Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Lietuva Europos Sąjungoje Kaliningrado srities tranzitas

Kaliningrado srities tranzitas

SpausdintiSiųsti draugui

Kaliningrado herbas

Kaliningrado srities, labiausiai į vakarus nutolusios Rusijos Federacijos (RF) dalies, atsiradimas – Antrojo pasaulinio karo rezultatas. Ji įkurta 1945 m. Potsdamo susitarimais tarp trijų tuometinių didžiųjų galybių – JAV, Sovietų Sąjungos ir Didžiosios Britanijos. Pagal šiuos susitarimus Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos pietinė dalis buvo prijungta prie Lenkijos, o šiaurinė 1946 m. įtraukta į TSRS sudėtį. Administraciniu srities centru pasirinktas Karaliaučius (vok. Königsberg, įkurtas 1255 m.), pervadintas Kaliningradu. Trims Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, Karaliaučiaus sritis tapo nuo visos likusios Rusijos dalies kitų valstybių bei Baltijos jūros atskirtu eksklavu (nuo Kaliningrado miesto iki Lenkijos ir Lietuvos sienos atstumas yra atitinkamai 35 ir 70 km, o iki artimiausio kito Rusijos srities centro Pskovo – 800 km).

Kaliningrado sritis šiandien

Tranzito sąlygos

Kaliningrado sritis dėl savo geopolitinės padėties Lietuvai ilgai kėlė nemaža sunkumų. Atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos valstybingumui teko atlaikyti didžiulį išbandymą – sureguliuoti per Lietuvos teritoriją į/iš RF Kaliningrado srities einantį karinį ir piliečių tranzitą. Vėliau kilo debatai svarstant, ar Rusijos karinio tranzito tvarka neprieštaraus Lietuvos narystei NATO. Kaliningrado srities ir Lietuvos santykių klausimas taip pat iškilo Europos Sąjungos plėtros kontekste. Ir, nors Rusijos keliamų klausimų, kurie ES plėtros metu galėjo turėti reikšmingų padarinių Kaliningrado sričiai, ratas iš pradžių buvo platus (srities ekonominio-socialinio plėtros problemos, prekyba), tačiau ilgainiui piliečių tranzito sureguliavimas Rusijai tapo pagrindine problema. Rusijos pasirinkimą kelti Kaliningrado tranzito klausimą lėmė politinis jo pobūdis.

Nuo pat 1995 m. Rusijos piliečių tranzito per Lietuvos teritoriją režimą reguliavo Laikinasis susitarimas dėl abiejų valstybių piliečių kelionių. Iki 2003 m. kasmet šis kompromisinis susitarimas abiejų pusių buvo pratęsiamas. Susitarimas Kaliningrado srityje nuolat gyvenantiems Rusijos piliečiams leido vykti per Lietuvą ir iki 30 dienų būti jos teritorijoje be vizų. Be to, vizų nereikėjo ir Rusijos piliečiams, traukiniais per Lietuvos teritoriją keliaujantiems iš Rusijos į Kaliningradą ir atgal. Tuo pačiu vizų nereikėjo ir Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Kaliningrado sritį. Tuo tarpu pagal bendrą ES tvarką, t.y. Šengeno sutartį, Rusijos piliečiai, kirsdami ES valstybių sienas, privalėjo turėti vizas. Amsterdamo sutarties Protokole dėl Šengeno acquis integravimo į ES sistemą buvo nustatyta, kad Šengeno acquis įdiegimas yra privalomas ES narystės siekiančioms šalims kandidatėms. Tad buvusią tvarką Lietuvai reikėjo keisti.

Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje informacija apie vizas LR piliečiams, vykstantiems į Kaliningrado sritį 

Kaliningrado srities administracija

Lietuvos stojimo derybų specifika

Kaliningrado tranzito klausimas, kurį Rusija aktyviai pradėjo kelti 1999 m., buvo specifinė ir tik Lietuvai būdinga stojimo į ES derybų problema (kaip ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas). Diskusijų pradžioje Rusija turėjo pretenzijų dėl tranzito koridorių ne tik per Lietuvos, bet ir per Lenkijos, Latvijos valstybių teritorijas. Visgi galiausiai problema buvo svarstoma tik Lietuvos derybose dėl narystės ES.

Kaliningrado tranzito klausimas nebuvo tipinis ES ir šalies kandidatės reikalas. Todėl derybose buvo naudojamas dvigubas derybų formatas: Lietuvos–ES (pagal Stojimo į ES sutartį), ir ES–Rusijos (pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį). ES-Rusijos derybų formate Lietuva dalyvavo kaip būsimoji ES valstybė narė.

