Spausdinti

DUK

Rodyti visas

Numatoma Europos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje data – 2015 m. sausio 1 d.

Atsakymo data 2014-09-30

2014 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kuriuo nustatyta pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes šalyje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarka.

Euro įvedimo Lietuvoje tvarka taip pat numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane.

Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs Europos Sąjungos (ES) Taryba , – 2015 m. sausio 1 d., ketvirtadienis. Tą dieną euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje.

2015 m. sausio 1 d. įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų nemokamai perskaičiuotos į eurus pagal ES Tarybos nustatytą galutinį, neatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą. Įmonėms ir gyventojams tuo rūpintis nereikėtų, tai būtų padaryta automatiškai.

15 kalendorinių dienų – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki sausio 15 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima atsiskaityti ir litais (dviejų valiutų apyvartos laikotarpis). 2015 m. sausio 16 d. euras taptų vienintele teisėta, privaloma priimti atsiskaitymams, mokėjimo priemone.

Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką, komerciniai bankai, AB „Lietuvos paštas“ padaliniai ir kai kurios kredito unijos – nustatytais terminais.

Atsakymo data 2014-09-30

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą, Mastrichto sutartyje nustatyti tokie konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai (Mastrichto kriterijai):

  • infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis;
  • šalies bendrojo biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;
  • valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 % BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti;
  • Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;
  • šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus iki euro įvedimo neperžengti nustatytų valiutos svyravimo ribų euro atžvilgiu, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme.

2014 m. birželio pradžioje paskelbtose Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaitose teigiamai įvertintas Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą. Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos Tarybai leisti Lietuvai 2015 m. sausio 1 d. įsivesti eurą.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimas neturės neigiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybei ir identitetui. Netgi atvirkščiai – tapusi euro zonos nare mūsų šalis galės geriau atstovauti savo interesams, dalyvaus su euro zona susijusių sprendimų priėmimo procese ir turės didesnę įtaką ES.

Lito pakeitimas euru taip pat nereikš nacionalinio identiteto praradimo, nes Lietuvoje išleistų euro monetų nacionalinė pusė bus pažymėta Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu. Vyčio simboliu pažymėtos euro monetos bus visavertė mokėjimo priemonė visoje Europoje ir tokiu būdu reprezentuos mūsų šalį žymiai plačiau negu tą galėtų padaryti litas.

Atsakymo data 2014-09-30

Pirmoji metų diena pasirinkta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį – tai leidžia išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų. Be to, atsižvelgta į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje – tai lengvins valiutos pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą. Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas. Šią dieną euras buvo įvestas ir kitose šalyse.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo 2015 m. sausio 1 d. litai į eurus bus nemokamai keičiami kursu 3,45280 lito už 1 eurą.

Šį neatšaukiamą litų perskaičiavimo į eurus kursą 2014 m. liepos 23 d. patvirtino Europos Sąjungos Taryba, priimdama galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Beje, lito ir euro santykis yra toks pats, kokį Lietuvos bankas nustatė dar 2002 m. vasario 2 d., kai litas buvo susietas su euru.

Atsakymo data 2014-09-30

Galutinis, neatšaukiamai fiksuotas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas ir paskelbtas Europos Sąjungos Tarybos. Tai įvyks 2014 m. vasarą.

Lietuvos banko pozicija yra ta, kad dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą, yra tinkamas Lietuvoje įvesti eurą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad lito ir euro santykis gali būti kitoks.

Atsakymo data 2014-09-30

Pagrindinės už euro įvedimą atsakingos institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija. Šios komisijos nariai yra Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Euro įvedimo klausimams nagrinėti sudarytos 7 darbo grupės: Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti, Grynųjų pinigų darbo grupė, Visuomenės informavimo darbo grupė, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupė, Verslo aplinkos darbo grupė, Teisinių klausimų darbo grupė; Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupė. Darbo grupėse dirba ministerijų, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų institucijų, organizacijų atstovai.

Vadovaudamosi Nacionalinio euro įvedimo plano nuostatomis, valstybės institucijos planuoja ir vykdo būtinus praktinio pasirengimo euro įvedimui darbus – jie numatyti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plane.

Atsakymo data 2014-09-30

Pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, eurų banknotų įsigijimu, išimtų iš apyvartos litų banknotų ir monetų sunaikinimu, mokėjimo sistemos pertvarkymu ir panašiai, finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų. Dalį euro informacinės kampanijos išlaidų numato padengti Europos Komisija. Informuojant visuomenę taip pat bus bendradarbiaujama su Europos Centriniu Banku. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, bus finansuojamos iš bendrųjų šių institucijų asignavimų. Privatūs ūkio subjektai pasirengs euro įvedimui savo lėšomis.

Atsakymo data 2014-09-30

Juridinių ir fizinių asmenų išlaidos, susijusios su pasirengimu euro įvedimui ir euro įvedimu, iš valstybės biudžeto ir Lietuvos banko lėšų nebus kompensuojamos.

Lietuvos bankas komerciniams bankams, prekybos įstaigoms nemokamai teiks informaciją apie valiutos keitimo tvarką, aprūpins leidiniais, organizuos kasininkų ir kitų darbuotojų, susijusių su grynųjų pinigų priėmimu ir išdavimu, mokymą geriau pažinti eurų apsaugos požymius.

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais tiesioginės vienkartinės euro įvedimo išlaidos sudarys 0,6-0,9 mlrd. Lt. Nemenka šių išlaidų dalis teks Lietuvos bankui ir komerciniams bankams.

Tačiau kiekybinis euro poveikio tyrimas rodo, kad euro ekonominė nauda valstybei ir jos piliečiams gerokai viršys trumpalaikes sąnaudas. Įskaitant eksporto prieaugį, iki 2022 metų bendras teigiamas poveikis sudarytų apie 40 mlrd. Lt. Kad geriau suvoktume, kas tai per skaičius, galima pasakyti, jog šiemet valstybės ir savivaldybių biudžetų, SODROS ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų suma yra kiek mažesnė.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro zonos narės privalo dalyvauti Europos stabilumo mechanizme (ESM) pagal savo dalį Europos Centrinio Banko (ECB) kapitale. Pavyzdžiui, Vokietijos įnašas į ESM – 21,7 mlrd. eurų. Mūsų šalies įmokos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos banko dalį ECB kapitale ir mažiau turtingoms šalims taikomas lengvatas, neviršytų 1 % šalies nominaliojo BVP.

Įmoka į ESM mokama ne iš karto, o tam tikromis dalimis, išdėstant mokėjimų grafiką per keletą metų taip, kad įnašas netaptų našta valstybių narių viešiesiems finansams. Dabartinės Europos stabilumo mechanizmo narės mokėtiną kapitalą turi sumokėti per 3 metus, paskirstant mokėjimus tokiomis dalimis: 40 %, 40 %, 20 %. Naujų euro zonos narių įmokų grafikas būtų derinamas stojimo metu, bet jis neturėtų būti sudėtingesnis nei grafikas, taikomas anksčiau įstojusioms narėms.

Jei Lietuvai būtų taikomas grafikas, pagal kurį įmokas moka dabartinės euro zonos šalys, pirmaisiais narystės euro zonoje metais Lietuvos įmoka negalėtų viršyti 0,4 % nominaliojo BVP.

Svarbus dar vienas aspektas: ESM parama valstybėms narėms yra paskola, o ne dovana, todėl dalyvavimą tame mechanizme galima prilyginti investicijai į finansinio tarpininkavimo bendrovės kapitalą. ESM vykdant operacijas, o kreditoriams sėkmingai grąžinant skolas, iš maržos bus uždirbama grąža, didinanti šalies investuotos kapitalo dalies vertę. Pavyzdžiui, per 2013 m. 9 mėnesius ESM uždirbo apie 640 mln. litų pelno. Pelną generavo palūkanos, mokamos už Ispanijos ir Airijos paskolas. Tapusi ESM dalininke, Lietuva ateityje galėtų pretenduoti į pelno dalį, jei būtų nuspręsta jį paskirstyti.

Atsakymo data 2014-09-30

Ūkio ministerija, kartu su Finansų ministerija, Lietuvos banku, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos ir Audito apskaitos tarnyba parengė verslo atstovams dvigubo kainų nurodymo, apskaitos, informacinių sistemų pritaikymo verslui, grynųjų pinigų valdymo, darbo su kasos aparatais ir kasos sistemomis bei mokesčių mokėjimo rekomendacijas (gaires), kurios padės pasirengti sklandžiam euro įvedimui Lietuvoje.

Rekomendacijas galima rasti internete.

Atsakymo data 2014-09-30

Rengdamasi euro įvedimui mūsų šalyje, Lietuvos banko valdyba patvirtino Grynųjų pinigų keitimo gaires, kuriose nurodyti grynųjų pinigų keitimo įvedant eurą proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurais, eurų ir litų tvarkymo bei kiti su grynųjų pinigų keitimu susiję principai. Pagrindiniai šio proceso dalyviai – Lietuvos bankas, bankai ir AB Lietuvos paštas. Taip pat dalyvaus pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, prekybos ir paslaugų teikimo įmonės. Numatyta, kad prekybos įmonių išankstinis aprūpinimas eurų banknotais ir monetomis, taip pat ir eurų monetų rinkiniais vyks per komercinius bankus ir prasidės likus 1 mėn. iki euro įvedimo.

Atsakymo data 2014-09-30

Prekybinių ir ekonominių santykių su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis esminių pokyčių dėl euro įvedimo neturėtų būti. Litas yra susietas su euru fiksuotuoju kursu nuo 2002 m. vasario 2 d., taigi bendradarbiavimo sąlygos jau yra nusistovėjusios. Todėl šiuo požiūriu Lietuvos perėjimas prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos verslininkams, prekiaujantiems su NVS šalimis, bus daugiau techninis (valiutų kurso perskaičiavimo) veiksmas.

Atsakymo data 2014-09-30

2014 m. sausio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Europos Sąjungos veikimo sutarties ratifikavimo įstatymų pakeitimus, kad nacionaliniai teisės aktai būtų suderinti su ES sutartimis.

Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko 2012 m. gegužės mėn. pranešimuose apie konvergenciją buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nėra visiškai suderinta su Sutarties, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nuostatomis. Buvo nurodyti du Europos Sąjungos (ES) nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumui keliamų reikalavimų neatitikimai: Lietuvos banko turtas nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos bankui, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme turi būti aiškiai nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito veiklos ribos ir ši veikla turi nepažeisti Lietuvos banką audituojančio nepriklausomo išorės auditoriaus veiklos, kaip numatyta Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute.

Įvedus eurą ar pasibaigus dviejų valiutų (lito ir euro) apyvartos laikotarpiui, neteks galios Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas, Lito patikimumo įstatymas ir kai kurie kiti teisės aktai.

Atsakymo data 2014-09-30

2014 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kuriuo nustatyta pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes šalyje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarka.

Šis įstatymas įsigalios tą dieną, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms siūloma ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos parengti ir pateikti Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus.

Taip pat įstatyme siūloma, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją parengia ir patvirtina arba pateikia tvirtinti teisės aktų, kuriuose nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, socialinės apsaugos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodikliai ir kita), taip pat bazinis bausmių ir nuobaudų dydis litais, nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios nuostatos, numatančios pinigines išraiškas eurais, projektus. Tais atvejais, kai nurodytus dydžius perskaičiuojant į eurus trečias skaitmuo po kablelio yra didesnis negu 0, prie antro skaitmens po kablelio pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, kuris turi būti ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus pagal perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Pagrindine kliūtimi Lietuvai įsivesti eurą 2007 m. pradžioje tapo infliacija.

2006 m. gegužės mėn. pranešimuose apie konvergenciją Europos Centrinis Bankas ir Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva atitinka visus euro įvedimo kriterijus, išskyrus kainų stabilumo kriterijų. Todėl Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai taikoma išimtis laikinai naudoti nacionalinę valiutą, statusas neturėtų būti keičiamas.

Atsakymo data 2014-09-30

Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas – tai rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas. Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas.

