Pagrindinis Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje Lietuva Europos Sąjungoje Lietuvos Pirmininkavimas Europos Sąjungoje

Lietuvos Pirmininkavimas Europos Sąjungoje

SpausdintiSiųsti draugui

Pirmininkavimas – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES.

Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis. Iš pradžių buvo nustatyta ir Tarybai pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka: jos turėjo keistis kas pusę metų lotyniškosios abėcėlės tvarka atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vardo transkribavimą tos šalies kalba. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį). 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai rotacijos tvarka buvo kiek pako­reguota ir nustatyta konkreti valstybių pir­mininkavimo seka per artimiausius 12 me­tų. 2007 m sausio 1 d. į ES įstojus Bul­garijai ir Rumunijai ir ES išsiplėtus iki 27 valstybių, Tarybos sprendimu buvo nustatyta tokia pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarka iki 2020 m. birželio mėn. imtinai. Rotacijos data – kiekvienų metų sausio 1 ir liepos 1 d. (lygiai po pusmetį).:

2007m. - Vokietija ir Portugalija

2008m. - Slovėnija ir Prancūzija

2009m. - Čekija ir Švedija

2010m. - Ispanija ir Belgija

2011m. - Vengrija ir Lenkija

2012m. - Danija ir Kipras

2013m. - Airija ir Lietuva

2014m. - Graikija ir Italija

2015m. - Latvija ir Liuksemburgas

2016m. - Nyderlandai ir Slovakija

2017m. - Malta ir Jungtinė Karalystė

2018m. - Estija ir Bulgarija

2019m. - Austrija ir Rumunija

2020m. - Suomija ir ...

Kaip organizuojamas Pirmininkavimas

Pirmininkaujanti valstybė organizuoja ir koordinuoja Tarybos darbą, pasirenka prioritetines bendros po­litikos sritis. Ji atsako už Tarybos darbo­tvarkės parengimą (atsižvelgdama ir į vi­sų valstybių pasiūlymus), posėdžių grafiko sudarymą ir pan. Pirmininkaujančios vals­tybės atstovai (ministrai) pirmininkauja ati­tinkamos srities Tarybos posėdžiams. Be to, ji atsako už Tarybos dokumentų perda­vimą Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms.

Iš pradžių pirmininkaujanti valstybė sa­vo teritorijoje surengdavo bent vieną Eu­ropos Vadovų Tarybos susitikimą. Papras­tai Europos Vadovų Taryba kuriame nors pirmininkaujančios valstybės mieste rink­davosi kiekvienų metų birželio ir gruodžio mėn. Be to, vieną kartą per pusmetį, o jei­gu reikėdavo - ir daugiau kartų vykdavo neeiliniai Europos Vadovų Tarybos susiti­kimai. Vienoje prie 2001 m. pasirašytos Ni­cos sutarties pridėtoje deklaracijoje numa­tyta, kad nuo 2002 m. bent vieną kartą per pusmetį Europos Vadovų Tarybos susitiki­mai vyks Briuselyje, o kai ES narių bus 18, visi susitikimai vyks tik Briuselyje, o ne pirmininkaujančioje valstybėje.

Siekiant užtikrinti ES darbotvarkių to­lygumą, pradėtų darbų tęstinumą ir nuo­seklų pirmininkavimo perėmimą, 1977 m. buvo įdiegtas vadinamasis trejetas. Tai neoficialus susitarimas, pagal kurį pirmininkaujančiai valstybei talkina prieš tai pir­mininkavusi ir po jos pirmininkausianti valstybė. Paprastai didžiosios ES valstybės, perėmusios pirmininkavimą, užsibrėžia la­bai ambicingus planus ir stengiasi įrodyti savo indėlio sprendžiant ES reikalus svar­bą, tuo tarpu mažosios valstybės visų pir­ma siekia susidoroti su padidėjusiu admi­nistraciniu krūviu ir stengiasi užtikrinti sklandų pirmininkavimą. Taryba, nustaty­dama pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką, žiūri, kad trejete visuomet būtų bent viena didelė valstybė.

Lietuvos pasirengimas Pirmininkavimui

Lietuva pirmininkaus ES 2013 metų antrąjį pusmetį. Pirmieji pasirengimo pirmininkauti ES žingsniai jau žengti – Lietuvos Vyriausybė patvirtino Veiksmų planą 2006-2009 metams. Taip pat intensyviai dirba Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje procesui nagrinėti ir koordinuoti darbo grupė.

2008 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintas naujos redakcijos Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje 2013 metais veiksmų planas. Pasirengimas pirmininkavimui ES procesas apims pirmininkavimo programos, politinės darbotvarkės ir prioritetų, administracinių gebėjimų, pirmininkavimo biudžeto, logistikos, viešųjų ryšių, pirmininkavimo patirties perėmimo iš kitų valstybių, kitus klausimus.

Didžiausias iššūkis rengiantis pirmininkavimui teks valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams, kurie turės užtikrinti tinkamą ES Tarybos ir jos darbo organų veiklos organizavimą. 2008 m. bus apibrėžtos pagrindinės kompetencijos, reikalingos valstybės tarnautojams, vykdantiems su atstovavimu susijusias funkcijas, taip pat parengti pasiūlymai dėl centralizuoto valstybės tarnautojų užsienio (darbinių ES) kalbų žinių patikrinimo, įgyvendinamos priemonės dėl valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo.

2010 metais buvo numatyta parengti Lietuvos pirmininkavimo ES komunikacijos metmenis, o 2011 pradėti jos įgyvendinimą.

Artėjant pirmininkavimui Lietuva turės apsispręsti ir kartu su pirmininkavimo partneriais suformuoti kokie renginiai ir posėdžiai kada ir kur vyks, kokie bus Lietuvos ES prioritetai pirmininkavimo laikotarpiu, kokius visai ES aktualius klausimus Lietuva sieks svarstyti.

Išsamiau apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai galima susipažinti:

http://espirmininkavimas.urm.lt/