Ignalinos AE ir branduolinės energetikos perspektyvos Lietuvoje

Spausdinti

Siųsti draugui

Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uždarymas buvo vienas pagrindinių Lietuvos narystės ES derybų klausimų. Dar 1999 m. Lietuvos Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta, kad pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 (galingiausių pasaulio valstybių – Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Vokietijos – grupės) ir kitų valstybių bei tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas.

2000 m. birželio 20-21 d. įvykusioje pirmojoje Ignalinos AE I bloko eksploatavimo nutraukimo Donorų konferencijoje Europos Komisija bei šalys donorės (Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė) pažadėjo remti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbus. Konferencijos metu donorės įsipareigojo skirti beveik 216 mln. eurų (iš jų didžiausią dalį – 165 mln. eurų – ES). Tuo tikslu – lėšoms Ignalinos AE uždarymui kaupti – buvo įsteigtas Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondas, administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB).

Elektrinės uždarymo darbai ir kaštai

Skaičiuojama, jog nedelstino išmontavimo atveju eksploatavimo nutraukimas kainuotų 1.134 mlrd. eurų (jei neatsižvelgiama į infliaciją ir IAE darbuotojų algų didėjimą). Pasirašant Stojimo sutartį (2004 m.), Europos Sąjungos šalys pripažino, kad Ignalinos AE uždarymo procesas tęsis ir pasibaigus tuometinei (2000-2006 m.) finansinei perspektyvai ir kad tai yra išskirtinė, Lietuvos dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta, bei paskelbė esančios pasirengusios ir po Lietuvos įstojimo į ES tęsti reikalingą papildomą Bendrijos paramą eksploatavimui nutraukti.

Lietuva įsipareigojo sustabdyti reaktorius įvertindama, kad vėlesniame stojimo į ES derybų etape bus sprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimo programos. Ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos įsipareigojimai buvo įtvirtinti Stojimo sutarties Protokole Nr. 4, kuriuo Lietuva įsipareigojo „galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės I bloką iki 2005 m., o šios elektrinės II bloką – iki 2009 m. gruodžio 31 d., ir nutraukti šių blokų eksploatavimą“. Pagal šį protokolą 2004-2006 m. laikotarpiu Europos Sąjunga Lietuvai skyrė papildomą finansinę paramą (285 mln. eurų, paskirstytų lygiomis metinėmis dalimis) eksploatavimui nutraukti ir problemoms, susijusioms su Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais (t.y. Ignalinos programa), spręsti. Be to, Europos Sąjunga Lietuvai įsipareigojo ir po 2006 m. teikti adekvačią papildomą paramą šiuo klausimu. Tuo tikslu pagal 2007-2013 m. ES finansinę perspektyvą Lietuvai turėtų būti skirta 837 mln. eurų parama dabartinėmis kainomis (743 mln. eurų 2004 m. kainomis).

Ignalinos programa, inter alia, numato priemones Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui remti; įprastiniams elektros energijos gamybos pajėgumams, kurie pakeis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius po jų galutinio sustabdymo, modernizuoti ir jų saugos normoms aplinkos atžvilgiu gerinti laikantis acquis; kitas priemones, susijusias su sprendimu galutinai sustabdyti elektrinę ir nutraukti jos eksploatavimą, kurios prisidės prie būtino Lietuvos energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorių restruktūrizavimo, modernizavimo, jų saugos aplinkos atžvilgiu gerinimo, o taip pat prie energijos tiekimo saugumo didinimo ir energijos efektyvumo gerinimo Lietuvoje. Ignalinos programa apima priemones elektrinės personalui remti, siekiant užtikrinti aukštą darbų saugos lygį Ignalinos atominėje elektrinėje laikotarpiu iki įvardintų reaktorių galutinio sustabdymo ir jų eksploatavimo nutraukimo metu.

Perspektyvos

Nacionalinė energetikos strategija numato, kad, siekdama išlikti branduolinės energetikos valstybe, Lietuva rems investicijas į naujo bloko reaktoriaus statybą. Jai būtų panaudojama esama Ignalinos AE infrastruktūra ir Lietuva, uždariusi senąją jėgainę, neliktų priklausoma nuo energijos importo. Siekiant užtikrinti savo saugumą energetikos atžvilgiu, Lietuvai taip pat labai svarbu integruotis į Vakarų Europos energetikos tinklus ir bendradarbiauti su kaimynėmis. Kviesdami Europos Komisiją skirti daugiau dėmesio šiems visai ES aktualiais klausimais, 2006 m. vasario 27 d. Trakuose Baltijos šalių premjerai pasirašė Deklaraciją dėl saugaus energijos tiekimo Baltijos valstybėse ir Europos bendrosios energetikos politikos.

Tų pačių metų gruodžio 8 d. Vilniuje pasirašytas Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Primininkų Tarybos komunikatas dėl trijų Baltijos šalių ekspertų konsultacijų kartu su Lenkijos atstovais bendradarbiavimo naujojo Ignalinos atominio reaktoriaus statybos ir eksploatavimo klausimais. Skelbiama, kad keturias valstybes lygiomis dalimis įtrauksiantis projektas kainuotų iki 4 mlrd. eurų ir nauja jėgainė galėtų būti pastatyta 2015 m. Pradėti parengiamieji darbai.

2007 m. kovo 28 d. Vyriausybė pritarė Įstatymo dėl atominės elektrinės projektui. Jame nustatytos naujos atominės elektrinės statybos projekto vystymo ir įgyvendinimo nuostatos, t. y. nacionalinio investuotojo ir strateginių partnerių dalyvavimas projekte, elektrinės veikla, valdymas, kontrolė, finansavimas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir pan. Numatyta, kad naujos atominės elektrinės statybos projektas rengiamas, plėtojamas ir įgyvendinamas remiantis privačių juridinių asmenų iniciatyva. Atominės elektrinės statybos projekto realizavimui numatyta steigti projekto įgyvendinimo bendrovę. Įstatymo projektu nustatytos teisinės prielaidos AB „Lietuvos energija“, AB Rytų skirstomiesiems tinklams ir AB „VST“ suvienyti į vieną įmonių grupę ir numatytos galimo AB „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo didinimo sąlygos.

2008 m. gegužės 20 d. Vilniuje buvo įsteigta akcinė bendrovė „LEO LT“ (Lietuvos elektros organizacija -

naujos atominės elektrinės Lietuvoje ir su ja susijusios infrastruktūros investicinis ir valdymo projektas), 2008 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta akcininkų sutartis ir padidintas bendrovės įstatinis kapitalas iki 5 mlrd. Lt.

2008 m. liepos 25 d. Kopenhagoje susitikę energetikos įmonių LEO LT, „Polska Grupa Energetyczna“ (Lenkija), „Latvenergo“ (Latvija) ir „Eesti Energija“ (Estija) vadovai sutarė dėl bendros įmonės, kuri vykdys parengiamuosius naujos atominės elektrinės projekto darbus, sukūrimo, kurioje „Leo LT“ valdytų 51 procentą akcijų.