Apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje
Lietuva Europos Sąjungoje
Viešoji nuomonė ir narystė Europos Sąjungoje
Viešoji nuomonė ir narystė Europos Sąjungoje
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje būtų neįmanoma be visuomenės pritarimo ir paramos. Ši parama akivaizdžiausiai buvo išreikšta referendume dėl narystės Europos Sąjungoje 2003 m. gegužės 10-11 d., kai 91.07% dalyvavusiųjų (referendume dalyvavo 63.37% visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių) pritarė Lietuvos stojimui į ES.
Priešingai nuogąstavimams, kad tokia didelė narystei referendume pritarusiųjų dalis reiškia perdėtus lūkesčius, Lietuva ir toliau tarp ES narių išsiskiria didele parama savo šalies narystei. Pagal 2008 m. kovas-gegužė mėn. visoje Europos Sąjungoje vykdytos Eurobarometro apklausos rezultatus (toliau – Eurobarometras, 2008 m. pavasaris) Lietuvos narystę ES remia 60% šalies gyventojų (Lietuva šiuo atžvilgiu buvo dešimta tarp valstybių narių ir nemažai viršijo ES vidurkį, kuris buvo 52%).
Lietuvos piliečių požiūris į ES tiriamas nuo praėjusiojo dešimtmečio vidurio. Viešosios nuomonės tyrimus su naryste ES susijusiais klausimais užsako valstybės institucijos, žiniasklaida, mokslo įstaigos. Nuo 1999 m. iki referendumo dėl narystės ES vykdytose apklausose reguliariai buvo užduodamas klausimas: "Jeigu rytoj būtų referendumas dėl Lietuvos įstojimo i Europos Sąjungą - kaip Jūs balsuotumėte: "už" ar "prieš"?, po referendumo klausta: „Ar Jūs remiate Lietuvos narystę Europos Sąjungoje?“ Grafike pateikiamos "už" ir "prieš" apklausose pasisakiusiųjų procentinės kreivės (paspaudę ant grafiko, matysite jį didesnio formato ir su skalėmis).
Lietuvos gyventojų nuomonė dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 2004-2008:
Lietuvos gyventojų nuomonė dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 1999-2007:
Remiantis 2006 m. lapkritį Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktu viešosios nuomonės tyrimu (toliau – LRVK 2006), svarbiausia lietuvių paramos narystei priežastis yra nuostata, kad, būdama ES nare, Lietuva greičiau pasieks aukštesnį pragyvenimo lygį (taip manė 25,7% rėmusių Lietuvos narystę), antrasis veiksnys yra narystės teikiama galimybė Lietuvai naudotis ES finansine parama (24,7%). Nepritariantys Lietuvos integracijai į ES argumentavo tuo, kad ES valdoma didžiųjų valstybių, dėl narystės prarandamas tautinis savitumas, jie nepritaria ar nesupranta ES sprendimų priėmimo būdų, reiškė nepasitenkinimą tuo, kad ES apriboja Lietuvos suverenitetą ir skatina biurokratijos didėjimą.
Apskritai lietuviai išsiskiria pozityviu nusiteikimu ES reikalų atžvilgiu. Eurobarometro 2008 m. pavasario duomenimis Lietuva pirmauja Sąjungoje procentu manančiųjų, jog ES narystė Lietuvai yra naudinga (75%). Palankiausiai narystės ES atžvilgių nusiteikę yra Airijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos ir gyventojai: daugiau nei trys ketvirtadaliai šių šalių gyventojų mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai. Šie rodikliai yra kur kas didesni už ES vidurkį – tik šiek tiek daugiau negu puse visų ES piliečių (54%) mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.
Visuomenės parama Europos Sąjungai kaip projektui yra vienas iš aktualių Bendrijos darbotvarkės klausimų. Jo svarbą atskleidė referendumų dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties rezultatai Prancūzijoje ir Olandijoje. Po jų buvo paskelbtas Apmąstymų laikotarpis, Europos Komisija pasiūlė iniciatyvų, turinčių prisidėti prie to, kad Europos Sąjunga taptų labiau suprantama kiekvienam jos piliečiui.