Euro įvedimas prisidės prie ekonomikos plėtros ir šalies gyventojų gerovės, kadangi:

  • išnyks valiutos kurso rizika, todėl atsiras tvirtos prielaidos, kad mažėtų palūkanų normos. Taigi atpigs Vyriausybės, gyventojų bei įmonių skolinimasis (Lietuvos banko skaičiavimu, paskolų palūkanų naštos sumažėjimas valstybei vidutiniu laikotarpiu (iki 2022 m.) galėtų sudaryti iki 1,6 mlrd. Lt, o namų ūkiams ir nefinansinėms įmonėms – iki 2,3 mlrd. Lt);
  • su euro įvedimu mažės valiutos keitimo išlaidų ir rūpesčių. Įstojus į euro zoną, išnyks euro keitimo į litus (ir atvirkščiai) išlaidos, o tai padės gyventojams ir įmonėms sutaupyti komisinius mokesčius už valiutos konvertavimą (Lietuvos banko skaičiavimu, 2015–2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų apie 1,9 mlrd. Lt, kasmet – apie 0,14 % BVP). Įvedus eurą, supaprastės atsiskaitymai, bus mažesnės tarptautinių pervedimų sąnaudos;
  • gilesnė Lietuvos ekonominė integracija Europos Sąjungoje kurs palankesnę aplinką tarptautinei prekybai, taigi verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui, stiprins ekonomiką ir suteiks jai naujų galimybių. Vertinama, kad iki 2022 m. bendras mūsų šalies eksportas vien dėl euro įvedimo padidės 5 % (arba maždaug 34 mlrd. Lt 2015–2022 m. laikotarpiu). Šie vertinimai gana atsargūs, nes kai kurie tyrimai rodo, kad eurą įsivedusių šalių tarpusavio prekyba išauga ne 5 %, o gerokai daugiau. Nedarbas vidutiniu laikotarpiu būtų vidutiniškai 0,4–0,5 % punkto mažesnis, o užimtumas – 6,9–7,4 tūkst. asmenų didesnis. Dėl mažesnių palūkanų ir teigiamo poveikio užsienio prekybai realusis BVP vidutiniu laikotarpiu augtų apie 0,3 % punkto sparčiau;
  • euro zonos valstybės turi vykdyti atsakingą ekonominę politiką, todėl buvimas euro zonoje didins Lietuvos patrauklumą tarp valstybei skolinančių ar darbo vietas kuriančių investuotojų;
  • visoms Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas taps labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams, vertinantiems jį kaip visumą;
  • Lietuva užsitikrins finansinio stabilumo garantijas. Įstojusi į euro zoną, Lietuva dalyvaus Europos stabilumo mechanizme, kurio paskirtis – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje. Šalių įmokos į Europos stabilumo mechanizmą – tai investicija. Tapusi euro zonos nare, Lietuva prireikus turės galimybę naudotis šiuo šaltiniu.

Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinio vertinimo apžvalga.

Atsakymo data 2014-09-30

Įgyvendinant patvirtintą Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją, visuomenė jau informuojama apie euro įvedimo planus ir pasirengimą pereiti prie Europos bendrosios valiutos. Euro informacinė kampanija vykdoma trimis kryptimis.

Už bendrąją informacinės kampanijos kryptį atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija skelbia informaciją apie darbo užmokesčio, pensijų, socialinių išmokų perskaičiavimą, pateikia politinius ir ekonominius euro įvedimo argumentus. Rengiami seminarai gyventojams savivaldybėse.

Antroji informacinės kampanijos kryptis apims kainų perskaičiavimą. Tuo rūpinasi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Siekiama, kad 2014 m. vasarą prekybininkai ir paslaugų teikėjai pasirašytų Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Tai padarę verslo atstovai pasižadės nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Šiam tikslui sukurtas logotipas padės vartotojui atpažinti ūkio subjektą, įsipareigojusį laikytis memorandume nustatytų sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo, paslaugumo, bendruomeniškumo principų. Šiuo logotipu verslo atstovai galės pažymėti prekybos ir paslaugų teikimo vietas.

Lietuvos bankas rūpinasi trečiąja komunikavimo kryptimi – gyventojų ir grynųjų pinigų tvarkytojų supažindinimu su naująja valiuta, jos apsaugos priemonėmis, pinigų keitimo tvarka. Jau vyksta Lietuvos banko organizuojami mokymai prekybininkams, pašto darbuotojams, kitiems asmenims, kurių kasdienis darbas susijęs su grynaisiais pinigais. Be socialinės reklamos žiniasklaidoje, į kiekvienus namus numatoma išsiųsti informacinį paketą apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos priemones.

Pagrindinis informacijos apie euro įvedimą šaltinis – svetainė www.euras.lt

Čia rasite aktualios ir naudingos informacijos apie euro įvedimo procesą Lietuvoje: tai naujienos, euro įvedimo kalendorius, renginiai, eurų banknotai bei monetos ir pan.

Informacija apie euro įvedimą Lietuvoje taip pat teikiama nemokama telefono linija 8 800 34 528. Paskambinę šiuo numeriu išgirsite atsakymus į rūpimus klausimus apie eurą, euro įvedimo procesą Lietuvoje, eurų banknotus ir monetas, gausite kitą jums svarbią informaciją apie būsimą valiutą.

  • Kitais telefonais teikiama informacija:

dėl praktinių euro įvedimo klausimų – tel. (8 5) 219 4447 arba (8 5) 219 4449 (Lietuvos Respublikos finansų ministerija);

  • dėl grynųjų pinigų keitimo tvarkos, keitimų vietų ir eurų apsaugos priemonių – tel. (8 5) 268 0029 (Lietuvos bankas);
  • verslininkams apie sąžiningo kainų perskaičiavimo kampaniją, dvigubą kainų skelbimą ir kitas aktualijas – tel. (8 706) 64 756, (8 706) 64 607 (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija);
  • vartotojams apie kainų nurodymą prekybos ir paslaugų teikimo vietose bei konsultacijos kitais aktualiais klausimais, susijusiais su euro įvedimu, – tel. (8 5) 262 6760 (Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba);
  • dėl pensijos, pašalpos ar kitos socialinės išmokos eurais – tel. 1883 arba (8 5) 250 0883, el. paštu sodrainfo@sodra.lt arba kreiptis į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių;
  • mokesčių klausimais – tel. 1882 arba (8 5) 255 3190 (Valstybinė mokesčių inspekcija).

Atsakymo data 2014-09-30

Svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas eurais, yra kainų nurodymas litais ir eurais. Asmenys, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, turi pradėti nurodyti prekių ir paslaugų kainas jų skelbimo vietose ir litais, ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos, tikėtina, 2014 m. rugpjūčio mėn. Tai daryti bus privaloma ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos, t. y. iki 2015 m. birželio pabaigos. Nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija.

Prekybos ir paslaugų įmonės, taip pat jų asociacijos bus skatinamos pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuriuo jos savanoriškai įsipareigos, kad nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu padidinti prekių ir paslaugų kainas.

Atsakymo data 2014-09-30

Viena iš veiksmingų priemonių, padėsianti vartotojams geriau suvokti kainas ir turinti stabdyti galimą nesąžiningą kainų kėlimą naudojantis euro įvedimu – teisės aktuose numatomas reikalavimas dar iki euro įvedimo pradėti nurodyti kainas ir litais, ir eurais.

Lietuvos statistikos departamentas stebės 100 svarbiausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, apie juos informuos visuomenę.

Prekybininkai ir paslaugų teikėjai bus skatinami pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą ir savanoriškai įsipareigoti nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas. Memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus, įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą.

Vartotojų asociacijos vykdys kainų perskaičiavimo ir nurodymo stebėseną, ypatingą dėmesį skirdamos prekybos ir paslaugų teikimo vietoms, esančioms atokiose Lietuvos vietovėse.

Teisės aktuose nustatytos institucijos pagal kompetenciją tikrins, kaip kainos perskaičiuojamos ir nurodomos prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba koordinuos vartotojų teisių institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą, siekdama apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo euro įvedimu, taip pat viešins informaciją apie nustatytus pažeidimus ir pažeidėjus. Verslininkai, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų, gali būti įspėti ar baudžiami baudomis.

Atsakymo data 2014-09-30

Vidaus reikalų ministerijos sudaryta koordinacinė tarpžinybinė komisija nustatys galimas grėsmes euro įvedimo laikotarpiu ir koordinuos kompetentingų institucijų veiklą tas grėsmes šalinant.

Lietuvos bankas įvairiais informacijos sklaidos kanalais informuos visuomenę ir (ar) atskiras tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas. Be to, organizuoja grynųjų pinigų tvarkytojų mokymus apie eurų banknotų ir monetų ypatumus ir apsaugos požymius. Vartotojams susipažindinti su lietuviškais euro centais ir eurų monetomis bus specialiai pagaminti eurų monetų rinkiniai. Vieną rinkinį sudarys 23 visų nominalų eurų monetos, jų bendra vertė bus 11,59 euro. Rinkinys bus parduodamas už 40 litų – tokia rinkinio eurų vertė, suapvalinus vartotojo naudai. Numatoma, kad gyventojai eurų monetų rinkinių nuo 2014 m. gruodžio 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune bei komercinių bankų skyriuose, nuo gruodžio 4 d. – ir AB Lietuvos pašto skyriuose. Tai gera galimybė iš anksto susipažinti su naująja valiuta ir pasirūpinti smulkiaisiais pinigais, nes jie bus reikalingi atsiskaitymams įvedus eurą.

Lietuvos banko parengtas filmukas apie euro banknotų ir monetų apsaugos požymius

Atsakymo data 2014-09-30

Nacionaliniame euro įvedimo plane yra aiški nuostata, kad euro įvedimas neturi pažeisti gyventojų ekonominių interesų - tai reiškia, kad euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas.

Atsakymo data 2014-09-30

Kainų nurodymas litais ir eurais prieš euro įvedimą ir po jo bus svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo.

Lietuvos statistikos departamentas stebės 100 svarbiausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, apie juos informuos visuomenę.

Teisės aktuose nustatytos institucijos pagal kompetenciją tikrins, kaip kainos perskaičiuojamos ir nurodomos prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba koordinuos vartotojų teisių institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą, veiklą, siekdama apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo euro įvedimu, taip pat viešins informaciją apie nustatytus pažeidimus ir pažeidėjus. Verslininkai, nesilaikantys teisės aktų reikalavimų, gali būti įspėti ar baudžiami baudomis.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad asmenys, parduodantys prekes (paslaugas), turi pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas jų skelbimo vietose litais ir eurais pagal perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir tai daryti ne trumpiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos.

Atsakymo data 2014-09-30

Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad energiją (elektrą, šilumą, karštą ir šaltą vandenį, dujas) tiekiančių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, daugiabučius namus administruojančių įmonių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų vartotojams pateikiamose atsiskaitymo už energiją, komunalines ir priežiūros paslaugas sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose mokėtinos sumos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu (prasidedančiu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir trunkančiu ne trumpiau kaip pusę metų nuo euro įvedimo dienos) būtų nurodomos litais ir eurais. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas šiuo laikotarpiu paslaugų teikėjo pasirinkimu turės būti nurodoma tose pačiose sąskaitose ar mokėjimo pranešimuose arba vartotojams pateikiama papildomame lape, pridedamame prie sąskaitų ar mokėjimo pranešimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Bankų įkainiams galios tokios pačios Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatos, kaip ir dėl kitų prekių ir paslaugų. 30 dienų po Europos Sąjungos Tarybos sprendimo bankai privalės įkainius pradėti skelbti dviem valiutomis, o euro įvedimo dieną – perskaičiuoti juos pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Lietuvos bankas yra pateikęs bankams rekomendaciją įkainius apvalinti vartotojų naudai arba nustatyti naujus įkainių dydžius eurais, ne didesnius nei prieš tai litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Vienos valiutos pakeitimas kita iš esmės nesukuria prielaidų kainų kilimui. Kainos eurais bus perskaičiuojamos pagal Europos Sąjungos (ES) Tarybos nustatytą galutinį, neatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą ir laikantis griežtų apvalinimo mažėjimo ir didėjimo kryptimis taisyklių. Euras padidino konkurenciją ES bendrojoje rinkoje, o tai tikrai naudinga vartotojams. Dėl konkurencijos ir didesnio kainų skaidrumo (eurais išreikštas kainas įvairiose valstybėse bus galima lengvai palyginti) kai kurių produktų kainos Lietuvos vidaus rinkoje gali net sumažėti.

