Šengeno erdvė
Šengeno sutartį 1985 m. pasirašė 5 Europos Bendrijų šalys - Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika, Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai. Šia sutartimi numatyta palaipsniui atsisakyti tarpusavio sienų kontrolės, kad šių valstybių piliečiai galėtų laisvai judėti Sutartį pasirašiusių valstybių teritorijoje ir, kad būtų sudarytos palankios sąlygos bendros vidaus rinkos veikimui. Šengeno sutarties valstybės vykdo bendrą vizų politiką trečiosioms šalims – turint vienos iš Šengeno valstybių vizų, galima vykti ir į likusias valstybes nares. Vėliau prie sutarties prisijungė Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Austrija, Danija, Suomija, Švedija ir ES nepriklausančios Norvegija bei Islandija.
2007 m. gruodžio 21 d. Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija prisijungė prie Šengeno erdvės. 2008 m. gruodžio 12 d. Šveicarija prisijungė prie Šengeno erdvės.
Taigi Šengeno erdvę šiuo metu sudaro 25 Europos valstybių (žr. žemiau pateiktą žemėlapį).
Šengeno erdvė
Airija ir Didžioji Britanija yra vienintelės ES narės, nepasirašiusios Šengeno sutarties, nes šios valstybės nenori visiškai atsisakyti sienų kontrolės. Šveicarija, kurios piliečiai 2004 m. referendume apsisprendė teigiamai, yra Šengeno sutarties narė, faktine Šengeno erdvės nare Šveicarija tapo 2009 m. kovo 29 d., kai buvo panaikinta asmenų kontrolė Šveicarijos oro uostuose keliaujant į Šengeno erdvės valstybes. Islandija ir Norvegija, turi asocijuotos narės statusą.
Naujosios ES narės - Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Malta ir Kipras, stodamos į ES, į savo nacionalinę teisę taip pat perkėlė ir Šengeno acquis (Šengeno acquis, įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai 1999 m., tapo integralia ES acquis dalimi).
Šengeno acquis sudaro visi ES teisės aktai, susiję su Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos nuostatų įgyvendinimu. Šengeno konvencija, pasirašyta 1990 m., numato, kaip praktiškai įgyvendinti Šengeno susitarimą, kad būtų užtikrintas laisvas judėjimas. Konvencijoje taip pat nustatytos priemonės, kurios turėtų užkirsti kelią nusikalstamumo grėsmėms, kylančioms panaikinus asmenų kontrolę prie Šengeno erdvės vidinių sienų. Šiuo pagrindu stiprinama išorinių Šengeno erdvės sienų apsauga, plėtojamas valstybių narių policijos ir teisminis bendradarbiavimas, gerinama šalių narių diplomatinių įstaigų veikla išduodant vizas, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.
Asmenų judėjimo kontrolę per ES išorines sienas padeda užtikrinti Šengeno informacinė sistema (SIS), leidžianti efektyviai keistis informacija tarp valstybių narių apie ieškomus ar nepageidaujamus asmenis bei pavogtus daiktus: ginklus, asmens dokumentus, banknotus, transporto priemones.
Šengeno erdvė šiandien
(šviesesne spalva pažymėtos šalys, pasirašiusios sutartį, bet dar netapusiomis pilnateisėmis narėmis)
Narystės Šengeno erdvėje reikšmė piliečiams
Šengeno erdvės valstybių narių piliečiai gali vykti į kitas valstybes nares be vizų ir patikrinimo procedūrų prie kitų valstybių narių sienų. Teisė laisvai keliauti nepriklauso nuo kelionės tikslų, todėl galima nevaržomai keliauti po visą Europą darbo ar asmeniniais reikalais. Su savimi reikia turėti tik galiojantį pasą arba tapatybės kortelę tuo atveju, jei kurios nors valstybės narės policijos pareigūnai pasinaudotų teise patikrinti asmens tapatybę.
Oro uostuose ir kai kuriais atvejais jūrų uostuose Šengeno erdvės valstybių narių piliečiai yra atskiriami nuo trečiųjų šalių piliečių, todėl keliauti tampa patogiau. Laisvas asmenų judėjimas taip pat sudaro palankesnes sąlygas verslo plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui įvairiose srityse. Laisvo judėjimo teisė Šengeno erdvėje gali būti apribota tik išimtiniais atvejais dėl grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar piliečių sveikatai.