Viešosios nuomonės kaitą šalyse narėse Europos Komisija seka nuo 1973 m. Visos Sąjungos mastu periodiškai vykdomos Eurobarometro sociologinės apklausos Europos Sąjungai aktualiais klausimais – tokiais kaip plėtra, euras, užsienio politika, socialiniai ir kiti reikalai.
Viešosios nuomonės pokyčiai įstojus į ES
Lietuvos gyventojai ir toliau mano, kad narystė ES Lietuvai davė naudos 75% (Eurobarometro 2008 m. pavasario duomenys.) – pagal šį rodiklį lietuviai yra šešti po airių, danų, lenkų, estų, slovėnų (tuo metu ES vidurkis buvo 54%).
Į klausimą kuo narystė ES yra naudinga šaliai - 49 % atsakė, kad ES suteikia naujų darbo galimybių, 39% mano, kad ES prisideda prie ekonominio augimo Lietuvoje, o 29% tiki, kad narystė pagerina Lietuvos ir kitų valstybių bendradarbiavimą. Tačiau narystė kelia ir tam tikrų sunkumų37% mano, kad narystė ES sumažina pragyvenimo lygį, 30% teigė, kad Lietuva turi mažai įtakos ES lygiu priimamiems sprendimams, 26% mano narystė neigiamai veikia šalies ekonomikos augimą.
Euras
Nuo 2004 m. kasmet tiriamas Lietuvos visuomenės požiūris į euro įvedimą. 2004 m. 47.7% apklaustųjų manė, kad Lietuva turėtų įsivesti eurą, 2005 m. – 34.0%, 2006 m. – 39.2%. 2006 m. apklausos metu jau buvo žinoma, jog Lietuva negalės įsijungti į Euro zoną nuo 2007 m. pradžios kaip Slovėnija, tad galima spėti, kad būtent datos atidėjimas padidino pasisakančiųjų „už“ skaičių – dalis gyventojų bijojo greito euro įvedimo, manydami, kad tam dar nėra pasiruošta. Šiuo klausimu lietuviai išlieka atsargūs – ir 2005 m., ir 2006 m. didžioji dauguma gyventojų manė, jog Lietuvai nereikėtų skubėti pereiti prie bendros ES valiutos (EK 2006).
2008 m. Lietuvos piliečiai jaučiasi pakankamai gerai informuoti apie eurą, nors lyginant su 2007 m. duomenimis, šis rodiklis šiek tiek sumažėjo (nuo 49% iki 44%). Geriausiai informuoti jaučiasi Slovakijos (64%) ir Čekijos (48%) gyventojai. Didėja Lietuvos gyventojų emocinis pritarimas euro įvedimui – į klausimą‚ ar jūs asmeniškai patenkintas, kad euras Lietuvoje pakeis litą teigiamai atsakė 40 proc., kaip praėjusių metų rugsėjį tokių buvo tik 34%.
Lyginant su 2007 m. tyrimo duomenimis, visų ES-9 valstybių narių gyventojai, išskyrus Slovakiją, mano, kad euras bus įvestas vėliau, negu buvo planuojama. Didžiausias pokytis matyti Lietuvos atveju: 2007 m. rugsėjį beveik pusė apklaustųjų (48%) manė, kad euras bus įvestas 2009-2010, bet dabar taip mano tik 28%. 29% lietuvių tikisi, kad euras bus įvestas 2011-2012 ir 22% mano, kad tai įvyks 2013 ar vėliau (Eurobarometro gegužės-birželio mėn. duomenys).
ES plėtra
Lietuvoje 69%, o ES vidutiniškai 47% piliečių remia tolesnę ES plėtrą (Eurobarometro 2008 m. pavasario duomenys). Tik Lenkijos ir Slovėnijos gyventojai (po 74%) labiau nei lietuviai pritaria tolesnei ES plėtrai. Mažiausiai pridarančiųjų yra Austrijoje (27%) ir Prancūzijoje (31%). Latvijoje tolesnei plėtrai pritaria 47%, o Estijoje – 63% piliečių.
Palankiausiai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje apskritai vertinamas turtingų ir nekonfliktiškų šalių (Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos) stojimas į ES. Mažiausiai palankumo susilaukia Turkija ir Albanija. Iš esmes skiriasi tik Lietuvos ir ES gyventojų požiūriai į galimą Ukrainos narystę. Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (69%) pritartų galimai šios šalies narystei ES, o visoje Europoje jos narystes atžvilgiu palankiai nusiteikę tik mažiau nei pusė piliečių.