Lietuvoje kainų lygis yra žemesnis negu ES, todėl jis palaipsniui, didėjant darbo užmokesčiui ir pensijoms, turėtų artėti prie ES vidurkio, tačiau tokios tendencijos nėra susijusios su euro įvedimu.

Atsakymo data 2014-09-30

Šios kainos dėl euro įvedimo nekils, nes bus perskaičiuojamos taikant nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, pagal griežtas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Gyventojų pajamos (darbo užmokestis, stipendijos, pensijos) ir prekių kainos eurais bus apskaičiuojamos tuo pačiu lito ir euro perskaičiavimo kursu ir pagal apvalinimo taisykles. Pagal numatomą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiavus gyventojų pajamas iš litų į eurus, jos atrodys mažesnės, bet juk euro įvedimo metu nominalia verte vienodai pasikeis ir kainos.

Verta pažymėti, kad darbo užmokesčio dydžiai, pensijos ir kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos bus perskaičiuojami į eurus pajamų gavėjo naudai. Tai numatyta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme.

Atsakymo data 2014-09-30

Reikalavimo registruoti litus ar surašyti banknotų serijos numerius nėra. Nei Lietuvos bankas, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Lietuvos paštas, nei policija, nei jokia kita institucija Jūsų namuose neregistruos litų ir nekeis jų į eurus. Jeigu kas nors siūlys keisti pinigus namuose ar gatvėje, prašys ar reikalaus registruoti pinigus atėję į namus, – nedelsdami praneškite apie tai policijai telefonu 112. Taip pat perspėkite savo artimuosius, draugus – taip apsaugosite ir juos.

Atsakymo data 2014-09-30

Numatoma, kad litų banknotai ir monetos, lito centų monetos galės būti naudojami 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, t. y. iki 2015 m. sausio 15 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų.

Atsakymo data 2014-09-30

Grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiu atsiskaitant grynaisiais litais, grąža turės būti duodama tik eurais, išskyrus automatines prekybos (paslaugų teikimo) vietas, viešojo transporto priemones ir taksi, kur grąža galės būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais – tik eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo euro įvedimo dienos automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis. Pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui (15 dienų nuo euro įvedimo), atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose galima tik eurais..

Atsakymo data 2014-09-30

Taip, bus galima. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad dviejų valiutų laikotarpiu (15 dienų nuo euro įvedimo) viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Po 6 mėnesių dar pusmetį nemokamai litų banknotus į eurus keis komercinių bankų padaliniai (visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose), įrašyti į Lietuvos banko sudarytą sąrašą. AB Lietuvos paštas ir kai kurios kredito unijos litus į eurus keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai Lietuvos pašto skyriuose ir kredito unijų padaliniuose. AB Lietuvos paštas turi patvirtinti ir paskelbti sąrašą skyrių, kuriuose keis litus į eurus, suderinęs su Lietuvos banku. Kredito unijų padalinių, kurie keis litus į eurus, sąrašą sudaro Lietuvos bankas kredito unijų siūlymu. Pasibaigus 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos terminui, Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus galės keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Atsakymo data 2014-09-30

Nemokamo keitimo vietų iš viso Lietuvoje bus 690. Jų sąrašas paskelbtas Lietuvos banko interneto svetainėje, joje taip pat rasite ir interaktyvųjį keitimo vietų žemėlapį.

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune, komerciniuose bankuose, užsienio bankų filialuose nebus ribojama. Kitaip nei bankai, AB „Lietuvos paštas“ Lietuvos paštas ir kredito unijos, kurios keis litus į eurus, galės nusistatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.

Atsakymo data 2014-09-30

Iki euro įvedimo dienos grynųjų litų santaupas siūloma padėti į komercinių bankų ir kredito unijų sąskaitas. Jose litų atsargos euro įvedimo dieną bus automatiškai nemokamai perskaičiuotos eurais pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad euro įvedimo dieną pinigų sumos visose kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų bei mokėjimo įstaigų sąskaitose perskaičiuojamos į eurus neatlygintinai, taikant perskaičiavimo kursą ir laikantis nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų bei išsaugant sąskaitos, kurioje yra pinigai, unikalų numerį.

Atsakymo data 2014-09-30

Bankomatuose nuo euro įvedimo dienos litai nebebus išduodami. Lietuvos bankas nurodė komerciniams bankams užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankomatai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo euro įvedimo dienos turi būti uždaryti. Komerciniai bankai įpareigoti užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje vyrautų mažieji nominalai (5, 10 ir 20 eurų).

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvoje bankai latų į eurus ar kitą valiutą nebekeičia.

Latvijos centrinis bankas keis Latvijos lato banknotus ir monetas nustatytu kursu neribotais kiekiais neterminuotą laiką. Ši paslauga teikiama nemokamai.

302 pašto skyriuose Latvijoje latą galima irgi nemokamai išsikeisti nustatytu kursu iki 2014 m. kovo 31 d., o bankuose – iki 2014 m. birželio 30 d.

Latvijoje veikiančius valiutos keitimo punktus rasite pagal šią nuorodą.

Atsakymo data 2014-09-30

Keičiant ir perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, bus taikomas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį nustatys ir paskelbs Europos Sąjungos (ES) Taryba. Tikimasi, kad tai įvyks 2014 m. vasarą.

Lietuvos banko pozicija yra ta, kad dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą, yra tinkamas Lietuvoje įvesti eurą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad lito ir euro santykis gali būti kitoks.

Atsakymo data 2014-09-30

Visos sumos litais į eurus bus perskaičiuojamos atitinkamą sumą dalijant iš lito ir euro perskaičiavimo kurso (žr. toliau pateiktus pavyzdžius). Apskaičiuotos sumos bus apvalinamos pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki 2 skaitmenų po kablelio, tai yra euro cento tikslumu. Lemiamą reikšmę turi trečias skaičius po kablelio (pažymėta raudonai): jei jis mažesnis už 5, apvalinama į mažesnę pusę, jei lygus 5 ar didesnis už 5 – į didesnę.

Suma litais dalijama iš perskaičiavimo kurso

Perskaičiuota suma eurais

Suapvalinta suma (galutinė mokėtina kaina) eurais

4,01 : 3,45280 1,16137... 1,16
4,03 : 3,45280 1,16716... 1,17
4,06 : 3,45280 1,17585... 1,18
4,10 : 3,45280 1,18744... 1,19

Tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus, perskaičiuojami ir išreiškiami eurais tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais. Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar susitarimo šalys tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už nulį, prie paskutinio skaitmens turės būti pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.

Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 1 540 litų, perskaičiavę jį į eurus pagal perskaičiavimo kursą, gautume: 1 540 : 3,45280 = 446,01482... = 446,02 euro.

Taip pat bus perskaičiuojamos ir stipendijos.

Atsakymo data 2014-09-30

Atsižvelgiant į patvirtintą lito ir euro keitimo kursą, pakeitus įstatymuose nustatytas sumas, kurios traukiamos į formules, taikomas apskaičiuojant šias išmokas, jos bus ne automatiškai suapvalinamos, o perskaičiuojamos. Žmogui pačiam nereikės dėl kreiptis dėl perskaičiavimo, perskaičiuos „Sodra“.

Atsakymo data 2014-09-30

Atsižvelgiant į patvirtintą lito ir euro keitimo kursą, Vyriausybės nutarimuose bus numatomi nauji dydžiai. Žmogui pačiam nereikės kreiptis dėl šių išmokų perskaičiavimo.

Atsakymo data 2014-09-30

Atsižvelgiant į patvirtintą lito ir euro keitimo kursą, įstatymuose bus nustatyti nauji rodiklių, naudojamų socialinėms išmokoms apskaičiuoti, dydžiai. Pačiam žmogui kreiptis dėl socialinės išmokos perskaičiavimo iš litų į eurus nereikės, tai darys piniginę socialinę paramą teikiančios savivaldybės.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, nieko nereikės daryti. Nuo 2015 m. pensija bus automatiškai perskaičiuota ir mokama eurais kaip kad iki minėtos datos buvo mokama litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Tikslus dydis paaiškės tada, kai Vyriausybė patvirtins bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų ir kitus dydžius, kurie naudojami apskaičiuojant pensijas, eurais. Tai bus padaryta oficialiai patvirtintus Lietuvos jungimąsi prie euro zonos.

Kokia pensija bus eurais, galima apytiksliai apskaičiuoti dabar gaunamą pensijos dydį padalinus iš 3,4528. Pvz., jeigu vidutinė pensija šiuo metu yra 827,10 Lt, tai pavertus į eurus ji bus 239,55 EUR (827,10 : 3,4528 = 239,54471 = 239,55).

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, dėl to pensija nesumažės.

Atsakymo data 2014-09-30

Į „Sodros“ informacijos centrą, telefonu 1883 (8 5 250 0883), el. paštu sodrainfo@sodra.lt. Taip pat galima kreiptis į artimiausią teritorinį skyrių.

Atsakymo data 2014-09-30

Pensijos dydis priklauso nuo valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir kitų dydžių.

Iki euro įvedimo dienos Vyriausybė turės patvirtinti bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų ir kitus dydžius, galiosiančius nuo euro įvedimo dienos, eurais. Atsižvelgiant į patvirtintus dydžius, pensija bus perskaičiuota eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, nereikės. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Litai perskaičiuojami į eurus neatlygintinai. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo 2015 m. į pensijų fondus lėšos bus pervedamos eurais. Už praėjusį laikotarpį (pvz., už 2014 m. lapkritį ir gruodį) apskaičiuotos kaupiamosios pensijų įmokų sumos litais bus perskaičiuojamos eurais ir pervedamos eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, papildomai nieko nereikės daryti. Nuo 2015 m. pašalpos ir kitos išmokos bus automatiškai perskaičiuotos ir mokamos eurais kaip kad iki minėtos datos buvo mokama litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Tikslus išmokos dydis paaiškės tada, kai Vyriausybė patvirtins draudžiamųjų pajamų ir kitus dydžius, kurie naudojami apskaičiuojant įvairias išmokas, eurais. Tai bus padaryta oficialiai patvirtintus Lietuvos jungimąsi prie euro zonos.

Kokia pašalpa ar kita išmoka bus eurais, galima apytiksliai apskaičiuoti dabar gaunamą išmokos dydį padalinus iš 3,4528. Pvz., jeigu vidutinė motinystės pašalpa šiuo metu yra 1170 Lt, tai pavertus į eurus ji bus 338,86 EUR (1170 : 3,4528 = 338,86).

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, dėl to pašalpos ir išmokos nesumažės.

Atsakymo data 2014-09-30

Į „Sodros“ informacijos centrą, telefonu 1883 (8 5 250 0883), el. paštu sodrainfo@sodra.lt. Taip pat galima kreiptis į artimiausią teritorinį skyrių.

Atsakymo data 2014-09-30

Iki euro įvedimo dienos Vyriausybė turės patvirtinti draudžiamųjų pajamų ir kitus dydžius eurais. Atsižvelgiant į patvirtintus dydžius, išmoka bus perskaičiuota eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Gyventojus, kuriems pašalpos pristatomos į namus arba išmokamos per mokėjimo įstaigą (AB „Lietuvos paštas“ padalinius), planuojama informuoti nurodant būsimos pensijos dydį ant išmokos išmokėjimo kvito.

Kilus klausimams maloniai kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą teflonu 1883 (8 5 250 0883), el. paštu sodrainfo@sodra.lt arba į artimiausią teritorinį skyrių.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne, nereikės. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Ne. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Litai perskaičiuojami į eurus neatlygintinai. Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo euro įvedimo dienos (2015 m. sausio 1 d.).

