Apie Lietuvos narystę Europos sąjungoje
Informacija susijusi su euro įvediu Lietuvoje
Kraunasi..
Kraunasi..
PASTEBĖJOTE NESĄŽININGAI PERSKAIČIUOTAS KAINAS? KREIPKITĖS TEL. (8 5) 2626760 IR EL. PAŠTU euras@vvtat.lt

ES žodynas

Šis trumpas žodynas, apimantis Europos integracijos kontekste dažnai naudojamus politinius ir teisinius terminus, santrumpas bei žargoną, parengtas pagal EUROPA.eu tinklalapio terminų žodynėlį. Apibrėžimuose pasitaikantys pabraukti žodžiai jame yra atskirai paaiškinti.

 

Acquis communautaire

Prancūziškas posakis, kurį galima interpretuoti kaip "ES tokia, kokia ji yra". Kitaip tariant, tai yra ES valstybių bendrų teisių ir pareigų visuma. Lietuviškai neretai sakoma "Bendrijos/ES teisynas", bet sąvoka acquis apima visas ES sutartis ir teisės aktus, deklaracijas ir rezoliucijas, su ES reikalais susijusius tarptautinius susitarimus ir Teisingumo Teismo priimtus sprendimus, o taip pat pat veiksmus, kurių ES valstybių vyriausybės imasi "teisingumo ir vidaus reikalų" srityje bei bendroje užsienio ir saugumo politikoje, tad kitas galimas vertimas yra „Bendrijos įgytis“ – t.y. ne tik teisės aktai, bet ir jų taikymas. Tai visa, kas pasiekta įgyvendinant Bendrijų steigimo sutartis, arba Bendrijos teisės būvis esamu momentu. Šalys kandidatės, kad galėtų įstoti į ES, turi perimti visą acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi.

 

Agentūros

ES agentūros – Europos teisės aktais įkurtos įstaigos tam tikroms techninėms, mokslinėms ar administracinėms užduotims vykdyti. Pirmosios agentūros įsteigtos aštuntajame dešimtmetyje. Šiuo metu Bendrijos agentūros apibrėžimą atitinka 29 įstaigos, nors jos vadinamos skirtingai (centru, fondu, biuru ir pan.). Agentūros turi bendrą organizacinį modelį ir gali būti skirstomos į tris grupes pagal savo veiklos sritis, patenkančias į vieną iš trijų ES ramsčių. Naujausia agentūra – ES Lyčių lygybės institutas – įsikurs Vilniuje.

 

Antimonopolinis

ES siekia, kad bendroje rinkoje konkurencija būtų neiškraipyta bei laisva, ir kad bendrovės, užuot slapta derinusios savo veiksmus, konkuruotų. Todėl ES taisyklės draudžia sudaryti susitarimus, kurie riboja konkurenciją (pvz., slaptus bendrovių susitarimus dirbtinai pakelti kainas), ir piktnaudžiauti savo padėtimi firmoms, kurios rinkoje užima dominuojančią padėtį. Tokio pobūdžio taisyklės vadinamos antimonopoliniais įstatymais. Komisija turi daug galių uždrausti konkurencijai kenkiančius veiksmus ir skirti baudas firmoms, jei nustatoma, kad jos bando iškreipti konkurenciją.

 

Atvirasis koordinavimo metodas

Daugelio politikos sričių (pvz., švietimo ir profesinio mokymo, pensijų ir sveikatos priežiūros, imigracijos ir prieglobsčio suteikimo) klausimais ES neturi bendrų normų; valstybių narių vyriausybės pačios nustato savo šalių politikas. Vis dėlto vyriausybėms yra naudinga dalintis informacija, pritaikyti geriausią praktiką ir derinti savo nacionalines politikas. Toks būdas vieniems mokytis iš kitų vadinamas atviruoju koordinavimo metodu.

 

Baltoji knyga

Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema, kuriame siūlomi Bendrijos veiksmai ar net teisės aktų projektai tam tikroje srityje. Baltosios knygos dažnai rengiamos Žaliųjų knygų pagrindu. 

 

Barselonos procesas

(dar žinomas kaip Euro-Viduržemio partnerystė – angl. Euro-Mediterranean Partnership) – ES politika Viduržemio jūros šalių atžvilgiu, kuria siekiama sustiprinti ES ir jos partnerių ryšius, tuo pačiu skatinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp Viduržemio jūros šalių. Partnerystės pagrindas yra 1995 m. Barselonos deklaracija, iškėlusi tokius uždavinius: remti taiką ir stabilumą regione užmezgant politinį dialogą, kuriame gerbiamos bendros partneriams vertybės (demokratija, įstatymo viršenybė); skatinti konfliktų prevenciją ir jų sprendimą, taip pat remti klestėjimą (įsteigiant laisvos prekybos erdvę), ir plėtoti bendradarbiavimą politiniu ir saugumo, ekonominiu ir finansiniu bei socialiniu ir kultūriniu lygmenimis. Parnerystė įgyvendinama dvišaliu ir regioniniu pagrindu. Barselonos procesą remia Bendrijos MEDA programa ir Europos investicijų banko paslauga Euro-Viduržemio investicijoms ir partnerystei (FEMIP – angl. Facility for Euro-Mediterranean Investment and Partnership).

 

Bendrija, Bendrijos

Žr. Europos Bendrijos.

 

Bendrijos metodas

Tai įprastas ES sprendimų priėmimo būdas: Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai ir Parlamentui, pastarieji jį apsvarsto, pateikia pakeitimus ir, jei pritaria, priima kaip ES teisės aktą. Šiame procese jie dažnai konsultuojasi su kitomis institucijomis, pirmiausia su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

 

Bendrijos tiltas

Tvarka, kurios laikantis tam tikri klausimai perkeliami iš trečiojo ES „ramsčio“ į pirmąjį, kad jie būtų sprendžiami naudojant Bendrijos metodą. Sprendimą pasinaudoti tiltu priima Taryba, spręsdama vieningai, o paskui jį patvirtina kiekviena valstybė narė.

 

Bendroji rinka

Kai 1957 m. buvo steigiama EEB, jos tikslas buvo "bendroji rinka", kurioje laisvai galėtų judėti žmonės, o taip pat prekės bei paslaugos – tarsi visa tai vyktų vienoje šalyje: be patikrinimų pasienyje, be muitų prekėms ir kitų apribojimų. Tačiau toks sumanymas buvo įgyvendintas ne iš karto: muitai tarp EEB šalių buvo galutinai panaikinti tik 1968 m. liepos 1 d., o bendrosios rinkos kūrimas prie pabaigos priartėjo tik paskutinįjį XX a. dešimtmetį.

