPA)  šalims 2007 - 2013 m. skirta beveik 11,5 mlrd. eurų. Europos kaimynystės ir partnerystės instrumento (ENPI) šalims 2007 – 2013 m. skirta apie 12 mlrd. eurų, o tai sudaro 32 proc. daugiau negu buvo skirta 2000 – 2006 m. finansiniu laikotarpiu. Šie skaičiai rodo, kad ES prioritetas yra plėtoti bendradarbiavimą tiek su narystės ES siekiančiomis šalimis, tiek su kaimynystės politikos valstybėmis.

Europos Sąjungos Dvynių programos vadovas

Siekdama vienodos dalyvavimo ES Dvynių projektuose tvarkos, 1999 m. Europos Komisija parengė ir nuolat atnaujina (paskutinį kartą atnaujinta 2007 m.) ES Dvynių programos vadovą (angl. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual; Priedai (anglų kalba)), kuriame pateikiama išsami informacija apie ES Dvynių projektų rengimą ir įgyvendinimą. Tai pagrindinis dokumentas visoms ES Dvynių programą įgyvendinančioms institucijoms ir ekspertams.

Dvynių projektų koordinatoriai

Siekiant sėkmingo ES Dvynių programos įgyvendinimo ES šalyse narėse ir šalyse paramos gavėjose yra paskirti nacionaliniai ES Dvynių projektų koordinatoriai (ES šalyse narėse, šalyse kandidatėse, Vakarų Balkanų šalyse).

ES Dvynių programos vadove pabrėžiama, kad Dvynių projektų koordinatoriaus vaidmuo itin svarbus skatinant, plėtojant ir koordinuojant įvairius Dvynių programos procesus. Išskiriamos šios pagrindinės Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos:

·         komunikacijos tarp šalies ir Europos Komisijos užtikrinimas; ryšių su kitų šalių Dvynių projektų koordinatoriais ir su šalimis paramos gavėjomis palaikymas;

·         informacijos apie Dvynių projektus ministerijoms ir kitoms viešojo administravimo institucijoms sklaida; šių institucijų konsultavimas, joms rengiantis dalyvauti Dvynių programoje;

·         visos su Dvynių programa susijusių veiklos koordinavimas šalyje; bendrų administracinių problemų, kylančių įgyvendinant Dvynių projektus, sprendimas;

·         pagalba institucijoms, kai per derybas su kitų šalių institucijomis kyla problemų dėl bendradarbiavimo (konsorciumų kūrimo), teikiant paramą trečiosioms šalims;

·         Dvynių projektinių pasiūlymų pirminė peržiūra ir šių pasiūlymų pateikimas konkursinei atrankai;

·         dalyvavimas Europos Komisijos ir šalių paramos teikėjų bei paramos gavėjų Dvynių projektų koordinatorių susitikimuose;

·         ne viešojo administravimo institucijų, siekiančių gauti įgaliotosios institucijos (angl. mandated body)⁵ statusą, kuris leistų teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, pateiktos informacijos tikslumo ir teisingumo tvirtinimas.

Europos Komisijos leidinys Twinning News/Renginiai

Europos Komisija nuolat rengia ir platina leidinį apie ES Dvynių programą (angl. Twinning News), taip pat rengia seminarus ir konferencijas Dvynių projektų klausimais.

Leidiniai:

Renginiai:

Institucijų gebėjimų stiprinimo dienos, 2008 m. gegužės 22 - 23 d., Briuselis

Europos Komisijos internetinis puslapis

Pažymėtina, kad Europos Komisija yra sukūrusi kelis internetinius puslapius, kuriuose pateikiama svarbiausia su ES Dvynių programa susijusi informacija: IPA priemonės finansuojamiems Dvynių projektams ir ENPI priemonės finansuojamiems Dvynių projektams.

Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje nauda

Paramos teikimas kitoms šalims pagal Dvynių programą yra naudingas tiek Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms ir jų tarnautojams, tiek jų atstovaujamai šaliai. Toliau trumpai pristatomi svarbiausi dalyvavimo šioje programoje naudos aspektai:

·         paramos teikimas užsienio valstybėse padeda įgyvendinti strateginius užsienio politikos tikslus, kurie susiję su geros partnerystės ir kaimynystės santykiais, Lietuvos, kaip „regiono centro“, idėja;

·         paramos teikimas užsienio valstybėse yra susijęs su Lietuvos įsipareigojimais, įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką;

·         paramos teikimas užsienyje prisideda prie demokratijos ir teisės viršenybės įtvirtinimo, ūkio plėtros ir valdymo tobulinimo šalyse paramos gavėjose;

·         dalyvaujant Dvynių programoje, gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse. Tai gali būti naudinga ir politine (pavyzdžiui, siekiant palankių sprendimų tarptautinėse organizacijose), ir ekonomine prasme (pavyzdžiui, norint pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų);