Atsakymo data 2014-09-30

Visi mokėjimai įvedus eurą turės būti atliekami eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Eurais, jei įmokos mokamos 2015 m. Visos įmokų mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos eurais pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Visos įmokų mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos eurais pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Po euro įvedimo dienos pateiktuose pranešimuose (tiek pirminiuose, tiek patikslintuose) už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos/grąžintinos sumos nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Po euro įvedimo dienos pateiktuose pranešimuose (tiek pirminiuose, tiek patikslintuose) už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos/grąžintinos sumos nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Iki euro įvedimo dienos pradėti mokėjimai negrynaisiais pinigais litais, kurie bus baigti euro įvedimo dieną arba vėliau, nuo euro įvedimo dienos bus vykdomi eurais taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir numatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Permokėtos visų mokestinių laikotarpių mokesčių sumos nuo euro įvedimo dienos bus grąžinamos įmokų mokėtojams eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Rekomenduojama pateikti litais. Po euro įvedimo dienos pateiktuose pranešimuose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos/grąžintinos sumos nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-09-30

Į „Sodros“ informacijos centrą:

Tel. nr. 1883 (8 5 250 0883)
El. p. info@sodra.lt

Taip pat galima kreiptis į paskirtąjį „Sodros“ specialistą.

Atsakymo data 2014-09-30

Įsiskolinę draudėjai atskirai informuojami nebus. Visos įmokų mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos eurais pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. visa informacija, kurią galima rasti Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) ir Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS), bus nurodoma litais. Po 2015 m. sausio 1 d. visos ataskaitos ir suvestinės bus formuojamos eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Eurro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir suapvalinus kaip nustatyta.

Pagal dabar Seime svarstomą įstatymo projektą baudos už administracinius teisės pažeidimus nuo 2015 m. sausio 1 d. turėtų būti perskaičiuojami į eurus mokėtojo naudai iki sveiko euro skaičiaus. Pavyzdžiui:

  • jeigu skirta 1000 litų bauda už administracinį teisės pažeidimą. 1000 : 3,45280 = 289,620018... = 289 eurai.

Jeigu asmeniui paskirta piniginė bauda ar nustatyta piniginė prievolė įstatymų nustatyta tvarka išdėstyta per teismo, kitos institucijos ar pareigūno nustatytą laikotarpį, kuris apima ir euro įvedimo datą, teismas, institucija ar pareigūnas, nurodydami skiriamos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės dydį tiek litais, tiek eurais, perskaičiuoja į eurus visą po euro įvedimo dienos mokėtiną piniginės baudos ar piniginės prievolės dalį ir apvalina nustatyta tvarka.

Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, iki euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir nustatytą apvalinimo taisyklę, jeigu paskirtos baudos ar nustatytos piniginės prievolės sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą.

Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir nustatytą apvalinimo taisyklę.

Atsakymo data 2014-09-30

Paskolos litais bus automatiškai ir nemokamai perskaičiuotos į eurus nustatyta tvarka.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme įtvirtintas teisinių dokumentų tęstinumo principas: lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės šaliai vienašališkai dokumentą pakeisti ar nutraukti jo teisinį galiojimą, išskyrus atvejus, kai teisinių dokumentų sąlygos ar susitarimo tarp šalių sąlygos numato kitaip.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta: kad jeigu po euro įvedimo dienos teisiniuose dokumentuose yra nuorodų į litą, tokios nuorodos laikomos nuorodomis į eurą perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir suapvalinus nustatyta tvarka.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki laikotarpio, kuriam jis nustatytas, pabaigos, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai keičiamas VILIBOR indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį. Toks VILIBOR indekso keitimas į EURIBOR indeksą atitinkamai sumažins paskolų litais palūkanų normas, nes VILIBOR išlieka aukštesnė už EURIBOR, o sutartyse anksčiau numatytos maržos liks galioti laikantis sutarčių tęstinumo principo, jeigu šalys nesusitars kitaip.

Atsakymo data 2014-09-30

Paskolos sutartyje fiksuotų palūkanų dydis, jei nebus pasibaigęs fiksavimo terminas, liks nepakeistas, nebent susitarimo tarp šalių sąlygose numatyta kitaip. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme įtvirtintas teisinių dokumentų tęstinumo principas: lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės šaliai vienašališkai dokumentą pakeisti ar nutraukti jo teisinį galiojimą, išskyrus atvejus, kai teisinių dokumentų sąlygos ar susitarimo tarp šalių sąlygos numato kitaip.

Atsakymo data 2014-09-30

Dėl to, kad įvestas euras, sutartyse numatytų sutarties šalių įsipareigojimų nebus galima vienašališkai keisti arba atšaukti, išskyrus atvejus, kai susitarimo tarp šalių sąlygose numatyta kitaip.

Be to, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme numatyta, kad teisiniuose dokumentuose nuo euro įvedimo dienos VILIBOR indeksą pakeitus į EURIBOR indeksą, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.

Atsakymo data 2014-09-30

Tai sprendžia kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, įvertindamas savo finansines galimybes ir paskolų gavimo sąlygas komerciniuose bankuose. Specialistai pataria imti paskolas ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Kartu verta atsižvelgti į paskolų palūkanas. Istorinė palūkanų normų raida rodo, kad VILIBOR buvo kiek didesnė nei EURIBOR.

Atsakymo data 2014-09-30

Indėliai litais bankų sąskaitose bus automatiškai ir nemokamai perskaičiuoti į eurus, taikant nustatytą lito ir euro perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad dėl lito išėmimo iš apyvartos nesikeičia jokios teisinių dokumentų sąlygos. Tai reiškia, kad perskaičiavus indėlį į eurus tebegalioja indėlio sutartyje nustatytos sąlygos, išskyrus atvejus, jeigu iš anksto buvo susitarta kitaip.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, naudojami dvejus metus nuo euro įvedimo dienos taikant perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad pašto mokos ženklai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, naudojami pašto paslaugoms apmokėti dvejus metus nuo euro įvedimo dienos taikant perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles. Šios nuostatos taip pat taikomos nurodant nominaliąją vertę ant tipografiniu būdu atspausdintų vokų ir atvirlaiškių pašto ženklų atvaizdų.

Atsakymo data 2014-09-30

Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Dovanų kortelės, čekiai ir kitos mokėjimo priemonės su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Jų vertė litais reikš pagal perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad iki euro įvedimo dienos atliekami ar atliktini mokėjimai negrynaisiais pinigais litais nuo euro įvedimo dienos atliekami eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad iki euro įvedimo dienos pradėti mokėjimai negrynaisiais pinigais litais, kurie bus baigti euro įvedimo dieną arba vėliau, nuo euro įvedimo dienos atliekami eurais taikant perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo euro įvedimo dienos automatiniai debeto nurašymai bus vykdomi eurais pagal nustatytas sąlygas arba grafiką. Kredito įstaiga konvertuos nurašomą sumą į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus.

Išsamiau apie SEPA.

Atsakymo data 2014-09-30

Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos Centrinio Banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus. Kitų užsienio valiutų ir euro kursus nustatys (ir skelbs) Lietuvos bankas.

Atsakymo data 2014-09-30

Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į eurus. Dydžiai, išreikšti litais, laikomi dydžiais, išreikštais eurais, ir perskaičiuojami nemokamai pagal nustatytą lito ir euro kursą. Dėl euro įvedimo sutarčių perrašyti nereikės, nes galios jų tęstinumo principas (be atskiro susitarimo šalis negali vienašališkai pakeisti ar nutraukti sutarties).

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą, išskyrus vienos nakties VILIBOR indeksą, o nuorodos į vienos nakties VILIBOR indeksą yra laikomos nuorodomis į EONIA indeksą. Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu teisiniuose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR indeksą laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normų dydis naudojamas iki laikotarpio, kuriam jis nustatytas, pabaigos, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Kai keičiamas VILIBOR indeksas, kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.

Atsakymo data 2014-09-30

Tai reglamentuota Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme. Pagal jį finansų įstaigos, informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų, pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reglamentuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos. Keičiami tik šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad visos teisinių dokumentų nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu (Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį) nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į Europos centrinio banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius.

Kai užsienio valiutų ir euro santykių Europos centrinis bankas neskelbia, nuorodos į Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu (Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį) nuo euro įvedimo dienos laikomos nuorodomis į Lietuvos banko nustatomus ir skelbiamus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius.

Atsakymo data 2014-09-30

Ar keičiant valiutą turės būti keičiamos galiojančios sutartys, t. y. pasirašomas priedas prie sutarties dėl kainos pakeitimo? Ar tiesiog atsiskaitant pagal sutartį kaina bus perskaičiuojama į eurus, nors sutartyje įrašyta kaina litais ? Pavyzdžiui, įstaiga yra pasirašiusi patalpų valymo paslaugų sutartį, kurioje numatyta, kad įstaiga paslaugų teikėjui už per mėnesį suteiktas paslaugas turi sumokėti 500 Lt. Ar tokia sutartis turi būti keičiama, įstaigos ir paslaugų teikėjo atstovams pasirašant priedą prie sutarties, kuriame nurodyta, kad paslaugų kaina yra 144,93 eurai, ar tiesiog įstaiga turės mokėti už paslaugas po 144,93 eurus, nors sutartyje nurodyta 500 Lt kaina?
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme įtvirtintas teisinių dokumentų tęstinumo principas, t. y.,lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais. Todėl sutarčių keisti nereikia.

Atsakymo data 2014-09-30

Taip, reikia (Žr. Nacionalinio euro įvedimo plano III skyrių „Nacionalinės teisės pritaikymas euro įvedimui“). Juo labiau, kad Jūsų pavyzdyje minimos rekomendacijos yra patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus įsakymu, t. y. poįstatyminiu teisės aktu.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta.

Litais išreikšti apskaitos registrų duomenys, kurie į apskaitą buvo įtraukti iki dienos, einančios prieš euro įvedimo dieną, perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius rengia duomenis pateikdami litais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena yra vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose duomenis pateikia eurais.

Finansinių ar biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuriame duomenys pirmą kartą pateikiami eurais, praėjusių ataskaitinių laikotarpių palyginamieji duomenys litais perskaičiuojami ir nurodomi eurais taikant perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Atsakymo data 2014-09-30

Šiuo atveju po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) užsienio apmokestinamajam asmeniui PVM bus grąžinamas eurais, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias užsienio apmokestinamasis asmuo prašo grąžinti PVM, prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė ir mokėtinas PVM buvo nurodyti litais. (Grąžinamą iš biudžeto PVM sumą į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

Atsakymo data 2014-10-01

Jeigu kasos aparatas turi technines galimybes perprogramuoti kasos aparatus dirbti su dviem valiutomis (eurais ir litais), tiek pirkėjų, tiek pardavėjų patogumui, rekomenduojama kasos aparatus perprogramuoti iki 2015 m. sausio 1 dienos. Ar galima Kasos aparatus perprogramuoti anksčiau, t. y. iki 2015 m. sausio 1 dienos, siekiant, kad jie pereinamuoju laikotarpiu dirbtų su dviem valiutomis?

Taip, tą galima padaryti anksčiau, nelaukiant 2015 m. sausio 1 dienos, jeigu kasos aparatai turi tokias technines galimybes.

Atsakymo data 2014-10-01

Numatoma pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nereikalauti kasos aparato kvituose spausdinti euro valiutos simbolio EUR.

Atsakymo data 2014-10-01

Tokių kasos aparatų, kurie gali spausdinti mokėtiną sumą dviem valiutomis, perprogramuoti nereikia.

Atsakymo data 2014-10-01

Rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos ir esant kasos aparato techninėms galimybėms kreiptis į aptarnaujančią įmonę dėl kasos aparato perprogramavimo. Tačiau, jeigu nespėta, neperprogramuotą kasos aparatą bus galima naudoti. Tokiu atveju pirkėjui pageidaujant kasos aparato kvite simbolio LTL įrašą bus galima pakeisti ranka, įrašant euro simbolį EUR.

Naudoti kasos aparatą su simboliu LTL bus galima tuo atveju, jeigu kasos aparato naudotojas į aptarnaujančią įmonę kreipėsi iki 2015 m. sausio 16 dienos. Kasos aparato naudotojas turi įvertinti kasos aparato aptarnavimo terminus, kurie nurodyti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, 27 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad aptarnavimo įmonė, priėmusi kasos aparato naudotojo prašymą, ne vėliau kaip per 10 dienų turi aptarnauti kasos aparatą. Jeigu dėl techninių priežasčių aptarnavimo įmonė kasos aparato suremontuoti/aptarnauti negali, laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 dienų.