 

„Branduolys“

Europos integracijos teorijose taip vadinama nedidelė šalių, galinčių ir norinčių plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą nei bendras bloko integracijos lygis, grupė. Su branduolio sąvoka susijusios „koncentrinių ratų“ ir „kintamos geometrijos“ idėjos. Įgyvendinus „koncentrinių ratų“ Europos integracijos modelį, ES sudarytų skirtingo integracijos lygmens (todėl „kintamos geometrijos arba „skirtingų greičių“ Europa) valstybių grupės („koncentriniai ratai“), kurių centre būtų toliausiai pažengęs branduolys. Taigi “branduolio“ sąvoka nurodo į gilesnę integraciją – tokią, kaip Šengeno erdvės iniciatyva tarp kelių šalių, prie kurių vėliau prisijungė ir kitos ES narės. uri pradžioje praktiškai įgyvendinta tarp kai kurių Šengeno šalių, greičiau užtikrinusių piliečių judėjimą tarp savo teritorijų. Tokią „glaudesnio bendradarbiavimo“ galimybę įtvirtino Amsterdamo sutartis.

 

"Briuselis"

Žiniasklaidoje dažnai metaforiškai vartojamas žodis "Briuselis" iš tikrųjų žymi ES institucijas, ir jų sprendimus. Dauguma ES institucijų įsikūrę Briuselyje: Europos Komisija, Europos Parlamentas, Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, įvairios ES agentūros. ES teisės aktų projektus siūlo Europos Komisija, o juos svarsto, taiso ir galiausiai sprendžia, ar juos reikia priimti, ES Taryba (visų valstybių narių vyriausybių ministrai) ir Europos Parlamentas (kurį renka Europos piliečiai).

 

BUSP

Bendroji užsienio ir saugumo politika – antrasis ES ramstis, ES politika trečiųjų šalių atvilgiu, plėtojama tarpvyriausybinių susitarimų pagrindu ir pakeitusį ligtolinį Europos politinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. 1999 m. buvo paskirtas ES Vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai (vadinamasis p. BUSP‘as) – Javieras Solana (Chavjeras Solana). Kol kas neįsigaliojusioje Sutartyje dėl ES Konstitucijos šį postą numatyta pakeisti ES užsienio reikalų ministro pareigybe.

 

BŽŪP

Bendroji žemės ūkio politika buvo pradėta vykdyti 1960 m. tam, kad Europoje nesutriktų maisto priimtinomis kainomis tiekimas. Deja, ji tapo savo sėkmės auka: kai kurių produktų – jautienos, miežių, pieno, vyno – buvo prigaminta tiek, kad buvo nebeaišku, ką daryti su pertekliumi. Be to, dėl Europos ūkininkams teikiamos paramos kilo sumaištis pasaulinėje prekyboje. Todėl 1999 m. Europos Komisija pradėjo iš naujo svarstyti BŽŪP. 2003 m. ES susitarė dėl tolesnių reformų, kuriomis buvo nuspręsta labiau remti aukštos kokybės žemės ūkio produkciją ir gyvūnams labiau pritaikytas ūkininkavimo formas, kurios daro mažesnę žalą aplinkai ir nedarko kraštovaizdžio. ES siekia sumažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, kad ES žemės ūkio produkcija nežlugdytų žemės ūkio rinkos besivystančiose šalyse.

 

COREPER

Prancūziška „Nuolatinių atstovų komiteto“ (Comité des représentants permanents) santrumpa. Nuolatinių atstovų komitetas – tai kas savaitę besirenkantis ir Tarybos darbą rengiantis organas, kurį sudaro šalių narių atstovai iš valstybių narių nuolatinių atstovybių Briuselyje. Nuo 1962 m. Nuolatinių atstovų komitetas skirstomas į COREPER I, sudarytą iš nuolatinių atstovų pavaduotojų ir sprendžiantį ne tokius prieštaringus aplinkosaugos, socialinių reikalų, transporto ir kitus vidaus rinkos klausimus, bei COREPER II, kurį sudaro patys nuolatiniai atstovai (ambasadoriai) ir kuris nagrinėja sudėtingesnius politinius klausimus (užsienio politika, ekonominė ir pinigų sąjunga).

 

Darbotvarkė

Dažniausiai šis terminas vartojamas kalbant apie susirinkime diskutuotinų klausimų sąrašą, bet politikų žargone dažnai reiškia "dalykus, kurių norima pasiekti". Pavyzdžiui, „Darbotvarkė 2000“ buvo Europos Komisijos 1997 m. paskelbtas dokumentas su siūlomomis ES vidaus reformomis, kurios buvo reikalingos norint pasirengti tuomet numatytai didelio masto ES plėtrai – Vidurio ir Rytų Europos valstybių priėmimui.

 

Demokratijos deficitas

Dažnai sakoma, kad ES sprendimų priėmimo sistema yra pernelyg atitrūkusi nuo paprastų žmonių, kurie negali suprasti sudėtingų jos procedūrų ir sunkia kalba parašytų dokumentų. Didžiausią nepasitenkinimą nuo Bendrijų įkūrimo kėlė plačius įgaliojimus turinti, bet šalims narėms neatskaitinga Europos Komisija. Todėl nuo 1979 m. Europos Parlamentas, kuriam Komisija atsiskaito, renkamas tiesiogiai šalyse narėse ir ES piliečiai yra atstovaujami ES sprendimų priėmimo procese. "Demokratijos deficitą" ES taip pat stengiasi panaikinti supaprastindama teisės aktus, geriau informuodama visuomenę ir suteikdama pilietinei visuomenei daugiau galimybių dalyvauti Europos politikos kūrimo procese.

 

Derinimas

Derinimas, priešingai vyraujančiai nuomonei, nėra beprasmiškas siekimas standartizuoti viską nuo agurko formos iki morkų spalvos. Gali reikšti skirtingų šalių įstatymų suderinimą, dažniausiai siekiant pašalinti kliūtis laisvam darbuotojų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Kitaip tariant, derinimu užtikrinama, kad visose ES kompetencijos srityse atskirų ES šalių įstatymai visų valstybių narių piliečiams numatytų panašius įpareigojimus, ir kad kiekvienoje šalyje būtų įvesti minimalūs reikalavimai. Derinimas reiškia ir valstybių narių technikos taisyklių koordinavimą siekiant, kad gaminiais ir paslaugomis būtų galima laisvai prekiauti visoje ES. Neretai tai tiesiog reiškia, kad ES valstybės pripažįsta viena kitos produktų saugos standartus (Europos teisės abipusio pripažinimo principas).