Vykstant deryboms, ypač ES–Rusijos formate, Lietuvoje tvyrojo nemaža įtampa, kadangi bijota ES „politinio sprendimo“, kuomet Rusijai būtų padarytos didelės nuolaidos ir taip vėliau būtų apsunkintos Lietuvos prisijungimo prie ES Šengeno erdvės galimybės. Žinant kai kurių ES senbuvių nemažą priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, negalima buvo atmesti galimybės, kad Rusija dujų ir naftos tiekimą Vakarų Europai susies su Kaliningrado tranzito klausimu. Rusijai Kaliningrado tranzito klausimas buvo itin svarbus – turėjo simbolinę reikšmę (ypač vidaus politikoje); šios problemos sprendimas jai buvo susijęs su galia ir prestižu.

Derybų dėl tranzito tvarkos eiga

Derybose esmine Lietuvos pozicine nuostata, susijusia su sienos kirtimo režimu Kaliningrado atžvilgiu, laikytinas Lietuvos įsipareigojimas suderinti Lietuvos vizų politiką su ES, tiksliau - Šengeno sistema. Kita vertus, Lietuva visuomet pabrėždavo klausimo išskirtinumą ir būtinybę vengti Kaliningrado srities izoliacijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva savo poziciją grindė visiško suvereniteto išsaugojimo bei suderinamumo su ES acquis principais.

Pagrindiniu Rusijos požiūrį išreiškiančiu dokumentu, kuriame, atsižvelgiant į ES plėtrą, išvardijami su Kaliningrado sritimi susiję klausimai, tapo 1999 m. rudenį paskelbta Rusijos Federacijos ir ES santykių vidutinės trukmės plėtros strategija (2000-2010 m.). Strategijoje, kurioje siekiama apsaugoti srities interesus, didelis dėmesys skiriamas tranzitui iš/į Kaliningrado sritį. Rusija pareiškė sieksianti lengvatų savo piliečiams, vykstantiems į Kaliningradą ir iš jo, – tai iš esmės reiškė norą išlaikyti bevizį režimą per Lietuvos teritoriją. Vėliau, prasidėjus deryboms, Rusija pakoregavo savo poziciją ir siūlė įvairius supaprastintus sienos kirtimo režimus. Tokia Rusijos pozicija buvo grindžiama siekiu išvengti Kaliningrado srities gyventojų izoliacijos bei užkirsti kelią socialinei-ekonominei atskirčiai. Taip pat neatmetama galimybė, kad, reikalaudama tokių neįgyvendinamų dalykų kaip beviziai koridoriai, Maskva tiesiog norėjo išsiderėti daugiau ES paramos srities socialinei-ekonominei plėtrai.

Pirmoji aiškesnė ES pozicija dėl Kaliningrado statuso vykdomos ES plėtros kontekste buvo pateikta 2001 m. pradžioje Europos Komisijos komunikate dėl ES ir Kaliningrado. Visais klausimais, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, Komisija deklaravo siekį taikyti egzistuojančias ES nuostatas ir nekurti išimčių specialiais susitarimais su Rusija dėl Kaliningrado srities. Vietoj bevizio režimo Europos Komisija siūlė tobulinti procedūrinę-technologinę bazę (pavyzdžiui, įsteigti Kaliningrade daugiau ES šalių konsulatų, įvesti daugkartines vizas, modernizuoti sienų kontrolės punktus ir pan.), galinčią pagerinti tranzito į/iš Kaliningrado kokybę, spartą. Tačiau ilgainiui, ypač Rusijos-ES derybų formate, ES pozicija silpnėjo, ES pradėjo linkti prie išimčių ir nuolaidų Rusijai.

Derybos dėl Kaliningrado klausimo ES-Rusijos formate buvo permainingos. Iš pradžių Rusija laikėsi griežtos pozicijos ir Kaliningrado klausimo sprendimą siejo su klausimais kitose srityse. Principingos abiejų pusių (ES ir Rusijos) pozicijos 2002 m. pradžioje derybas atvedė į aklavietę. Iniciatyvą pradėjo reikšti atskiros ES narės. Pavyzdžiui, Ispanija pasiūlė „plombuotų traukinių“ idėją, Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas (Žakas Širakas) parėmė Rusijos poziciją. Tokie pareiškimai darė didelį spaudimą Europos Komisijai.