Atsakymo data 2014-10-01

Kasos aparatai, kurie jau dabar registruoja atsiskaitymus eurais, t.y. tiems kasos aparatams, kurie atitinka reikalavimus, nurodytus Kasos aparatų naudojimo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. įsakymas Nr. VA-25) 40 punkte, nereikės keisti valiutos simbolio.

Taip pat nereikalaujama iki 2015 m. sausio 15 d. keisti simbolį kasos aparato kvite tiems kasos aparatams, kurie kvite spausdina lito simbolį LTL. Tačiau tie kasos aparatai, kurie turi technines galimybes panaikinti lito simbolį LTL, nuo 2015 m. sausio 16 d. turės būti perprogramuoti spausdinti kvitus be šio simbolio.

Kai kasos aparatas kvite spausdina euro simbolį EUR, nereikalaujama jo pakeisti nei nuo 2015 m. sausio 1d., nei nuo sausio 16 dienos.

Atsakymo data 2014-10-01

Tuos kasos aparatus, kurie turi technines galimybes dirbti su dviem valiutomis, tiek pirkėjų, tiek pardavėjų patogumui rekomenduojama perprogramuoti. Į ką kasos aparato naudotojui reikia kreiptis dėl kasos aparato pertvarkymo (perprogramavimo) dirbti su eurais?

Kasos aparato pertvarkymo (perprogramavimo) klausimu reikia kreiptis į naudojamo kasos aparato modelį aptarnaujančią įmonę. Šių įmonių sąrašas paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje adresu http://www.vmi.lt/cms/kasos-aparatai

Atsakymo data 2014-10-01

Pereinamuoju laikotarpiu kasos aparato kvituose esant galimybei atsiskaitymo sumos nurodomos litais ir eurais. Jeigu tokios galimybės nėra, sumos nurodomos arba litais, arba eurais (priklausomai nuo to, kurios valiutos — lito, ar euro simboliai užprogramuoti kasos aparate).

Atsakymo data 2014-10-01

Kasos aparato kasos operacijų žurnale turės būti atskirose eilutėse nurodytos grynųjų pinigų sumos litais ir eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Jeigu buvo naudojami kasos aparatai, apskaitantys atsiskaitymus litais ir eurais, spausdinamoje sausio mėnesio ataskaitoje sumos turės būti nurodytos atskirose eilutėse eurais ir litais. Kiti kasos aparatai sausio mėnesio dienos ataskaitose ir bendroje sausio mėnesio ataskaitoje turės nurodyti sumas eurais. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus ataskaitose (tiek dienos, tiek mėnesio) kasos aparatu apskaitytos sumos galės būti nurodomos eurais ir po 2015 m. sausio 16 d., jeigu kasos aparatas bus užprogramuotas spausdinti euro simbolį EUR.

Nuo 2015 m. sausio 16 d. nebus reikalaujama kasos aparato dokumentuose (kvituose, ataskaitose) spausdinti EUR simbolį, jeigu kasos aparatu nebus atsiskaitoma euru ir užsienio valiuta.

Atsakymo data 2014-10-01

Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, Kasos aparato kasos operacijų žurnale sumos, jeigu jos susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, turės būti nurodytos eurais. Tik sausio mėn. ataskaitose (jeigu buvo atsiskaitoma ir litais) atskirose eilutėse sumos turės būti nurodytos eurais ir litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Taip, reikia. Kasos aparato techninio paso šeštame skyriuje „Kasos aparato programavimo ataskaitos“ turi būti įklijuojamos kasos aparato programavimo ar jo pakeitimo ataskaitos, patvirtintos ūkio subjekto vadovo bei techninio aptarnavimo specialisto parašais ir pastarojo asmeniniu spaudu.

Atsakymo data 2014-10-01

Paprastai įrašai kasos aparato techniniame pase turi būti atliekami iš karto, po kasos aparato aptarnavimo (perprogramavimo). Todėl, esant kasos aparato techninėms galimybėms juos perprogramuoti iš anksto, rekomenduojama dėl kasos aparato perprogramavimo kreiptis į aptarnaujančias įmones, nelaukiant 2015 m. sausio 16 dienos.

Atsakymo data 2014-10-01

Nesuspėjus techniniame pase padaryti įrašų iš karto, tai galima bus atlikti artimiausiu metu.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo 2015 m. sausio 1 d. automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose (kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo) atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos pereinamuoju laikotarpiu atsiskaitant grynaisiais pinigais litais grąža duodama eurais, išskyrus 1) kai yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių negalima grąžos duoti eurais; 2)automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, atsiskaitoma eurais, jeigu nėra galimybės atsiskaityti abiem valiutomis; 3) viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį yra teikiama deklaracija, pabaigoje.

Mokesčių deklaracijose tikslinamos piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri valstybėje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį yra teikiama patikslinta mokesčio deklaracija, pabaigoje.

Atsakymo data 2014-10-01

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos tvarkomos eurais.

Mokesčių sumas, mokamas į valstybės biudžetą iš anksto, mokesčių mokėtojas turės apskaičiuoti taikydamas euro ir lito perskaičiavimo kursą ir nustatytas apvalinimo taisykles.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta ir tai, kaip, įvedus eurą, turi būti pateikiami prašymai grąžinti sumokėtas mokesčių (rinkliavų) permokas, kaip turi būti pildomos teisės aktuose numatytos deklaracijos ir kita.

Atsakymo data 2014-10-01

Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijų FR0600, pateikiamų už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo nuo euro įvedimo dienos, visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse mokestinių laikotarpių, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), PVM deklaracijose FR0600 formos visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose PVM deklaracijose litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

Atsakymo data 2014-10-01

PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų FR608, pateiktų už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.), visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) pateiktose patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose FR0608 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose PVM apyskaitose litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) pateiktose pirminėse 2014 m. ir patikslintose ar pavėluotai pateiktose pirminėse ankstesnių kalendorinių metų metinėse PVM deklaracijose FR0516 visi duomenys turės būti nurodomi litais. (Šiose metinėse PVM deklaracijose FR0516 litais nurodytas galutines mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) PVM sumas į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

Atsakymo data 2014-10-01

Kai nustatant registravimosi PVM mokėtoju prievolę po euro įvedimo dienos į šios prievolės nustatymui reikalingų paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpį gautą (gautiną) atlygį patenka atlygis, gautas (gautinas) ir už kalendorinius mėnesius iki euro įvedimo dienos, tai registravimosi PVM mokėtoju prievolės nustatymo tikslais šių iki euro įvedimo kalendorinių mėnesių (įeinančių į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį) gautas (gautinas) atlygis turi būti perskaičiuojamas (konvertuojamas) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-10-01

Fizinis asmuo sumokėdamas į biudžetą po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) apskaičiuotą PVM sumą už klausime nurodytą iki euro įvedimo dienos įsivežtą iš kitos valstybės narės naują automobilį, turi šią PVM sumą sumokėti į biudžetą eurais. Mokėtina į biudžetą PVM suma eurais turėtų būti apskaičiuojama mokesčių administratoriaus pranešime nurodytą mokėtiną į biudžetą PVM sumą litais perskaičiavus (konvertavus ) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) visose PVM mokėtojo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas) tiek iki euro įvedimo dienos, tiek po euro įvedimo dienos, visi duomenys turi būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis PVM įstatymo 79 str. 2 dalyje nustatyta tvarka įforminamos už tęstinį laikotarpį iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) suteiktos ilgalaikės paslaugos ir patiektos prekės (elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos), visi duomenys nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) išrašytose kreditinėse ar debetinėse PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis tikslinamos iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, visi duomenys turi būti įrašomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) PVM mokėtojo pildomų išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų (FR0671 ir FR0672) duomenys nurodomi eurais. Jeigu į minėtus registrus įtraukiami duomenys iš PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) tai tokiose PVM sąskaitose faktūrose litais nurodyti duomenys turi būti konvertuojami į eurus (pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą).

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.) priėmus sprendimą dėl PVM grąžinimo, užsienio apmokestinamajam asmeniui PVM bus grąžinamas eurais, neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias užsienio apmokestinamasis asmuo prašo grąžinti PVM, prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė ir mokėtinas PVM buvo nurodyti litais. (Grąžinamą iš biudžeto PVM sumą į eurus konvertuos mokesčių administratorius).

Atsakymo data 2014-10-01

Mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemone mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, pabaigoje. 2014 m. pelno mokesčio deklaracijoje piniginės vertės nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemone mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, pabaigoje. Mokestinio laikotarpio, kuris prasideda 2014 m. ir baigiasi 2015 m., metinėje pelno mokesčio deklaracijoje piniginės vertės nurodomos eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Mokesčių deklaracijose piniginės vertės nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemone mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, pabaigoje. Šiuo atveju Dividendų pelno mokesčio deklaracijoje FR0430 formoje turi būti deklaruojamas pelno mokestis, apskaičiuotas nuo 2014 m. gruodžio mėnesį išmokėtų dividendų, todėl FR0430 formoje piniginės vertės nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Avansinio pelno mokesčio deklaravimo atveju, jeigu per metus keičiama atsiskaitymo valiuta, turi būti naudojama viena valiuta už visą laikotarpį. Jeigu įmonė pasirinko avansinio pelno mokesčio sumas skaičiuoti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, tai deklaruodama avansinį pelno mokestį už 2014 m. spalio 1 d. prasidėjusio mokestinio laikotarpio I – III ketvirčius (pirmus 9 mėnesius), t.y. už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir IV ketvirčio (dešimto – dvylikto mėnesių), t.y. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d., Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formoje pinigines vertes turės būti nurodytos litais. Įmonei pasirinkus avansinio pelno mokesčio sumas skaičiuoti pagal numatomą einamųjų mokestinių prasidėjusių 2014 m. spalio 1 d., Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formoje pinigines vertes turės viso to mokestinio laikotarpio (I – IV) ketvirčių avansinio pelno mokesčio sumas nurodytos litais.

Avansinių pelno mokesčių deklaracijų, pateiktų litais mokėtinas sumas, t.y. mokestines prievoles, kurios vykdomos po euro įvedimo dienos, mokesčių administratorius konvertuos į eurus. Įmonei pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., kurioje mokestinės prievolės bus apskaičiuotos eurais, mokesčių administratorius nustatydamas, galutinį pelno mokesčio prievolės rezultatą (grąžintinas ar mokėtinas) sumas, įskaitomas litais sumokėto pelno mokesčio sumas konvertuos į eurus.

Atsakymo data 2014-10-01

Tikslinamose pelno mokesčio deklaracijose piniginės vertės (įskaitant mokėtinas ir grąžintinas iš biudžeto) sumas nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama patikslinta mokesčio deklaracija, pabaigoje. Teikiant patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį, kuris prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, tikslinamojoje deklaracijoje piniginės vertės nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Tikslinamose pelno mokesčio deklaracijose piniginės vertės (įskaitant mokėtinas ir grąžintinas iš biudžeto) sumas nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemonė mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama patikslinta mokesčio deklaracija, pabaigoje. Teikiant patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį, kuris prasidėjo iki euro įvedimo dienos ir baigėsi po euro įvedimo, tikslinamojoje deklaracijoje piniginės vertės nurodomos eurais (išimtis avansinis pelno mokestis).