 

Direktyva

Europos Bendrijos teisės aktas, leidžiamas Bendrijos institucijų ir skiriamas valstybėms narėms (ne asmenims). Direktyvos tikslai valstybėms narėms privalomi, o jų įgyvendinimo būdų pasirinkimas yra konkrečios šalies vyriausybės kompetencija.

 

EB

Europos Bendrija dabar taip vadinama buvusioji Europos ekonominė bendrija (EEB).

 

EEB

Europos ekonominė bendrija – 1957 m. įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominės Europos integracijos. Iš pradžių ją sudarė šešios valstybės narės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. 1993 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, EEB buvo pavadinta EB ir tapo dabartinės Europos Sąjungos pagrindu.

 

EEE

Europos ekonominė erdvė. Ją sudaro Europos Sąjunga ir visos ELPA šalys, išskyrus Šveicariją. EEE susitarimas, įsigaliojęs 1994 m. sausio 1 d., sudaro sąlygas Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai pasinaudoti ES bendrosios rinkos galimybėmis, negaunant ES narystės privilegijų ir įsipareigojimų.

 

EK

Europos Komisija yra politiškai nepriklausoma institucija, kuri atstovauja visos Europos Sąjungos interesams ir juos gina. Ji siūlo įstatymus, veiklos kryptis ir programas, atsako už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Tinklalapis

 

Ekofinas (ECOFIN)

Ekofinu sutrumpintai vadinama viena iš svarbiausių – Ekonomikos ir finansų taryba. Tai vienas iš devynių galimų ES Tarybos sudėties variantų, nes Tarybos posėdžiuose šalims narėms atstovauja atitinkamos srities ministrai – pagal tai, kokie klausimai įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Ekofiną sudaro ekonomikos ir finansų ministrai, susitinkantys kartą per mėnesį. Tinklalapis

 

ELPA

Europos laisvosios prekybos asociacija (angl. EFTA – European Free Trade Association) – 1960 m. įkurta organizacija, skatinanti laisvą prekybą prekėmis tarp jos valstybių narių. Iš pradžių jai priklausė septynios ELPA šalys: Austrija, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Portugalija, Švedija ir Šveicarija. 1961 m. prie jos prisijungė Suomija, 1970 m. – Islandija, 1991 m. – Lichtenšteinas. 1973 m. Jungtinė Karalystė ir Danija išstojo iš ELPA ir tapo EEB narėmis. 1986 m. jų pavyzdžiu pasekė Portugalija, o 1995 m. – taip pat ir Austrija, Suomija bei Švedija. Dabar ELPA narės yra Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Tinklalapis

 

EP

Europos Parlamentas – ES teisės aktų leidybos institucija. Nuo 1979 m. jos nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose valstybėse narėse penkeriems metams. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Parlamento narių yra 785. Tinklalapis

 

ERASMUS

Tai ES finansuojama ir nuo 1987 m. įgyvendinama švietimo programa, pavadinta Renesanso epochos mokslininko Erasmuso Roterdamiečio vardu. 2007 m. milijonai studentų bus studijavę kitoje šalyje pagal Erasmus programą. 2004 m. pradėta įgyvendinti Erasmus Mundus programa, kasmet skirianti daugiau nei 40 milijonų eurų paremti magistro studijas, kurias bent trijose skirtingose Europos šalyse siūlo mažiausiai trijų universitetų grupė. Tinklalapis

 

ESGP

Europos saugumo ir gynybos politika – kaip BUSP sudėtinė dalis vykdoma ES politika. ESGP suteikia galimybę į krizės ištiktas vietas siųsti karines arba policijos pajėgas vykdyti humanitarines, taikos palaikymo, krizių sureguliavimo ir net taikdarystės operacijas. Karinius veiksmus atlieka NATO nepriklausančios, tačiau jos ištekliais galinčios naudotis ES greitojo reagavimo pajėgos.

 

ES konstitucija

Šiuo metu ES yra grindžiama keturiomis pamatinėmis sutartimis, kuriose išdėstytos jos veikimo taisyklės. Šios sutartys yra ilgos ir sudėtingos, ir ES vadovai, ketindami jas pakeisti vienu trumpesniu ir paprastesniu dokumentu, kuriame būtų nurodyti ES priemonės bei tikslai, ir aiškiai pasakyta, kas už ką atsakingas, 2004 m. birželio mėn. susitarė dėl ES konstitucijos teksto. 2004 m. spalio mėn. visos valstybės narės ją pasirašė. Šis naujas dokumentas panėši į valstybės konstituciją, nors ES nėra ir nesiekia tapti viena valstybe. Kad ES konstitucija įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visi nacionaliniai parlamentai, o kai kuriose šalyse ji turi būti patvirtinta referendumu. Informacija apie ES Konstituciją internete

 

ES pilietybė

ES (Mastrichto) sutarties įvesta sąvoka, reiškianti, jog kiekvienas bet kurios ES valstybės narės pilietis kartu yra ir ES pilietis. ES piliečiai gali naudotis keturiomis ypatingomis teisėmis:

  • laisvai judėti ES viduje ir apsigyventi bet kurioje ES narėje,
  • balsuoti ir kandidatuoti vietos valdžios ir Europos Parlamento rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena,
  • naudotis bet kurios kitos šalies narės diplomatine ir konsuline apsauga trečiojoje šalyje,
  • kurioje jo pilietybės šalis neturi atstovybės
  • kreiptis į Europos ombudsmeną su peticijomis ir skundais.

ES ramsčiai

Europos Sąjunga priima sprendimus trijose skirtingose srityse (politikos srityse), kurios dar vadinamos trimis ES ramsčiais:

  • "Bendrijos sritis", apimanti daugumą bendrųjų politikų, kuriose sprendimai priimami Bendrijos metodu  dalyvaujant Komisijai, Parlamentui ir Tarybai;
  • Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), dėl kurios sprendimus priima tik Taryba;
  • Policijos ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; ir čia viską nusprendžia Taryba.

Pirmojo ramsčio klausimais Taryba paprastai priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma. Kitų ramsčių klausimais Taryba turi nutarti vieningai, dėl to bet kuriai valstybei paskelbus veto sprendimas gali būti sulaikytas. Taryba nusprendusi gali pasinaudoti Bendrijos tiltu, kad kai kuriuos klausimus perkeltų iš trečiojo į pirmojo ramsčio sritį.

