Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Lietuva Europos Sąjungoje
Lietuvos Pirmininkavimas Europos Sąjungoje
Lietuvos Pirmininkavimas Europos Sąjungoje
Pirmininkavimas – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES.
Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. Iš pradžių buvo nustatyta ir Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka: jos turėjo keistis kas pusę metų lotyniškosios abėcėlės tvarka atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vardo transkribavimą tos šalies kalba. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį). 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai rotacijos tvarka buvo kiek pakoreguota ir nustatyta konkreti valstybių pirmininkavimo seka per artimiausius 12 metų. 2007 m sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai ir ES išsiplėtus iki 27 valstybių, Tarybos sprendimu buvo nustatyta tokia pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka iki 2020 m. birželio mėn. imtinai. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį).:
2007m. - Vokietija ir Portugalija
2008m. - Slovėnija ir Prancūzija
2009m. - Čekija ir Švedija
2010m. - Ispanija ir Belgija
2011m. - Vengrija ir Lenkija
2012m. - Danija ir Kipras
2013m. - Airija ir Lietuva
2014m. - Graikija ir Italija
2015m. - Latvija ir Liuksemburgas
2016m. - Nyderlandai ir Slovakija
2017m. - Malta ir Jungtinė Karalystė
2018m. - Estija ir Bulgarija
2019m. - Austrija ir Rumunija
2020m. - Suomija ir ...
Kaip organizuojamas Pirmininkavimas
Pirmininkaujanti valstybė organizuoja ir koordinuoja Tarybos darbą, pasirenka prioritetines bendros politikos sritis. Ji atsako už Tarybos darbotvarkės parengimą (atsižvelgdama ir į visų valstybių pasiūlymus), posėdžių grafiko sudarymą ir pan. Pirmininkaujančios valstybės atstovai (ministrai) pirmininkauja atitinkamos srities Tarybos posėdžiams. Be to, ji atsako už Tarybos dokumentų perdavimą Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms.
Iš pradžių pirmininkaujanti valstybė savo teritorijoje surengdavo bent vieną Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Paprastai Europos Vadovų Taryba kuriame nors pirmininkaujančios valstybės mieste rinkdavosi kiekvienų metų birželio ir gruodžio mėn. Be to, vieną kartą per pusmetį, o jeigu reikėdavo - ir daugiau kartų vykdavo neeiliniai Europos Vadovų Tarybos susitikimai. Vienoje prie 2001 m. pasirašytos Nicos sutarties pridėtoje deklaracijoje numatyta, kad nuo 2002 m. bent vieną kartą per pusmetį Europos Vadovų Tarybos susitikimai vyks Briuselyje, o kai ES narių bus 18, visi susitikimai vyks tik Briuselyje, o ne pirmininkaujančioje valstybėje.
Siekiant užtikrinti ES darbotvarkių tolygumą, pradėtų darbų tęstinumą ir nuoseklų pirmininkavimo perėmimą, 1977 m. buvo įdiegtas vadinamasis trejetas. Tai neoficialus susitarimas, pagal kurį pirmininkaujančiai valstybei talkina prieš tai pirmininkavusi ir po jos pirmininkausianti valstybė. Paprastai didžiosios ES valstybės, perėmusios pirmininkavimą, užsibrėžia labai ambicingus planus ir stengiasi įrodyti savo indėlio sprendžiant ES reikalus svarbą, tuo tarpu mažosios valstybės visų pirma siekia susidoroti su padidėjusiu administraciniu krūviu ir stengiasi užtikrinti sklandų pirmininkavimą. Taryba, nustatydama pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką, žiūri, kad trejete visuomet būtų bent viena didelė valstybė.
Lietuvos pasirengimas Pirmininkavimui
Lietuva pirmininkaus ES 2013 metų antrąjį pusmetį. Pirmieji pasirengimo pirmininkauti ES žingsniai jau žengti – Lietuvos Vyriausybė patvirtino Veiksmų planą 2006-2009 metams. Taip pat intensyviai dirba Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje procesui nagrinėti ir koordinuoti darbo grupė.
2008 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje 2013 metais veiksmų planas. Pasirengimas pirmininkavimui ES procesas apims pirmininkavimo programos, politinės darbotvarkės ir prioritetų, administracinių gebėjimų, pirmininkavimo biudžeto, logistikos, viešųjų ryšių, pirmininkavimo patirties perėmimo iš kitų valstybių, kitus klausimus.
Didžiausias iššūkis rengiantis pirmininkavimui teks valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams, kurie turės užtikrinti tinkamą ES Tarybos ir jos darbo organų veiklos organizavimą. 2008 m. bus apibrėžtos pagrindinės kompetencijos, reikalingos valstybės tarnautojams, vykdantiems su atstovavimu susijusias funkcijas, taip pat parengti pasiūlymai dėl centralizuoto valstybės tarnautojų užsienio (darbinių ES) kalbų žinių patikrinimo, įgyvendinamos priemonės dėl valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo.
2010 metais numatoma parengti Lietuvos pirmininkavimo ES komunikacijos metmenis, o 2011 pradėti jos įgyvendinimą.
Artėjant pirmininkavimui Lietuva turės apsispręsti ir kartu su pirmininkavimo partneriais suformuoti kokie renginiai ir posėdžiai kada ir kur vyks, kokie bus Lietuvos ES prioritetai pirmininkavimo laikotarpiu, kokius visai ES aktualius klausimus Lietuva sieks svarstyti.