Atsakymo data 2014-10-01

Gyventojų mokestinio laikotarpio, prasidėsiančio nuo euro įvedimo dienos, t. y. 2015 m. mokestinio laikotarpio, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių teikiamose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) teikiamose patikslintose ar pirminėse (įskaitant teikiamas pavėluotai) mokestinių laikotarpių, pasibaigusių iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), pavyzdžiui, 2014 m. mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje visi duomenys turės būti nurodomi litais. GPM308 formoje litais nurodytas gyventojų į biudžetą mokėtinas ar jiems iš biudžeto grąžintinas pajamų mokesčio sumas į eurus perskaičiuos mokesčių administratorius.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje, teikiamoje už 2014 m. mokestinį laikotarpį, taip pat teikiamoje (patikslintoje ar pirminėje, įskaitant teikiamą pavėluotai) už ankstesnį mokestinį laikotarpį, visi duomenys turės būti nurodomi litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Juridiniai asmenys, privalantys iki 2015 m. vasario 15 d. pateikti duomenis apie gyventojų 2014 m. patirtas išlaidas (sumokėtas įmokas) draudimui, palūkanoms ir už profesinį mokymą ir (ar) studijas, tokių duomenų teikimo formose FR0611-FR0615 gyventojų atitinkamas įmokų už 2014 m. vertes turi nurodyti litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo euro įvedimo dienos) gyventojams išduodamose Gyventojo gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymų FR0594 ir FR0595 formose už praėjusius mokestinius laikotarpius pajamų ir pajamų mokesčio sumos turės būti nurodomos eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje, teikiamoje už 2014 m. mokestinį laikotarpį, taip pat teikiamoje (patikslintoje ar pirminėje, įskaitant teikiamą pavėluotai) už ankstesnį mokestinį laikotarpį, visi duomenys turės būti nurodomi litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo euro įvedimo dienos) Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje, teikiamoje už 2014 m. gruodžio mėnesį ir ankstesnius mėnesius (įskaitant teikiamas patikslintas), duomenys turės būti nurodomi litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formoje, teikiamoje už kalendorinius metus, prasidėsiančius nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.), visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formoje, teikiamoje už 2014 m., visi duomenys turės būti nurodomi litais. FR0585 formoje litais nurodytas gyventojų į biudžetą mokėtinas ar jiems iš biudžeto grąžintinas pajamų mokesčio sumas į eurus perskaičiuos mokesčių administratorius.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) teikiamoje patikslintoje ar pateiktoje pirminėje (įskaitant pavėluotai pateiktą) Užsienio valstybėse paveldimo turto mokesčio deklaracijos FR0585 formoje už kalendorinius metus, pasibaigusius iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), visi duomenys turės būti nurodomi litais. Privalomą į biudžetą mokėtiną paveldimo turto mokesčio sumą į eurus perskaičiuos mokesčių administratorius.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) gyventojams išduodamos Paveldimo turto pažymos FR0513 formoje visi duomenys turės būti nurodomi eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015 m. sausio 1 d.) patikslintose ar pirminėse (įskaitant pavėluotai teikiamas) ataskaitinių laikotarpių (kalendorinių metų), pasibaigusių iki euro įvedimo dienos (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formoje visi duomenys turės būti nurodomi litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Pajamos, gautos ir iki euro įvedimo, ir po euro įvedimo dienos, pavyzdžiui, gautos 2014 m. birželio mėn. − 2015 m. gegužės mėn. laikotarpiu, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, teikiamos, priedo ,,Gautos pajamos“ FR0001P formoje turi būti nurodomos eurais. Kalendorinių metų turimo turto duomenys FR0001 formoje ir jos prieduose turi būti įrašomi taip pat eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Teikiant KIT711 ir KIT715 deklaracijos už 2014 metus – nekilnojamojo turto vertė šiose deklaracijose nurodoma litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Fiziniai iki 2014 m. gruodžio 15 d. nesumokėję nekilnojamojo turto mokesčio už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 1 mln. litų – 2015 metais turės sumokėti nekilnojamojo turto mokestį eurais. Nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimas, iki 2014 m. gruodžio 31 d. dienos, turės būti atliekamas litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Jei žemės mokestis bus sumokamas po 2015 m. sausio 1 d., tai jis turės būti sumokamas eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo visi mokėjimai į biudžetą per kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigas turi būti atliekami eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos nurodomos litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Visos mokesčių mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos mokestinės prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos (konvertuotos) pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojas, prašydamas (pildydamas prašymą) grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) už laikotarpį iki euro įvedimo dienos, prašomas grąžinti (įskaityti) sumas turi nurodyti eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Permokėtos visų mokestinių laikotarpių mokesčių sumos nuo euro įvedimo dienos bus grąžinamos mokesčių mokėtojams eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos mokesčių sumos susitarimuose tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų, patikrinimo aktuose, sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir kt. bus nurodomos eurais neatsižvelgiant į tai, už kokį laikotarpį šios sumos skaičiuojamos.

Atsakymo data 2014-10-01

Mokesčių administratorius konvertuoja į eurus mokesčių deklaracijų, pateiktų litais, galutinį rezultatą (mokėtinas ar grąžintinas) sumas, taip pat išieškotinas mokesčių bei su jais susijusias sumas, t. y. tas mokestines prievoles, kurios vykdomos po euro įvedimo dienos.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartis, sudarytas iki euro įvedimo, bus mokamos eurais. Mokesčių administratorius užtikrina automatinį atidėtų ar išdėstytų mokestinių nepriemokų sumų perskaičiavimą iš litų į eurus.

Atsakymo data 2014-10-01

Iki euro įvedimo dienos sudarytos mokestinės paskolos sutartys, pagal kurias mokėjimai į biudžetą numatyti ir laikotarpiu po euro įvedimo, naujai pasirašomos nebus. Likusios mokėti įmokos bus konvertuojamos iš litų į eurus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo euro įvedimo dienos mokestinių prievolių likučiai už ataskaitinį laikotarpį iki euro įvedimo bus derinami litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Jei prašymas pateiktas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai grąžinimas po 2015 m. sausio 1 d. bus vykdomas eurais.

Atsakymo data 2014-10-01

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad visų litais išleistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės išraiška litais į išraišką eurais pakeičiama pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą, kiekvienoje konkretaus investuotojo atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę padalijant iš perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė yra to investuotojo turimų vertybinių popierių, kurių nominalioji vertė yra vienas euro centas, skaičius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarka turės būti taikoma ir kitiems nematerialiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka.

Konvertuojamų obligacijų nominalioji vertė bus keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė dalijama iš perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio nustatyta tvarka.

Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais dalijama iš perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas turės nustatyti įtrauktų į jo apskaitą vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarką.

Pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vieneto vertė bus keičiama pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertę perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir ją padalijus iš viso pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų vienetų skaičiaus. Gauta reikšmė apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio nustatyta tvarka.

Atsakymo data 2014-09-30

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad pajų (žemės ūkio bendrovėse – minimalaus pajinio įnašo dydis, kiekvieno nario ir pajininko pajaus dydis, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) – minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, kiekvieno nario pajaus dydis) vertė, stojamojo mokesčio dydis (vertė), teisių vertė keičiami taip: kiekvieno pajaus (pajinio įnašo ar pajaus dydžio) vertė, stojamojo mokesčio dydis (vertė), teisių vertė perskaičiuojami pagal perskaičiavimo kursą, gautą reikšmę suapvalinus iki dviejų skaitmenų po kablelio nustatyta tvarka.

Žemės ūkio bendrovės įstatuose nustatytas minimalus pajinio įnašo dydis ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ar jų sąjungos įstatuose nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus ir stojamojo mokesčio dydžiai, išreikšti skaitmenine verte litais, turi būti pakeisti, o įstatai su šiais pakeitimais nustatyta tvarka įregistruoti ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje. Keičiant įstatus, juose nurodyti dydžiai perskaičiuojami į dydžius, išreikštus skaitmenine verte eurais ir euro centais, ir šių bendrovių narių susirinkimų sprendimais gali būti suapvalinti (pasirinktu apvalinimo tikslumu) į didesnę ar mažesnę pusę.

Atsakymo data 2014-09-30

Nustatyta, kad teisę leisti eurų banknotus turi Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai. Iš tikrųjų eurų banknotus leidžia ir iš apyvartos išima tik nacionaliniai centriniai bankai.

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė narė turi teisę išleisti savo apyvartines, visoje euro zonoje naudojamas monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms valstybėms narėms (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią valstybę narę. Dalyje Europos Sąjungos šalių monetų išleidimas yra nacionalinių centrinių bankų kompetencijos reikalas, kitose tai sprendžia finansų ministerijos.

Euro monetų nacionalinės pusės dizaino klausimus koordinuoja Europos Komisija. ECB suteiktas įgaliojimas tvirtinti monetų, kurias gali išleisti euro zonos šalys, kiekį.

Atsakymo data 2014-10-01

Šiuo metu cirkuliuoja septynių nominalų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų) eurų banknotai, vienodi visoje euro zonoje. Juose pavaizduoti skirtingų Europos istorijos laikotarpių architektūriniai stiliai. Kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis banknotas.

2013 m. apyvartoje pasirodė pirmieji naujosios (antrosios) serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ši serija pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama leidžiant kitų nominalų naujus banknotus. 2014 m. rugsėjo 23 d. į apyvartą bus išleistas naujasis 10 eurų banknotas. Galioja ir senieji, ir naujieji banknotai.

Naujųjų banknotų dizainas buvo šiek tiek pakeistas, pritaikant jį naujoms ir patobulintoms apsaugos priemonėms. Naujosios serijos banknotų hologramoje ir vandens ženkle panaudotas graikų karalaitės Europos, iš kurios vardo kilęs ir mūsų žemyno pavadinimas, portretas. Naujuosiuose banknotuose valiutos (euro) pavadinimas pavaizduotas ne tik lotynų (EURO) ir graikų (EYPΩ) rašmenimis, kaip ir pirmosios serijos banknotuose, bet ir kirilica (EBPO), nes 2007 m. į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija. Europos Centrinio Banko pavadinimo santrumpa ant pirmosios serijos banknotų parašyta penkiais kalbiniais variantais: BCE, ECB, EZB, EKT ir EKP, o ant antrosios – devyniais: BCE (ispanų, italų, portugalų, prancūzų, rumunų), ECB (anglų, čekų, danų, latvių, lietuvių, olandų, slovakų, slovėnų, švedų), ЕЦБ (bulgarų), EZB (vokiečių), EKP (estų, suomių), EKT (graikų), EKB (vengrų), BĊE (maltiečių), EBC (lenkų). Ant eurų banknotų yra dabartinio Europos Centrinio Banko Pirmininko Marijaus Dragio (Mario Draghi) ar buvusių Europos Centrinio Banko pirmininkų – Vilemo F. Duisenbergo (Willem F. Duisenberg) ir Žano Klodo Trišė (Jean-Claude Trichet) – parašai. Visi banknotai yra galiojantys, nesvarbu, su kieno parašu.

Mūsų valstybei euro įvedimui reikalingą eurų banknotų kiekį Lietuvos bankas pasiskolins iš kurio nors euro zonos nacionalinio centrinio banko. Ateityje jis šią skolą grąžintų, atspausdinęs pasiskolintą eurų kiekį kurioje nors spaustuvėje, turinčioje teisę spausdinti eurų banknotus. Lietuvoje tokios spaustuvės nėra.

Atsakymo data 2014-10-01

Mūsų valstybei euro įvedimui reikalingų eurų banknotų Lietuvos bankas ketina įsigyti iš vieno eurosistemos nacionalinio banko.

Atsakymo data 2014-10-01

Šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų apyvartinės eurų monetos, jas kaldina visos euro zonos valstybės ir ne Europos Sąjungos šalys – Monakas, Vatikanas, San Marinas ir Andora, naudojantys eurą kaip savo pinigus.

Viena apyvartinių monetų pusė yra vienoda visoje Europos Sąjungoje ir vadinama bendrąja puse, kita pusė kiekvienos euro zonos valstybės yra savita ir vadinama nacionaline puse.

Būdama euro zonos nare, Lietuva irgi leis į apyvartą eurų monetas su nacionaline puse. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėje pusėje panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink juos apskritimu išdėstyta 12 Europos Sąjungos žvaigždžių. Nors nacionalinė pusė ir skiriasi, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje. Eurų monetos skiriasi savo dydžiu, svoriu, forma ir metalo sudėtimi. Didelio nominalo – 1 ir 2 eurų – monetos yra dvispalvės (sidabro ir geltonos spalvos). Vidutinio nominalo – 10, 20 ir 50 euro centų – monetos yra geltonos spalvos, o mažo nominalo – 1, 2 ir 5 euro centų – monetos yra vario spalvos.