 

ESRK

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas patariamoji ES institucija, sudaryta iš 344 darbdavių, profesinių sąjungų, ūkininkų, vartotojų ir kitų interesų grupių atstovų. Konsultuoja Tarybą, Komisiją ir Parlamentą, skatina pilietinę visuomenę labiau įsitraukti į ES politikos krypčių formavimą ir stengiasi stiprinti jos vaidmenį ne ES šalyse.  Įsteigtas 1957 m. Tinklalapis

 

ETT

Europos (Bendrijų) Teisingumo Teismas (nepainioti su Europos žmogaus teisių teismu Strasbūre) – viena iš penkių pagrindinių ES institucijų. ETT paskirtis – užtikrinti, kad Bendrijos teisė visose šalyse narėse būtų aiškinama ir taikoma vienodai. ETT aiškina Europos institucijų teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu bei teisinius valstybių narių ir ES santykius, tikrina, ar antriniai (ES Tarybos ir EK priimami) teisės aktai atitinka Sutartis ir bendruosius teisės principus ir kt. Į Teismą gali kreiptis ES valstybės narės, jų nacionaliniai teismai, ES institucijos, tam tikrais atvejais – ir juridiniai bei fiziniai asmenys. Nuo 1989 m. Teisingumo Teismui talkina Pirmosios instancijos teismas, o 2004 m. lapkritį Taryba dar įsteigė Europos Sąjungos tarnautojų teismą, kurio kompetencija – spręsti Europos Sąjungos tarnautojų ginčus. ETT tinklalapis

 

Eurobarometras

Tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, kuri tiria ir analizuoja viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse bei valstybėse kandidatėse. Žinodama plačiosios visuomenės požiūrį, Komisija gali nuovokiau rengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir įvertinti savo darbą. Eurobarometras naudojasi ir visuomenės, ir tikslinių grupių apklausų duomenimis. Kasmet paskelbiama apie 100 ataskaitų su Eurobarometro tyrimų rezultatais. Tinklalapis

 

Eurokratas

Šiuo žodžiu (plg. su žodžiu "biurokratas") dažnai vadinami dešimtys tūkstančių Europos institucijose (Parlamente, Taryboje, Komisijoje ir kt.) dirbančių ES tarnautojų.

 

Eurojustas

Europos teisinio bendradarbiavimo institucija – ES agentūrų, 2002 m. įsteigta, kad padėtų ES narių baudžiamojo persekiojimo įstaigoms bendradarbiauti kovojant su stambiais tarptautiniais nusikaltimais. Eurojustas, pavyzdžiui, sudaro salygas valstybių narių institucijoms lengviau keistis informaciją, teikti abipusę teisinę pagalbą ir išduoti asmenis apklausti. Agentūra įsikūrusi Hagoje (Nyderlandai). Tinklalapis

 

Europolas

Europos policijos biuras – ES valstybių policijų bendradarbiavimo įstaiga, atsakinga už valstybių narių policijų ir muitinių bendradarbiavimo stiprinimą. Tai nėra Europos policijos pajėgos, bet instrumentas, padedantis šalims narėms kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu (pvz., keistis informacija). Veiklą pradėjo 1998 m. Būstinė Hagoje (Nyderlandai). Tinklalapis

 

Europos Audito Rūmai

Tai viena iš penkių pagrindinių ES institucijų. Audito Rūmai, kuriuos sudaro po vieną patyrusį auditorių iš kiekvienos šalies narės, vykdo ES veiklos finansinę analizę. Įsteigti 1977 m. Tinklalapis

 

Europos Bendrijos

Šeštajame dešimtmetyje šešios Europos šalys nusprendė sutelkti savo ekonominius išteklius ir sukurti bendrų sprendimų priėmimo ekonominiais klausimais sistemą. Šiuo tikslu jos įkūrė tris organizacijas:

  • Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB),
  • Europos atominės energijos bendriją (Euratomas),
  • Europos ekonominę bendriją (EEB).

Šios trys bendrijos – kartu vadinamos Europos Bendrijomis – sudarė dabartinės Europos Sąjungos pagrindą. EEB netrukus tapo pagrindine organizacija, ir vėliau ji buvo pavadinta tiesiog Europos Bendrija (EB). EB sprendimai priimami naudojant Bendrijos metodą, ir šiame procese dalyvauja ES institucijos. EB sprendimai taikomi visai ES veiklai, išskyrus tuos klausimus, dėl kurių tiesiogiai susitaria vyriausybės.

 

Europos diena

1950 m. gegužės 9 d. Robertas Schumanas (Roberas Šumanas), tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras, savo garsiojoje kalboje pasiūlė Europos integraciją kaip būdą užtikrinti taiką ir kurti gerovę pokario Europoje. Jo pasiūlymai padėjo šiandieninės ES pamatus, todėl gegužės 9-oji yra švenčiama kaip ES gimtadienis.

 

Europos kaimynystės politika

Nuo 2003 m. vykdoma ES išorės politika Rytų Europos, Pietų Viduržemio jūros ir Pietų Kaukazo šalių, kurių kol kas neplanuojama priimti į ES, atžvilgiu. Kaimynystės politika teikia galimybę išvengti naujų takoskyrų tarp ES ir aplinkinių šalių, skatinti demokratiją, laisvę, gerovę, saugumą ir stabilumą. Kaimyninės ES šalys taip pat gauna finansinę ir techninę paramą per Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą (ENPI – angl. European Neighbourhood and Partnership Instrument; pakeitė TACIS programą), ir per MEDA programą (dar žr. Barselonos procesas).

 

Europos Komisija

Žr. EK

 

Europos himnas

Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bėtoveno) "Devintosios simfonijos" melodija. Paskutinės šios simfonijos dalies muziką 1823 m. Beethovenas parašė pagal 1785 m. Friedricho Schillerio (Frydricho Šilerio) poemą "Odė džiaugsmui". 1972 m. Europos Taryba (sukūrusi ir ES naudojamą Europos vėliavą) patvirtino Beethoveno "Odę džiaugsmui" savo himnu. 1985 m. šį kūrinį oficialiuoju Europos Sąjungos himnu patvirtino ES valstybių ir vyriausybių vadovai. Pasiklausykite himno įrašo

 

Europos integracija

Europos valstybių ir tautų vienybės kūrimas. Europos Sąjungoje tai reiškia, kad valstybės telkia savo išteklius ir kartu priima daugelį sprendimų. Bendri sprendimai priimami bendradarbiaujant ES institucijoms (Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir kt.).

 

Europos... metai

Kasmet arba kas dvejus metus ES arba Europos Taryba atkreipia visuomenės dėmesį į kokį nors Europai svarbų dalyką, organizuodama jam skirtus įvairius specialius renginius. 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais.