Šengeno erdvės vidinių sienų kirtimo vietos pavyzdys prie Vokietijos ir Austrijos sienos
Lietuvos narystė Šengeno erdvėje
Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija ir Malta pilnateisėmis Šengeno narėmis tapo 2007 m. gruodžio 21 d., panaikinus vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolę. Oro sienų kontrolė panaikinta 2008 m. kovo 31 d.
Dėl netikėtai atsiradusių techninių kliūčių buvo kilusi grėsmė, kad Lietuva ir kitos naujosios ES narės, nepaisant pasirengimo (išimtis – Kipras, kuris dar nėra įgyvendinęs Šengeno sutarties nuostatų), numatytu laiku negalės prisijunti prie diegiamos naujos kartos Šengeno informacinės sistemos ir tapti tikrosiomis Šengeno erdvės narėmis. Anksčiausia galima prisijungimo data buvo atidėta iki 2008 m. birželio mėn.
Lietuvai ir kitoms šalims kandidatėms nepriimtiną situaciją padėjo išspręsti Portugalija, pasiūliusi laikiną alternatyvą – pritaikyti dabar veikiančią Šengeno informacinę sistemą, kad ja galėtų naudotis ir naujosios ES valstybės. Šiam sprendimui 2006 m. gruodžio 5 d. pritarė ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, o ES valstybių narių vadovai patvirtino 2006 m. gruodžio 14-15 d. vykusioje Europos Vadovų Taryboje.
2007 m. lapkričio 8 d. ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje pripažinta, kad devynių naujųjų ES valstybių pasirengimas atitinka narystei Šengeno erdvėje būtinus kriterijus:
- nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos (SIS);
- teigiamai įvertinta ES išorinių sienų saugumo padėtis.
Nepaisant susirūpinimo dėl Estijos sugebėjimo užtikrinti aukštą ES išorės sienos kontrolės lygį, patvirtinta, kad iki 2007 m. pabaigos devynioms naujosioms ES valstybėms narėms, taigi ir Lietuvai, nebus kliūčių tapti Šengeno erdvės narėmis.
Europos Sąjungos šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai 2007 m. gruodžio 6 d. priėmė galutinį sprendimą dėl Šengeno erdvės praplėtimo nuo gruodžio 21 dienos priimant į ją devynias šalis naujokes.
Kipras atidėjo narystę Šengeno erdvėje dėl, manoma, tam tikrų pasienio problemų šiaurinėje salos dalyje. Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas prasidėjo antrąjį 2008 m. pusmetį.
Informacija apie Vizas
Vizų išdavimo trečiųjų šalių piliečiams pokyčiai
Trumpalaikis atvykimas (iki 90 dienų). Prie Šengeno sutarties neprisijungusių trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti ir judėti valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno nuostatas, teritorijose ne ilgiau nei tris mėnesius, jei atvykdami tenkina visas Šengeno teisyne išdėstytas sąlygas:
- turi galiojantį kelionės dokumentą;
- turi trumpalaikę vizą, jeigu tokios yra reikalaujama;
- gali paaiškinti kelionės tikslą;
- gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo metu ir grįžti į savo šalį;
- yra neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą kaip nepageidaujami asmenys arba asmenys, keliantys grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.
Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti ilgalaikę (D kategorijos) nacionalinę šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai teisės aktai.
Šengene reikia tik vienos vizos
Užsieniečiui norint keliauti po Šengeną, reikia tik vienos vizos. Lietuva nuo pirmos narystės Šengene dienos išduos bendras trumpalaikes vizas, tinkamas vykti į Šengeno susitarimo teritoriją, o užsieniečiai, jau turintys galiojančias kitų Šengeno partnerių išduotas vizas, galės būti visoje Šengeno teritorijoje, įskaitant Lietuvą, vizoje nurodytu jos galiojimo laikotarpiu.
Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse narėse. Tai yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes nares.
Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.
Turintys leidimus gyventi ES keliauja be vizų
Šengeno sutarties narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos.
Airijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės, Kipro ir Rumunijos išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno teisyno nuostatų.
Kur kreiptis dėl Šengeno vizos?
Trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis į tos valstybės, į kurią ketina vykti, atstovybę. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes, privalu kreiptis į tos valstybės, kuri yra pagrindinis kelionės tikslas, atstovybę. Jeigu ketinama aplankyti kelias Šengeno valstybes nares, neišskiriant nė vienos iš jų, reikia kreiptis į tos valstybės narės, į kurią ketinama vykti pirmiausiai, atstovybę.