Visų valstybių apyvartinės eurų monetos galioja visoje euro zonoje, todėl atsiskaitymams jos turės būti priimamos ir Lietuvoje, kai mūsų valstybė įsives eurą.

1, 2 ir 5 euro centų monetų bendrojoje pusėje ant gaublio pavaizduota Europa kartu su Afrika ir Azija.

Atsakymo data 2014-10-01

Lietuvos išleistos eurų apyvartinės monetos turės skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus tris vaizdus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu. Jį sups 12 žvaigždžių: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, Vytį matyti eurų apyvartinėse monetose pageidavo dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų.

Atsakymo data 2014-10-01

Taip, visos Lietuvoje išleistos apyvartinės eurų monetos tiks mokėjimams visose euro zonos valstybėse ir kitose eurą naudojančiose šalyse. Tai reiškia, kad lietuviškomis apyvartinėmis eurų monetomis bus galima atsiskaityti, pavyzdžiui, Ispanijoje, o suomiškomis – Lietuvoje.

Atsakymo data 2014-10-01

Taip, kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę per metus išleisti dvi progines eurų monetas. Proginės eurų monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti, jų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai. Tokios monetos gali būti naudojamos visoje euro zonoje. Be to, kiekviena euro zonos šalis gali kaldinti ir kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Šios monetos būtų mokėjimo priemonė tik Lietuvoje.

Lietuvos banko valdyba numatė, kad jei Europos Sąjungos Taryba priimtų palankų sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., pirmoji kolekcinė eurų moneta būtų auksinė, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji būtų išleista 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Numatytas tiražas – 5 000 vienetų, nominalas – 50 eurų. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainėje.

Atsakymo data 2014-10-01

Mūsų šaliai reikalingą apyvartinių eurų monetų kiekį nukaldins Vilniuje veikianti UAB Lietuvos monetų kalykla.

Atsakymo data 2014-10-01

Informacijos šia tema, parengtos lietuvių kalba, jau yra Europos Centrinio Banko interneto svetainėje, platinami specialūs lietuvių kalba parengti lankstinukai.

Lietuvos banko parengtas filmukas apie euro banknotų ir monetų apsaugos požymius.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, visuomenei supažindinti su Europos Sąjungos bendrąja valiuta, ypač su banknotų ir monetų apsaugos požymiais, bus skirta ypač daug dėmesio. Šiam tikslui bus naudojama televizija, skelbiama informacija laikraščiuose ir žurnaluose, internete, per Lietuvos banko tarnautojų susitikimus su gyventojais. Numatyta prieš euro įvedimą gyventojams išsiųsti lankstinukus, kuriuose būtų pristatytas euras ir jo apsaugos požymiai.

Visuomenei supažindinti su lietuviškais euro centais ir eurų monetomis bus specialiai pagaminti eurų monetų rinkiniai. Vieną rinkinį sudarys 23 visų nominalų eurų monetos, jų bendra vertė bus 11,59 euro. Rinkinys bus parduodamas už 40 litų – tokia rinkinio eurų vertė, suapvalinus vartotojo naudai. Numatoma, kad gyventojai eurų monetų rinkinių nuo 2014 m. gruodžio 1 d. galės įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune bei komercinių bankų skyriuose, nuo gruodžio 4 d. – ir AB Lietuvos pašto skyriuose. Tai gera galimybė iš anksto susipažinti su naująja valiuta ir pasirūpinti smulkiaisiais pinigais, nes jie bus reikalingi atsiskaitymams įvedus eurą.

Atsakymo data 2014-10-01

Bus laikomasi pasaulyje įprastos tvarkos: monetos bus susmulkintos, metalas parduotas, o banknotai – sunaikinti.

Atsakymo data 2014-10-01

Euras (euro) yra ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) bendroji valiuta, 1999 m. sausio 1 d. elektronine forma įvesta vienuolikoje Europos Sąjungos (ES) valstybių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Grynieji eurai apyvartoje pasirodė 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje šalių (nuo 2001 m. pradžios euro zonos nare tapo ir Graikija). 2007 m. sausio 1 d. eurai į apyvartą įvesti Slovėnijoje. Tai pirmoji šalis iš naujųjų ES valstybių narių, įsivedusi eurą. 2008 m. sausio 1 d. eurą įsivedė dar dvi ES valstybės narės – Kipras ir Malta. 2009 m. sausio 1 d. euras įvestas Slovakijoje. 2011 m. sausio 1 d. euras įvestas Estijoje. 2014 m. sausio 1 d. euras tapo ir Latvijos valiuta.

1999 m. balandžio 21 d. Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) eurui žymėti nutarė naudoti abėcėlinį kodą „EUR“ ir skaitmeninį kodą „978“. Trijų raidžių kodas naudojamas visuose komerciniuose ir bankų sandoriuose.

Oficialaus euro grafinio ženklo „€“ idėja kilo iš graikų kalbos raidės epsilon – tai tarsi užuomina apie Europos kultūros lopšį ir nuoroda į pirmąją žodžio „Europa“ raidę.

Atsakymo data 2014-10-01

Pagal Europos Sąjungos (ES) sutarties 3 straipsnio 4 dalį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir kitus ES teisės aktus, vienaskaitos vardininko linksnyje ES bendrosios valiutos pavadinimo rašyba yra „euro“, o ne „euras (euro)“. Šis pavadinimas naudojamas ir oficialiuose teisės aktuose. Kasdienėje komunikacijoje gali būti naudojamas neoficialus lietuvių kalboje paplitęs terminas euras.

Atsakymo data 2014-10-01

Euro zoną sudaro 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios naudoja bendrąją valiutą – eurą. Ji egzistuoja nuo 1999 m. sausio mėn., kai 11 ES valstybių narių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos ir Vokietijos) nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota Europos Centriniam Bankui (ECB). Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 m., 2007 m. – Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta, 2009 m. – Slovakija, 2011 m. – Estija, 2014 m. – Latvija.

Euro zonos sukūrimas ir ECB įsteigimas buvo labai svarbūs ilgo ir sudėtingo Europos integracijos proceso įvykiai.

Atsakymo data 2014-10-01

Europos Sąjungos bendroji valiuta euras kaip mokėjimo priemonė naudojama ne tik aštuoniolikoje euro zonos šalių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Estijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje), bet, oficialiai arba neoficialiai, dar ne vienoje pasaulio šalyje ir teritorijoje. Europoje teisę leisti į apyvartą eurų monetas su nacionalinėmis pusėmis turi ir Monakas, Vatikanas, San Marinas, bet šios valstybės negali išleisti eurų banknotų. Euras apyvartoje yra ir Andoroje. Kaip mokėjimo priemonė Europos bendroji valiuta naudojama Balkanuose: Juodkalnijoje ir Kosove.

Atsakymo data 2014-10-01

Euras yra stabili pasauliniu mastu naudojama valiuta ir šiuo metu yra antra svarbiausia valiuta po JAV dolerio. Dėl euro zonos dydžio, ES šalių integruotos ekonomikos ir įsipareigojimų vykdyti atsakingą ekonominę politiką euras tapo patrauklia valiuta. Jis naudojamas ir kaip užsienio valstybių turimų atsargų valiuta.

Atsakymo data 2014-10-01

Atsižvelgiant į euro zonos šalių savarankiškai nustatytą tvarką, nuo 4 savaičių iki 2 mėnesių po euro įvedimo (2002 m. sausio 1 d.) kartu su eurais apyvartoje buvo ir šių šalių nacionalinės valiutos (Vokietijos markės, Prancūzijos frankai, Ispanijos pesetos ir t. t.). Šiuo metu vienintelė atsiskaitymo priemonė euro zonos šalyse yra euras. Euro zonos šalių komerciniai bankai apyvartoje necirkuliuojančias nacionalines valiutas nemokamai keitė nustatytą laikotarpį (nuo 1 mėnesio iki 1 metų), o centriniai bankai minėtas valiutas keičia neribotą laiką arba iki nustatyto termino: banknotus – trumpiausiai 10 metų, o monetas – 2 metus.

Euro zonos šalių valiutos keičiamos į eurus Europos Sąjungos Tarybos nustatytu fiksuotuoju kursu:

1 euras (EUR)

= 0,787564 Airijos svaro (IEP)
= 13,7603 Austrijos šilingo (ATS)
= 40,3399 Belgijos franko (BEF)
= 340,750 Graikijos drachmos (GRD)
= 15,6466 Estijos kronos (EEK)
= 166,386 Ispanijos pesetos (ESP)
= 1 936,27 Italijos liros (ITL)
= 0,585274 Kipro svaro (CYP)
= 0, 702804 Latvijos lato (LVL)
= 40,339 9 Liuksemburgo franko (LUF)
= 0,429300 Maltos liros (MTL)
= 2,203 71 Nyderlandų guldeno (NLG)
= 200,482 Portugalijos eskudo (PTE)
= 6,55957 Prancūzijos franko (FRF)
= 30,1260 Slovakijos kronos (SKK)
= 239,640 Slovėnijos tolaro (SIT)
= 5,94573 Suomijos markės (FIM)
= 1,95583 Vokietijos markės (DEM)

Atsakymo data 2014-10-01

Antrasis valiutų kurso mechanizmas (VKM II; angl. ERM II) yra euro zonos šalių ir Europos Sąjungos valstybių narių, neįsivedusių euro, valiutų kurso politikos sistema.

Sėkmingas dalyvavimas VKM II yra viena iš sąlygų eurą įsivesti siekiančiai valstybei narei. Be nacionalinės valiutos stabilumo kriterijaus, valstybei narei taikomi ir kiti konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai: valstybės finansų padėties tvarumo, šalies nacionalinės valiutos ir vyriausybės vertybinių popierių ilgalaikių palūkanų normų stabilumo.

Dalyvaujant VKM II nustatomas valstybės, neįsivedusios euro, nacionalinės valiutos ir euro pagrindinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos, ne didesnės kaip ±15 % pagrindinio nacionalinės valiutos kurso. Įsivesti eurą siekianti šalis taip valdyti nacionalinę valiutą privalo ne trumpiau kaip dvejus metus. Valstybės, dalyvaujančios VKM II, pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus ir garantuoti šalies konkurencingumą.

Prisijungdama prie VKM II 2004 m. birželio 28 d., Lietuva, toliau vykdydama savo pinigų politiką, vienašališkai įsipareigojo palaikyti fiksuotojo valiutos kurso režimą ir pastovų lito kursą bazinės valiutos euro atžvilgiu. Šis įsipareigojimas vykdomas.

Atsakymo data 2014-10-01

Nuo 1999 m. sausio 1 d. Europos Centrinis Bankas (ECB), įsikūręs Frankfurte prie Maino (Vokietija), yra institucija, atsakinga už pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje, sudarytoje iš 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, naudojančių bendrąją valiutą – eurą. ECB dirba visų ES valstybių narių atstovai.

ECB įsteigtas kaip Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos pagrindas. ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu vykdo jiems pavestus uždavinius.

Atsakymo data 2014-10-01

Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą ir jo neįsivedusių, nacionaliniai centriniai bankai.

2004 m. gegužės 1 d. mūsų valstybei įstojus į ES, Lietuvos bankas tapo ECBS dalimi.

Narystė ECBS lemia glaudesnį nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe jos visateisio nario teisėmis, kiti Lietuvos banko atstovai – įvairių komitetų ir darbo grupių veikloje. Kol Lietuvoje nėra įvestas euras, Lietuvos bankas tiesiogiai nedalyvauja nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigų politiką.

Atsakymo data 2014-10-01

Eurosistemą sudaro Europos Centrinis Bankas ir eurą įsivedusių šalių nacionaliniai centriniai bankai. Jos dalimi Lietuvos bankas taps, kai mūsų šalyje bus įvestas euras.

Apsisprendžiant dėl centrinės bankininkystės modelio euro zonoje, buvo įvertinta tai, kad ši pinigų sąjunga vienija geografiškai, kultūriškai ir kalbos požiūriu skirtingas nepriklausomas valstybes su savo bankų sistemomis. Todėl apsispręsta, kad bendrą pinigų politiką tokiomis sąlygomis geriausiai įgyvendins Eurosistema, kurioje svarbus vaidmuo tenka nacionaliniams centriniams bankams.