 

Europos Parlamentas

Žr. EP

 

Europos sutartis

Specifinė ES asociacijos sutartis. Tokias sutartis ES sudarė su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, vėliau tapusiomis narėmis. Europos sutartys šiose šalyse sukūrė pagrindą užmegzti politinį dialogą, verslo ryšius su ES (ypač laisvos prekybos erdvę), plėtoti ekonominį, kultūrinį, socialinį ir finansinį bendradarbiavimą bei suderinti nacionalinius įstatymus su Bendrijos teise.

 

Euroskeptikas

Šiuo žodžiu dažnai pavadinamas asmuo, kuris prieštarauja Europos integracijai arba skeptiškai žiūri į ES ir jos tikslus.

 

Euro zona

Neoficialus ES valstybių narių, naudojančių eurą kaip savo valiutą, pavadinimas. Tos valstybės (žemėlapyje pažymėtos raudona spalva) – tai Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

 

Federalizmas

Plačiąja prasme – bet kuri valdymo sistema, sudaryta iš savivaldžių vienetų, turinčių bendrą centrinę valdžią, nesikišančią į sudėtinių vienetų vidaus reikalus. Tokios sistemos rėmėjai dažnai vadinami federalistais. Federalinę valdymo sistemą pasaulyje turi nemažai valstybių, pvz., Australija, Kanada, Vokietija, Šveicarija ir Jungtinės Valstijos. Kai kuriuos klausimus, pvz., užsienio politiką, jos sprendžia federaliniu lygiu, o kitus reikalus kiekviena valstija tvarko atskirai. Federacijos modelis jį taikančiose šalyse yra nevienodas. Europos Sąjunga nesiremia nė vienu iš šių modelių: tai ne federacija, o unikali sąjunga, kurioje valstybės narės lieka nepriklausomos ir suverenios, bet bendro intereso vardan paveda dalį savo suvereniteto tvarkyti bendrai. Tokiu būdu jos tampa stipresnės ir įtakingesnės pasaulinėje arenoje negu veikdamos atskirai. Svarstant Europos ateitį dalis diskusijų tenka klausimui, ar ES turėtų tapti labiau "federali".

 

Finansinė perspektyva

Čia "perspektyva" iš tikrųjų reiškia "planą". ES turi iš anksto sumaniai planuoti savo veiksmus ir pasirūpinti, kad turėtų pinigų savo numatytiems darbams finansuoti. Todėl jos pagrindinės institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija) turi iš anksto nuspręsti, kam reikia teikti pirmenybę per artimiausius kelerius metus ir sutarti dėl išlaidų plano, kuris vadinamas "finansine perspektyva". Finansinėje perspektyvoje nurodyta, kokią didžiausią sumą ES gali išleisti ir kokiais tikslais gali ją naudoti. Finansinė perspektyva sudaroma tam, kad pasaulyje kylant kainoms Europos Sąjunga galėtų reguliuoti savo išlaidas.

 

Galileo

Europos satelitinė navigacijos sistema, kurią nuo 2002 m. plėtoja Europos Sąjunga ir Europos kosmoso agentūra (ESA – angl. European Space Agency). Sistema galėtų pradėti veikti 2012 m. (paleidus į orbitą 30 satelitų) ir užtikrinti transporto sklandumą, veiksmingumą ir saugumą Europoje. Tai būtų alternatyva faktiniam amerikietiškos GPS sistemos, valdomos Pentagono, monopoliui, nors „Galileo“ bus suderinama su GPS ir rusiška radijo navigacine sistema „Glonass“.

 

GD

Generaliniai direktoratai pagrindinių ES institucijų (Komisijos, Tarybos ir Parlamento) padaliniai, kurių kiekvienas yra atsakingas už tam tikrą veiklos kryptį ar politikos sritį. GD vyriausiasis administratorius yra generalinis direktorius (kurio pareigybė kartais taip pat trumpinama "GD").

 

Geriausia praktika

ES politika gali būti pagerinta, pavyzdžiui, vyriausybėms stebint, kas vyksta kitose ES šalyse, ir taip nusižiūrint veiksmingiausius sprendimus. Vėliau tokius sprendimus, vadinamus geriausia praktika, jos gali panaudoti ir pritaikyti prie savo šalies ir vietos ypatumų.

 

Įsisavinimo pajėgumai (gebėjimai)

Paprastai reiškia šalies ar organizacijos sugebėjimą gauti paramą ir ją veiksmingai panaudoti. Tokių gebėjimų dažnai stinga besivystančioms šalims. Pvz., šalis gali gauti pakankamai pinigų, kad visi vaikai joje lankytų pradinę mokyklą, tačiau nėra pajėgi tų pinigų tinkamai išleisti per trumpą laiką dėl mokytojų, patalpų trūkumo ar netikusios administravimo sistemos. Pirmiausia reikėtų parengti mokytojų, pastatyti mokyklų ir patobulinti valdymo sistemą – tada didės šalies įsisavinimo pajėgumai.

 

ISPA

Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas (angl. Instrument for Instrument for Structural Policies for Pre-Accession) – struktūrinis fondas, teikiantis paramą šalims iki jų įstojimo į ES.

 

Įtraukimas

Įtraukti kokį nors aspektą (angl. mainstreaming) reiškia pasirūpinti, kad visose ES veiklos kryptyse į jį būtų atsižvelgta. Pvz., priimant kiekvienos ES veiklos krypties sprendimą privaloma atsižvelgti į to sprendimo poveikį aplinkai. Kitaip tariant, aplinkos aspektas "įtrauktas".

 

Keturios laisvės

Vienas iš didžiausių ES siekių buvo sukurti sienų neturinčią erdvę, kurioje laisvai judėtų žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas. Tai ir yra vadinama "keturiomis laisvėmis".

 

Komisija

Žr. EK

 

Komitologija

Norint pasakyti tiksliau, dar vartojamas terminas "komitetų procedūra". Juo apibūdinamas procesas, kai Komisija, įgyvendindama ES teisės aktus, turi konsultuotis su specialiais iš ES valstybių ekspertų sudarytais patariamaisiais komitetais.

 

Kompetencija

Terminas įgaliojimams ir atsakomybei pavadinti. Jis dažnai vartojamas politikų diskusijose dėl įgaliojimų ir atsakomybės, kurie turėtų būti suteikti ES institucijoms arba palikti valstybių, regionų ar vietos valdžios įstaigoms. Žodis "kompetentinga" reiškia turinti teisinius įgaliojimus ir atsakomybę, tad „kompetentinga institucija“ paprastai žymi vyiausybės padalinį arba kitą už tam tikros srities reikalus atsakingą įstaigą.