Derybų rezultatai

Visgi 2002 m. pabaigoje ES-Rusijos derybose abi pusės padarė reikšmingų nuolaidų ir buvo nutarta, kad supaprastinto tranzito dokumentai yra tarpinis problemos sprendimo variantas. Galutinis susitarimas šiame derybų formate pasiektas 2002 m. lapkričio 11 d., kai Rusija ir ES pasirašė Bendrą pareiškimą dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių. Šis susitarimas įtvirtino supaprastintų tranzito dokumentų (STD) bei supaprastintų tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD) tvarką. Pagal minėtą pareiškimą Rusijos piliečiams, per Lietuvos teritoriją dažnai keliaujantiems į/iš Kaliningrado sritį, Lietuvos konsulinėse įstaigose turėjo būti išduodami STD. Tuo tarpu STGD išduodami Rusijos piliečiams, į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos teritoriją keliaujantiems traukiniu.

Lietuvos-ES derybos dėl Kaliningrado klausimo priklausė Lietuvos stojimo derybų Teisingumo ir vidaus reikalų skyriui. Jos baigtos 2002 m. balandį. Pagal pasiektą susitarimą Lietuva įsipareigojo suderinti vizų politiką su ES acquis, įvesti vizų režimą į/iš Kaliningrado srities vykstantiems Rusijos piliečiams iki 2003 m. liepos 1 d., tinkamai užtikrinti būsimosios rytinės ES sienos kontrolę bei įgyvendinti Nacionalinį Šengeno acquis priėmimo veiksmų planą.

Abiejų derybų formatuose pasiekti sutarimai atsispindėjo 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytame Lietuvos Stojimo sutarties Protokole Nr. 5 Dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių. Protokole buvo įtvirtintos garantijos Lietuvai, kad Bendrijos taisyklės ir priemonės, taikomos Kaliningradui, nesutrukdys Lietuvai laiku prisijungti prie Šengeno sistemos. Taip pat pagal šį protokolą ES įsipareigojo padėti Lietuvai įgyvendinti asmenų tranzito į/iš Kaliningradą taisykles, visų pirma padengiant bet kokias papildomas išlaidas, susijusias su ES acquis dėl Kaliningrado tranzito įgyvendinimo.

Apibendrinant derybas, galima teigti, kad jos Lietuvai buvo sėkmingos. Lietuva apgynė pagrindinius savo interesus bei pradines pozicijas tiek  ES-Lietuvos, tiek ES-Rusijos formatuose. Svarbiausias laimėjimas - garantijos, jog įdiegti STD ir STGD neturės neigiamos įtakos Lietuvos narystei Šengeno erdvėje. Be to, Lietuvai pavyko užsitikrinti ES finansavimą, reikalingą STD ir STGD įgyvendinti. Paminėtina ir tai, kad vykstant asmenų tranzitui iš/į Kaliningrado sritį, Lietuva gali visiškai kontroliuoti Rusijos piliečių judėjimą, pavyzdžiui, neišduoti STGD nepageidaujamiems asmenims, esant reikalui išlaipinti Rusijos piliečius Lietuvos pasienyje ir panašiai. Prie šių pasiekimų itin daug prisidėjo principinga ir profesionali Lietuvos diplomatų laikysena.    

Perspektyvos

Derybose priimta tranzito tvarka sėkmingai pradėta taikyti Lietuvai įstojus į ES. Baigusi derybas Rusija pareiškė, kad pasiektas rezultatas yra tarpinis, ir kad ji vėliau sieks dar labiau supaprastinti asmenų judėjimą iš/į Kaliningrado sritį. Kalbant apie STD ir STGD reglamentavimo perspektyvas, ateityje situacija gali keistis dviem atvejais: pirma, jei ES panaikintų vizas Rusijos piliečiams (nors retoriniu lygmeniu tokia galimybė tiek ES, tiek Rusijos pozicijose reiškiama, visgi ji gana tolima ir nekonkreti); antra, įgyvendinus greitųjų traukinių, kursuojančių per Lietuvos teritoriją, idėją (tačiau tai taip pat mažai tikėtina dėl didžiulių investicijų poreikio). Taigi nepanašu, kad galiojanti tvarka bus keičiama - juo labiau, kad ji tenkina visas derybų šalis, o Rusija Lietuvai dėl STD ir STGD vykdymo neturi priekaištų.

Daugiau informacijos:

• Joint Statement on Transit between the Kaliningrad Region and the Rest of the Russian Federation, 10th EU-Russia Summit, Brussels, 2002 November 11
• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1194 Dėl Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano, Valstybės žinios, 2002, Nr. 74-3132
• Lietuvos stojimo į ES sutarties Protokolas Nr. 5 Dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių
• Jonas Daniliauskas ir Inga Stanytė-Toločkienė, "Derybos dėl Kaliningrado tranzito" // Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / red. Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis. Vilnius: Eugrimas, 2004, 309-349.