Atsakymo data 2014-10-01

EURIBOR (anglų k. Euro Interbank Offered Rate) – tai Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma. Įvairaus termino (nuo 1 savaitės iki 12 mėnesių) EURIBOR kiekvieną darbo dieną apskaičiuoja Europos bankų federacija (angl. European Banking Federation). EURIBOR rodo palūkanų normų, už kurias aukšto kredito reitingo euro zonos bankai yra pasirengę skolinti kitiems aukšto kredito reitingo bankams, vidurkį, apskaičiuojamą iš apklausoje dalyvaujančių bankų teikiamų kotiruočių.

EURIBOR palūkanų normos naudojamos kaip bazė nustatyti vertybinių popierių, paskolų palūkanų normoms, nustatyti įvairių išvestinių priemonių vertėms.

Atsakymo data 2014-10-01

Visos ES šalys narės, išskyrus Daniją ir Didžiąją Britaniją, turi įsivesti eurą ir tapti euro zonos narėmis. Sprendimas dėl euro įvedimo ES šalyse narėse priimamas tada, kai jos atitinka ES sutartyse įtvirtintus euro įvedimo kriterijus, vadinamus Mastrichto kriterijais. Iki to laiko šalys traktuojamos kaip turinčios išlygą dėl euro įvedimo, kol atitiks keliamus kriterijus.

Atsakymo data 2014-10-01

Danija ir Didžioji Britanija susitarimais pasiekė teisę „atsisakyti“ vykdyti 1993 m. lapkričio mėn. įsigaliojusias Mastrichto sutarties nuostatas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ir nedalyvauja trečiajame EPS etape, kuris prasidėjo 1999 m. sausio 1 d., perdavus pinigų aplinkos kompetenciją Europos Centriniam Bankui ir įvedus eurą. Tačiau Danija dalyvauja antrajame valiutų kursų mechanizme, kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių, taigi ryšys tarp Danijos kronos ir euro yra glaudus.

Didžioji Britanija ir Švedija yra pasirinkusios kintamojo valiutos kurso strategijas: svaro ir kronos kursai euro atžvilgiu nėra stabilūs. Tokį pasirinkimą lėmė šių šalių ekonomikos struktūra: kainų stabilumo (pagrindinio pinigų politikos tikslo) patogiau siekti naudojant palūkanų normų reguliavimą, o ne valiutos kurso fiksavimą. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, ekonomikos yra atviresnės, t. y. labiau priklausomos nuo tarptautinės prekybos. Jų rinkos ekonomikos patirtis parodė, kad fiksuotojo valiutos kurso strategija geriausiai tinka užtikrinti ekonominį stabilumą.

Atsakymo data 2014-10-01

2013 m. pavasarį latviai su nemaža atsarga vykdė visus Mastrichto kriterijus, o Lietuva balansavo ties dviejų kriterijų – infliacijos ir valdžios sektoriaus deficito – riba. 2013 m. balandžio mėn. Lietuvos infliacija buvo visiškai tokia pati kaip Mastrichto infliacijos kriterijus (2,7 %), o valdžios sektoriaus deficitas (3,2 % BVP 2012 m.) viršijo 3% BVP Mastrichto kriterijaus ribą.

Atsakymo data 2014-10-01

Finansų ministerija glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybės įstaigomis ir institucijomis, koordinuoja jų veiksmus siekiant tinkamai pasirengti euro įvedimui ir vykdo Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano stebėseną. Finansų ministras yra darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti pirmininkas.

Finansų ministerija taip pat atlieka svarbų vaidmenį su euro įvedimu susijusių teisės aktų rengimo ir keitimo procese, yra atsakinga už bendrosios euro komunikacijos viešinimo kampaniją. Yra sukurta darbo grupė organizaciniams klausimams, susijusiems su Finansų ministerijos administracijos padalinių veikla įsivedant eurą Lietuvos Respublikoje, spręsti.

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvai įsivedus eurą, lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Projektų įgyvendinimo sutartyse nurodyta projektui skirta lėšų suma bus perskaičiuota pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvai ir šiuo metu yra skiriamos eurais. Įvedus eurą, pasirašant finansavimo sutartis su naujais pareiškėjais sumos projektų biudžetuose bus taip pat nurodomos eurais.

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvai įsivedus eurą, lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Projektų įgyvendinimo sutartyse nurodyta projektui skirta paramos suma bus perskaičiuota pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Atsakymo data 2014-09-30

Lietuvos bankas su kitomis institucijomis pagal savo kompetenciją įgyvendina Nacionalinį euro įvedimo planą. Lietuvos bankui patikėta atsakomybė vadovauti trims nacionalinėms darbo grupėms, sudarytoms iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų, verslo, savivaldos asociacijų atstovų: Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos, Grynųjų pinigų ir Visuomenės informavimo.

Be pasirengimo keisti grynuosius pinigus ir apsirūpinimo eurais, teisės aktų tobulinimo, visuomenės informavimo reikalų, mokėjimo sistemų plėtros, statistinės informacijos tvarkymo, dar Lietuvos bankas rengiasi vykdyti Europos Centrinio Banko pinigų politikos operacijas.

Pasirengimo euro įvedimui veikla koordinuojama su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis Lietuvos institucijomis, Europos Centriniu Banku ir Europos Komisija.

Atsakymo data 2014-10-01

Lietuvoje įvedus eurą, Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas įgis balsavimo teisę Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioje taryboje ir jos posėdžiuose galės pareikšti argumentus dėl euro palūkanų normos, pinigų politikos priemonių taikymo euro zonoje, kitais klausimais nustatant bendrąją pinigų politiką euro zonoje.

Euro zonos valstybių nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB koordinuojamų darbo grupių veikloje ir formuojant strateginius pinigų politikos sprendimus, renka ir teikia ECB reikiamą nacionalinę statistiką, prognozes ir pinigų politikos poveikio savo šalyje analizę.

Euro zonos valstybių centriniai bankai taip pat įgyvendina bendrąją pinigų politiką (atrenka pinigų politikos operacijoms tinkamus savo šalies komercinius bankus ir šalyje registruotą toms operacijoms užtikrinti tinkamą užstatą, tarpininkauja šalies komerciniams bankams teikiant paraiškas ECB dalyvauti pinigų politikos operacijose, savo vardu sudaro su ECB aukcionuose atrinktais bankais pinigų politikos operacijų sandorius, palaiko mokėjimo sistemas ir jų likvidumą).

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita (nacionalinė) – kiekvienos valstybės savita. Kaip mokėjimo priemonė, jos naudojamos visoje euro zonoje.

Visas nurodytas funkcijas atliks ir Lietuvos bankas, kai mūsų šalis taps euro zonos nare.

Atsakymo data 2014-10-01

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko valdybos pirmininkas taps Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos nariu. ECB valdančiąją tarybą sudaro 6 ECB vykdomosios valdybos nariai ir nacionalinių centrinių bankų vadovai. Siekiant, kad dėl euro zonos plėtros balsavimas Valdančiojoje taryboje nebūtų sudėtingas, ES sutartyje numatytas rotacijos principas balsuojant tada, kai tarybos narių skaičius peržengia 21. ECB valdančioji taryba pasinaudojo teise atidėti šio principo įgyvendinimą iki euro zonos šalių skaičius pasieks 19. Lietuvai tapus 19 euro zonos nare, nacionalinių bankų vadovai bus suskirstyti į 2 grupes: pirmąją sudarys 5 nacionalinių centrinių bankų vadovai su 4 balso teisėmis, antrojoje likusių šalių nacionalinių centrinių bankų vadovai dalysis 11 balso teisių, o Vykdomosios valdybos nariai turės nuolatinę balso teisę. Valstybės į grupes bus skirstomos pagal BVP ir finansų sektoriaus dydį.

Atsakymo data 2014-10-01

Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad nuo euro įvedimo dienos nustos veikti Lietuvos banko realaus laiko mokėjimo sistema LITAS-RLS. Be pertvarkymo į bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus atitinkančias mokėjimo sistemas Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos mokėjimo sistema KUBAS galės veikti vykdydamos tarpuskaitas eurais tik vienus metus po euro įvedimo dienos.

Atsakymo data 2014-10-01

Nacionaliniame euro įvedimo Lietuvoje plane nurodyta, kad, siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų šalyje esamo lygio išsaugojimą įvedus eurą, Lietuvos bankas kartu su kredito įstaigomis turės priimti sprendimą dėl vietinės mažmeninių mokėjimų sistemos eurais nuo 2016 m. tikslingumo, jos funkcionalumo ir veikimo laikotarpio arba turės susitarti dėl priemonių, kad bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) mokėjimo paslaugų kokybė būtų ne žemesnio lygio nei mokėjimo paslaugų litais. Kartu turi būti siekiama, kad įkainių lygis už SEPA mokėjimo paslaugas būtų ne didesnis nei mokėjimo paslaugų litais.

Atsakymo data 2014-10-01

Nacionalinių centrinių bankų įnašai daromi vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos Centrinio Banko (ECB) statutu bei ECB teisės aktais.

Lietuvos bankui dabar tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis nuo 2014 m. sausio 1 d. siekia 0,4132 % (t. y. 44,73 mln. eurų, tai atitinka 154,44 mln. Lt). Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 3,75 % jų pasirašyto ECB kapitalo. Lietuvos banko jau sumokėta įmoka sudaro 1,66 mln. eurų, tai atitinka 5,7 mln. litų. Likusi dalis (42,6 mln. eurų, tai atitinka 147,2 mln. Lt) turės būti įmokėta, kai Lietuva taps euro zonos nare. Nacionaliniams centriniams bankams tenkančios kapitalo dalys kas penkeri metai (arba kaskart naujai valstybei prisijungus prie ES) koreguojamos atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus ir BVP pokyčius.

Pinigų politikos pajamos iš operacijų atliekant pinigų politikos funkcijas euro zonoje skaičiuojamos ir paskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų vadovaujantis ECBS statutu ir ECB valdančiosios tarybos sprendimais. Kai Lietuva taps euro zonos nare, Lietuvos bankas įgaus teisę į šių pajamų paskirstymą, taip pat į ECB metinio finansinio rezultato dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale. ECB grynasis pelnas 2012 m. siekė beveik 1 mlrd. eurų. Jeigu Lietuva būtų buvusi euro zonos nare, jai būtų atitekę 0,58 %, t. y. 20 mln. litų. Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai neturi teisės į ECB pelno paskirstymą.

Konkrečias Lietuvos banko į ECB pervestinų užsienio atsargų dalis skirtingomis valiutomis ir auksu nustatys ECB valdančioji taryba proporcingai Lietuvos banko daliai pasirašytame ECB kapitale. Šios atsargos ir toliau bus Lietuvos banko turtas ir bus matomos apskaitoje kaip Lietuvos banko eurais išreikšta pretenzija Eurosistemai. ECB už Lietuvos banko pervestas užsienio atsargas mokės palūkanas. Be to, Lietuvos bankas turės teisę ECB vardu valdyti į ECB pervestas užsienio atsargas.

Atsakymo data 2014-10-01

Lietuvai įsivedus eurą visos užsienio atsargos, įskaitant beveik 6 tonas aukso, ir toliau priklausys Lietuvos bankui. Užsienio atsargų svarba Lietuvos finansinės sistemos stabilumui, ne sykį praktiškai patvirtinta praeityje, tokia pat reikšminga bus ir prisijungus prie euro zonos. Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas apie 300 mln. eurų (4–5 % Lietuvos banko atsargų) perves į ECB užsienio atsargas, auksas turėtų sudaryti 15 % šio įnašo. Pagal Europos Centrinių Bankų Sistemos Statutą pervestasis įnašas ir toliau bus Lietuvos banko nuosavybė. Ši atsargų dalis bus valdoma kartu su pasirinktu kurios nors kitos euro zonos narės nacionaliniu banku. Kitą dalį – apie 95 %, arba beveik 5,7 mlrd. eurų atsargų, – Lietuvos bankas, kaip ir iki šiol, valdys visiškai savarankiškai. Lietuvos bankas taip pat įgis ir teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą daliai ECB apmokėtame kapitale.

Atsakymo data 2014-10-01