 

Konventas

ES kontekste reiškia ES institucijas, šalių vyriausybes ir parlamentus atstovaujančių asmenų grupę, susirinkusią parengti svarbaus dokumento. Tokie konventai yra rinkęsi parengti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir ES konstitucijos (žr. Konventas dėl Europos ateities).

 

Konventas dėl Europos ateities

Europos konventas, sušauktas 2001 m. gruodžio mėn. Jį sudarė 105 nariai, atstovavę ES valstybių narių ir valstybių kandidačių prezidentus ar ministrus pirmininkus, šių šalių parlamentus, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją. Jam pirmininkavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscardas d'Estaing‘as (Valery Žiskaras d‘Estenas). Konventui buvo pavesta parengti naują sutartį, kurioje būtų aiškiai nubrėžtos Europos Sąjungos veikimo taisyklės po plėtros proceso. Parengtas dokumentas buvo pavadintas ES konstitucija. Konventas baigė darbą 2003 m. liepos 10 d.

 

Konvergencijos kriterijai

Žr. Mastrichto kriterijai

 

Kopenhagos kriterijai

1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje susirinkę ES vadovai nustatė tris kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybė kandidatė, kad galėtų būti priimta į Europos Sąjungą:

  • šalyje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos ir turi būti laikomasi įstatymo viršenybės, paisoma žmogaus ir mažumų teisių,
  • šalyje turi veikti rinkos ekonomika,
  • ji turi perimti visą acquis ir padėti siekti įvairių Europos Sąjungos tikslų.

Be to, šalyje turėtų veikti viešoji administracija, kuri būtų pajėgi praktiškai pritaikyti ir įgyvendinti ES teisės aktus. ES pasilieka teisę nuspręsti, ar valstybė kandidatė atitinka šiuos kriterijus, ir kada ES yra pasirengusi priimti naująją narę.

 

Kultūros sostinės

Kiekvienais metais vis kitas Europos miestas skiriamas "kultūros sostine". Tuo siekiama patraukliai pristatyti šio miesto kultūros laimėjimus, kad Europos piliečiai galėtų labiau susipažinti su bendro kultūros paveldo turtingumu. 2007 m. Europos kultūros sostine paskelbtas Liuksemburgas ir Sibiu miestas Rumunijoje, Transilvanijoje. Daugiau žr. oficialiuosiuose tinklalapiuose www.luxembourg2007.org ir www.sibiu2007.ro. 2009 m. Europos kultūros vardą dalinsis Vilnius ir Lincas (Austrija).

 

Kvalifikuota balsų dauguma

Dėl daugelio klausimų Taryba ir Europos Parlamentas sprendimus priima balsuodami. Kiekviena šalis turi tam tikrą balsų skaičių, maždaug proporcingą jos gyventojų skaičiui. Kad sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, pasiūlymui turi pritarti valstybių narių dauguma (kai kuriais atvejais – dviejų trečdalių dauguma) ir jis turi surinkti ne mažiau kaip 255 balsus „už“ arba 73,9% visų balsų. Be to, kiekviena valstybė narė gali prašyti patvirtinimo, kad balsai „už“ atstovauja bent 62% visų Sąjungos gyventojų. Jei šis kriterijus nepatenkinamas, sprendimas nėra priimamas.

 

Laisvosios prekybos zona

Tai grupė šalių, kurios pašalino tarpusavio prekybos kliūtis, pvz., importo muitus ir kvotas. Pasaulyje veikia kelios laisvos prekybos zonos, pvz., Mercosur Pietų Amerikoje, NAFTA Šiaurės Amerikoje ir ELPA Europoje. Viena iš jų yra Europos Sąjunga. Tačiau tai ne vien laisvos prekybos zona – ES remiasi ekonomine ir politine integracija; ji sutartinai priima sprendimus daugelyje politikos sričių.

 

Lisabonos strategija

Siekiant, kad ES galėtų konkuruoti su pagrindiniais pasaulio veikėjais, jos ekonomika turi būti moderni ir veiksminga. 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje susirinkę ES politiniai vadovai iškėlė naują tikslą: per dešimt metų tapti "konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje žiniomis pagrįsta ekonomika, pajėgia tvariai vystytis, kuriančia daugiau geresnių darbo vietų ir geresnę socialinę sanglaudą." ES vadovai sutarė dėl išsamios strategijos šiam tikslui siekti. "Lisabonos strategija" aprėpia įvairias sritis: mokslinius tyrimus, švietimą, profesinį mokymą, interneto skvarbą, elektroninį verslą ir kt. Ji taip pat numato reformuoti Europos socialinės apsaugos sistemas taip, kad jų teikiama nauda galėtų naudotis ateities kartos. Kiekvienais metais pavasarį Europos Vadovų Taryba (žr. Taryba)susirenka apsvarstyti Lisabonos strategijos įgyvendinimo pažangos.

 

Lyginamoji analizė

Tai metodas, kuriuo nustatoma, kaip valstybei, įmonei, pramonės šakai ir pan. sekasi palyginus su kitomis valstybėmis, įmonėmis, pramonės šakomis. Lyginamosios analizės etalonas yra standartas, pagal kurį vertinami pasiekti rezultatai.

 

Mastrichto kriterijai

Kitaip – konvergencijos kriterijai. Jie nustatyti Mastrichto sutartyje (1992). Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis narė yra pasirengusi įsivesti eurą. Jie yra susiję su šiais veiksniais:

  • Kainų stabilumas - infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, infliacijos lygio;
  • Biudžeto deficitas - paprastai turi būti mažesnis nei 3% bendrojo vidaus produkto (BVP); 
  • Skola - nacionalinė skola neturi viršyti 60% BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skolos lygis nuolat mažėja;
  • Palūkanų normos - ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normos;
  • Valiutų keitimo kurso stabilumas - nacionalinės valiutos keitimo kursas dvejus metus turi neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų.

Oficialiosios kalbos

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje yra 23 oficialiosios kalbos: anglų, airių, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių. ES teisės aktai yra skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis (bet dėl praktinių priežasčių – airių kalbą kasdien vartoja apie ketvirtadalį Airijos gyventojų – visų teisės aktų versti į airių kalbą ES institucijos neprivalės) ir bet kuria iš šių kalbų galima susirašinėti su ES institucijomis. Suprantama, Europoje vartojama ir daugelis kitų kalbų. Šią tautinių ir regioninių kalbų įvairovę europiečiai brangina – tai dalelė jų kultūros lobyno. Europos Komisija vykdo kalbų mokymąsi ir įvairovę skatinančias programas.