·         dalyvavimas Dvynių programoje teikia finansinę ir nefinansinę naudą dalyvaujančioms institucijoms ir jų tarnautojams. Dalyvavimas Dvynių projektuose leidžia sukurti ilgalaikius institucinius ryšius, taip pat yra stiprus finansinės motyvacijos šaltinis valstybės tarnautojams;

·         žinios ir įgūdžiai, atsirandantys dirbant su užsienio partneriais šalyse paramos gavėjose, padeda Lietuvos valstybės tarnautojams efektyviau vykdyti tiesiogines pareigas, tobulinti viešąjį administravimą, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų. Tai yra naudinga visai valstybės tarnybai; 

·         bendradarbiavimas su užsienio partneriais leidžia formuoti koalicijas, priimant sprendimus ES institucijose ar kitose tarptautinėse organizacijose, taip pat sudaro prielaidas bendriems ateities projektams.

Lietuva, kaip paramos gavėja

Nuo 1998 m. Lietuvos institucijos gauna paramą per Dvynių projektus. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. Lietuva nebegaus paramos iš ES Dvynių programos, tačiau Lietuvos, kaip paramos teikėjos, dalyvavimas šioje programoje turėtų aktyvėti.

Už Lietuvos institucijose įgyvendinamų projektų sutarčių sudarymą ir įgyvendinimo priežiūrą yra atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, kurios steigėja yra Finansų ministerija. Finansų ministerija yra visos PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemonės koordinatorius (vadinamasis Nacionalinis paramos koordinatorius).

1998 - 2008 m. Phare ir Pereinamojo laikotarpio priemonės lėšomis Lietuvoje buvo įgyvendinti 125 Dvynių projektai (iš kurių 33 trumpalaikiai Dvynių projektai (angl. Twinning Light)). Daugiausia Dvynių projektų buvo įgyvendinta žemės ūkio, vidaus rinkos ir statistikos, teisingumo ir vidaus reikalų, viešojo administravimo, transporto, socialinių reikalų srityse.

Lietuva, kaip paramos teikėja

Nuo 2004 m., Lietuvai tapus ES valstybe nare, Lietuvos institucijos įgijo teisę teikti paramą kitoms šalims per Dvynių projektus. Už projektus, kuriuose Lietuva dalyvauja kaip paramos teikėja, pagal Dvynių programos vadovą yra atsakingas nacionalinis Dvynių projektų koordinatorius (angl. National Contact Point). Jo funkcijas atlieka Vyriausybės kanceliarija [NCP kontaktai].

Lietuvos institucijos 2004 - 2008 m. teikė paramą, dalyvaudamos 4 Dvynių projektuose: Vengrijoje (muitinės srityje) – be partnerių, Turkijoje (žemės ūkio srityje), Serbijoje (viešojo administravimo srityje) ir Bulgarijoje (viešojo administravimo srityje) - kaip jaunesnieji partneriai.

2008 m. buvo laimėti dar 5 projektai, kuriuos įgyvendins Lietuvos institucijos: (1) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rumunijoje; (2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (kartu su vyresniaisiais partneriais iš Vokietijos) Kosove; (3) Augalų apsaugos tarnyba (kartu su vyresniaisiais partneriais iš Vokietijos) Turkijoje; (4) LR Seimo kanceliarija Azerbaidžane; (5) Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Generaline prokuratūra Azerbaidžane.

Galimybės teikti paramą

Per nacionalinį ES Dvynių projektų koordinatorių, t.y. Vyriausybės kanceliariją, atitinkamose Lietuvos institucijose paskirtiems už Dvynių projektus atsakingiems asmenims reguliariai elektroniniu paštu yra platinami kitų šalių siūlymai teikti paramą per ES Dvynių projektus. 

2008 m. buvo išplatinti 157 šalių paramos gavėjų siūlymai teikti paramą. Daugiausia siūlymų finansų, teisingumo ir vidaus reikalų, aplinkosaugos, žemės ūkio ir transporto srityse pateikė Bulgarija (25), Rumunija (22), Lenkija (14), Kroatija (12) ir Malta (12).

Tyrimas dėl Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje

Vyriausybės kanceliarijos užsakymu Viešosios politikos ir vadybos institutas 2007 m. atliko tyrimą „Lietuvos dalyvavimas teikiant Dvynių paramą: galimybės ir problemos“, kurio rezultatai buvo pristatyti Lietuvos instituciju atstovams 2008 m. vasario 20 d. Tyrimas buvo atliekamas, siekiant nustatyti problemas, susijusias su dalyvavimu ES Dvynių projektuose, ir įvertinti Lietuvos, kaip Dvynių paramos teikėjos, galimybes ir ateities perspektyvas aktyviai ir sėkmingai dalyvauti Dvynių programoje. Tyrimo rezultatus numatoma panaudoti, tobulinant Dvynių programos įgyvendinimo Lietuvoje sistemą.