Konstitucinė sutartis
Lietuvoje dauguma gyventojų (66%) pasisako už tai, kad ES turėtų savo Konstituciją (LRVK 2006). Tai didesnė parama nei bet kurioje iš šalių narių, kurios 2006 m. rudens Eurobarometro apklausos metu dar nebuvo ratifikavę ES Konstitucinės sutarties arba ją atmetę anksčiau vykusiuose referendumuose: Lenkijoje (už Konstituciją pasisakė 63%), Portugalijoje (60%), Nyderlanduose (59%), Prancūzijoje (56%), Airijoje (56%), Suomijoje (56%), Danijoje (51%), Švedijoje (50%), Čekijoje (50%) ir Jungtinėje Karalystėje (40%).
Informacijos apie ES šaltiniai
Siekiama, kad Lietuvos žmonės kuo lengviau rastų informacijos su naryste ES susijusiais klausimais. Vienas iš sėkmingiausių informacijos pateikimo būdų yra įvairūs informacijos centrai. Vilniuje veikia Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos centras, Europos Komisijos atstovybės informacijos centras, Europos Parlamento informacijos biuras, apskričių centruose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje) – Europos informacijos centrų "Europe Direct" tinklas, 49 Lietuvos miestų ir rajonų viešosiose bibliotekose įsteigtos ES lentynos, internete publikuojamas mėnraštis „Integracijos žinios“.
Smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, besidominčius verslo galimybėmis Europos Sąjungoje, informuoja specializuoti Euro info centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Oficialiuosius ES dokumentus kaupia trys Europos dokumentacijos centrai, įsteigti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Tarptautinių organizacijų dokumentų skaitykla), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bibliotekoje ir Kauno technologijos universiteto Europos institute.
68% apklaustųjų domisi Europos Sąjunga, 65% domisi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (LRVK 2008). Vis dėlto tyrimai rodo, jog ES aktualijos turėtų sulaukti daugiau dėmesio žiniasklaidoje – 45% Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad Briuselyje turėtų dirbti daugiau Lietuvos žurnalistų ir plačiau informuoti visuomenę apie ten vykstančius įvykius (LRVK 2006). Išsamesnis visuomenės informavimas apie Lietuvos pozicijas ES svarstomais klausimais ir Lietuvos interesų atstovavimą ES institucijose (LRVK 2008 – to pageidautų apie 39% lietuvių) atskleistų, jog ES vykdoma politika tiesiogiai veikia ir Lietuvos gyvenimą, todėl lietuviams irgi svarbu turėti savo nuomonę ES aktualiais klausimais.
Plačiau žr. Informacijos apie ES tinklas Lietuvoje
Nevyriausybinės organizacijos ir informacijos sklaida visuomenei
Viešoji įstaiga „Europos namai“
„Europos namai“ – pelno nesiekianti organizacija, Vilniuje veikianti nuo 1999 m. Vykdydama visuomenės informavimą, neformalų ugdymą, administruodama projektus, organizacija siekia ugdyti Lietuvos visuomenės tautinę ir europinę tapatybę, skatinti aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautiniame politiniame, ekonominiame, socialiniame bei kultūriniame gyvenime.
Jaunieji federalistai
Lietuvos jaunųjų Europos federalistų (LJEF) organizacija – judėjimas, vienijantis jaunus žmones, pritariančius Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. LJEF Lietuvoje buvo įkurta 1998 m. Tuomet jos tikslas buvo kuo spartesnis Lietuvos stojimo į ES procesas. Dabar LJEF tęsia savo veiklą, siekdama tolimesnės ES plėtros ir gilesnės valstybių narių integracijos, informuoja jaunimą apie ES vykstančius procesus.
Nuorodos:
Vyriausybės kanceliarijos užsakymu 2006 m. lapkričio mėn. vykdyto tyrimo rezultatai.
Europos Komisijos atstovybės užsakymu 2006 m. lapkričio mėn. vykdyto sociologinio tyrimo ataskaita
Europos Komisijos atstovybės užsakymu 2007 m. rugsėjo-spalio mėn. vykdytas tyrimas
Europos Komisijos komunikacijos veiksmų planas