 

OLAF

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (trumpinys pranc. Office européen de lutte antifraude)Europos Komisijos įkurta tarnyba, kurios paskirtis – atliekant nepriklausomus tyrimus apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika, įskaitant Europos institucijų neteisėtus veiksmus. Ši tarnyba taip pat rūpinasi nuolatiniu valstybių narių kompetetingų valdžios institucijų bendradarbiavimu, siekdama koordinuoti jų veiklą. OLAF teikia valstybėms narėms reikiamą paramą ir techninių žinių, reikalingų kovoti su sukčiavimu. Tinklalapis

 

Pagrindinių teisių chartija

Bendrijos sutartimis ir tarptautinėmis konvencijomis (1950 m. Europos žmogaus teisių konvencija ir 1989 m. Europos socialine chartija), konstitucinėmis šalių narių tradicijomis ir Europos Parlamento deklaracijomis pagrįsta chartija. Ją parengė Europos institucijų ir šalių narių vyriausybių atstovų konventas, o paskelbė Nicos Europos Vadovų Taryba 2000 m. gruodžio 7 d. Chartija apibrėžia pagrindines žmogaus teises, susijusias su orumu, laisve, lygybe, solidarumu, pilietybe ir teisingumu. Pagrindinių teisių chartija įeina į ES Konstitucijos sudėtį ir taptų privaloma šalims narėms, jei Konstitucija būtų baigta ratifikuoti. Chartijos tekstas internete

 

„Parama pagal pirmąjį/antrąjį/trečiąjį tikslą“

Regioninė ES politika turi tris tikslus, pagal kuriuos teikiama parama iš ES biudžeto (struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo):

  1. Konvergencijos tikslas – pagalba regionams, kurių plėtra atsilieka; 
  2. Teritorinio bendradarbiavimo – parama rimtų ekonominių ir socialinių problemų turintiems regionams;
  3. Konkurencingumo ir užimtumo – parama mokymo sistemoms modernizuoti ir užimtumui skatinti; tokia parama neteikiama regionams, gaunantiems lėšų pagal pirmąjį tikslą, nes mokymo ir užimtumo priemonės įtrauktos į programas, skirtas atsiliekančioms vietovėms.

Pilietinis dialogas

Europos Komisijos tarimasis su pilietine visuomene politikos formavimo ir pasiūlymų dėl teisės aktų rengimo metu. Ši sąvoka yra platesnė už "socialinį dialogą".

 

Pirmininkaujanti šalis, Pirmininkavimas

Europos Sąjungos institucijų – Tarybos, jos komitetų, Vadovų Tarybos ir kt. - darbui rotacijos tvarka po pusę metų vadovauja kuri nors šalis narė. Savo pirmininkavimo pusmetį šalis narė gali nustatyti bendros politikos prioritetus, nes ji atsakinga už Tarybos darbo organizavimą ir koordinavimą (rengia darbotvarkę, posėdžių grafiką), Tarybos dokumentų pateikimą kitoms institucijoms. Pirmininkaujančios valstybės ministrai vadovauja savo sričių Tarybos posėdžiams, o užsienio reikalų ministras yra ir oficialus visos Tarybos pirmininkas. 2007 m. pirmąjį pusmetį ES pirmininkauja Vokietija. Žr. oficialųjį Vokietijos pirmininkavimo tinklalapį www.eu2007.de.

 

Pirmosios instancijos teismas

1989 m. Suvestiniu Europos aktu įsteigtas Europos Teisingumo Teismui talkinantis teismas, perėmęs iš ETT ne tokias reikšmingas bylas pagal privačių asmenų ar bendrovių ieškinius ES institucijoms, ginčus tarp institucijų ir jų darbuotojų.

 

Plėtra

Šeštajame dešimtmetyje ES sudarė tik šešios valstybės narės. Dabar jų yra 27. ES narių skaičiaus augimas vadinamas plėtra; jis vyko keliais etapais:

  • 6-asis dešimtmetis: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija,
  • 1973: Airija, Danija, Jungtinė Karalystė
  • 1981: Graikija
  • 1986: Ispanija, Portugalija
  • 1995: Austrija, Suomija, Švedija
  • 2004: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija
  • 2007: Bulgarija ir Rumunija

Pradininkai

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tokie žmonės kaip Robertas Schumanas (nuotraukoje dešinėje) ir Jeanas Monet (Žanas Monė, nuotraukoje kairėje) svajojo tvirtos taikos ir draugystės saitais suvienyti Europos tautas. Sukūrus ES, jų svajonės per penkiasdešimt metų tapo tikrove. Todėl jie yra vadinami ES "pradininkais".

 

Prašančioji valstybė

Tai valstybė, kuri pasiprašė priimama į Europos Sąjungą. Kai jos paraiška oficialiai priimama, ji tampa valstybe kandidate.

 

Regionų komitetas

Patariamoji ES institucija, sudaryta iš 344 Europos regionų ir vietos savivaldos delegatų. Su ja Taryba ir Komisija privalo konsultuotis vietos ar regionų valdžios kompetencijos klausimais (regioninės politikos, aplinkosaugos, švietimo, transporto ir pan.). Įsteigtas 1994 m. Tinklalapis

 

Reglamentas

Europos Bendrijos teisės dokumentas, Tarybos arba Komisijos priimtas teisės aktas. Reglamentai privalomi visa savo apimtimi ir šalyse narėse taikomi tiesiogiai visiems teisiniams subjektams, be papildomų nacionalinės teisės aktų, paskelbus juos Bendrijos „Oficialiajame leidinyje“.

 

Rendez-vous (susitikimo) išlyga

Kartais svarstydami svarbų teisinį dokumentą, ES vadovai nepajėgia susitarti kokiu nors konkrečiu klausimu. Todėl jie gali nutarti tęsti diskusijas kitą kartą. Toks jų sprendimas, užrašytas ir išlygos pavidalu įtrauktas į jų aptariamą teisinį dokumentą, tampa oficialiu. Tokia išlyga kartais yra vadinama rendez-vous išlyga.

 

Sanglauda

Paraidžiui (angl. cohesion) eiškia "laikytis, būti kartu".  "Skatinti socialinę sanglaudą" reiškia, kad ES, pvz., kovodama su skurdu, nedarbu ir diskriminacija, stengiasi užtikrinti, jog kiekvienas rastų savo vietą visuomenėje. ES biudžeto dalis yra "Sanglaudos fondu" vadinamos lėšos, kurios yra naudojamos remti projektus, padedančius ES "laikytis kartu". Pavyzdžiui, šio fondo lėšomis finansuojama naujų kelių ir geležinkelio linijų statyba, kad nepalankiose sąlygose esantys regionai galėtų visapusiškai integruotis į ES ekonominį gyvenimą.

 

"Skirtingų greičių" Europa

Taip apibūdinama teorinė galimybė, jog ateityje tam tikra ES "branduolį" sudarančių valstybių narių grupė nuspręs Europos integracijos keliu žengti sparčiau negu kitos. Jau dabar atskira ES valstybių grupė gali kartu imtis glaudesnės veiklos pagal susitarimą dėl vadinamojo glaudesnio bendradarbiavimo (žr. „Branduolys“).

 

Socialiniai partneriai

Šis posakis reiškia darbdavius ir darbuotojus. ES mastu jiems atstovauja trys pagrindinės organizacijos:

  • Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), atstovaujanti darbuotojams;
  • Europos Bendrijos pramonininkų sąjunga (UNICE), atstovaujanti privataus sektoriaus darbdaviams;
  • Europos viešųjų įmonių centras (CEEP), atstovaujantis viešojo sektoriaus darbdaviams.

Europos Komisija konsultuojasi su socialiniais partneriais rengdama teisės aktų socialiniais ir užimtumo klausimais pasiūlymus.

 

Socialinis dialogas

Reiškia Europos socialinių partnerių diskusijas, derybas ir bendrus veiksmus bei šių socialinių partnerių diskusijas su ES institucijomis.

 

Sprendimas

ES teisės dokumentas, Tarybos arba Komisijos priimtas teisės aktas. Sprendimai priimami taikant Bendrijos teisę individualiam atvejui ir privalomi tik tam konkrečiam adresatui.

 

Stojančioji šalis

Valstybė kandidatė, patenkinusi Kopenhagos kriterijus ir baigusi derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

 

Strasbūras

Tai Prancūzijos miestas, esantis netoli Prancūzijos-Vokietijos sienos. Čia kas mėnesį vieną savaitę vyksta Europos Parlamento plenariniai posėdžiai. Šiame mieste yra taip pat įsikūrę Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Taryba – ne ES institucijos. Žodis "Strasbūras" žiniasklaidoje dažnai vartojamas turint omenyje vieną iš šių institucijų.

 

Struktūriniai fondai

Struktūriniais fondais dabar vadinami Europos regioninės plėtros fondas (angl. ERDF) ir Pasirengi­mo narystei struktūrinės politikos instru­mentas (ISPA). Jų ir dar Sanglaudos fondo lėšos naudojamos ES regioninei politikai vykdyti, t.y. skurdesniems regionams ir gyventojams remti. Išmokos naudojamos plėtrai atsiliekančiuose regio­nuose skatinti, senoms pramonės zonoms per­tvarkyti, teikti pagalbą darbo ieškančiam jau­nimui ir ilgalaikiams bedarbiams, paramą ūkiams mo­dernizuoti ir ne tokias palan­kias sąlygas turinčioms kaimo vietovėms remti. Dėl Europos Sąjungos finansuojamų struktūrinių programų ES valstybės gali suvienodinti savo ekonomikas, o tai padeda efektyviau įgyven­dinti ekonominę ir pinigų sąjungą.

 

Subsidiarumas

Subsidiarumo principas reiškia, kad ES sprendimai turi būti priimami taip, kad jie būtų kuo artimesni piliečiams. Kitais žodžiais sakant, Sąjunga nesiima priemonių (išskyrus tas sritis, už kurias ji viena yra atsakinga), nebent ES priemonės būtų veiksmingesnės už tas, kurių būtų imtasi valstybių, regionų arba vietos lygmeniu.

 

Suinteresuota šalis

Bet kuris asmuo ar organizacija, kurią domina arba įtakoja ES teisės aktai bei jos vykdoma politika, yra proceso suinteresuota šalis. Prieš pasiūlydama naujus teisės aktus ar naujas iniciatyvas, Europos Komisija siekia pasikonsultuoti su kuo daugiau suinteresuotų šalių.

 

Sutartys

Europos Bendrijos teisė, turinti viršenybę valstybių narių nacionalinės teisės atžvilgiu, yra pagrįsta tarptautinėmis sutartimis, sudarytomis tarp šalių vyriausybių. Pirmiausia tai Europos bendrijų steigimo (vadinamosios Romos ir Paryžiaus) sutartys ir jas vėliau keitusios sutartys (Sujungimo sutartis, Suvestinis Europos aktas, Mastrichto, Amsterdamo, Nicos sutartys). Pastaroji tokia sutartis pasirašyta dėl ES Konstitucijos – ji integravo visas dabartines sutartis į vieną dokumentą, bet iki šiol nėra ratifikuota. Europos Bendrijos sutartys internete (Eur-Lex)

 

Šengeno erdvė (Šengeno šalys)

1985 m. penkios ES valstybės (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė panaikinti bet kokią tarp jų keliaujančių žmonių kontrolę. Taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti Šengeno erdve (Šengenas yra Liuksemburgo miestas, kuriame buvo pasirašytas šis susitarimas.). Šengeno valstybės šioje erdvėje nustatė bendrą vizų politiką ir susitarė įvesti veiksmingą kontrolę prie išorės sienų. Tikrinimai prie vidaus sienų gali būti atliekami tik ribotą laiką, jei tai tikrai būtina dėl viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo. Šiuo metu Šengeno erdvei iš esmės priklauso visos ES šalys ir Islandija bei Norvegija, o susitarimas tapo sudedamąja ES sutarčių dalimi. Vis dėlto 12 šalių, kurios prisijungė prie ES 2004 ir 2007 m., dar nėra pilnateisės Šengeno erdvės narės. Be to, Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja susitarimuose dėl sienų kontrolės ir vizų. Šengeno valstybių piliečiams keliaujant Šengeno erdvėje vizos nereikia. Turint atvykimo į kurią nors Šengeno valstybę vizą, galima savaime laisvai keliauti visoje Šengeno erdvėje, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę.

 

Taryba

Trys skirtingos Europos masto institucijos yra vadinamos Taryba:

  • Europos Vadovų Taryba visų ES šalių vadovų ir vyriausybių, t. y. prezidentų ir (arba) ministrų pirmininkų, susirinkimas, kuriame dalyvauja ir Europos Komisijos pirmininkas. Europos Vadovų Taryba paprastai susirenka keturis kartus per metus nuspręsti dėl ES politikos gairių ir aptarti padarytą pažangą. Tai aukščiausia Europos Sąjungos politinius sprendimus priimanti institucija, todėl jos posėdžiai dažnai vadinami "viršūnių susitikimais". 
  • Europos Sąjungos Taryba - šią instituciją, anksčiau vadintą Ministrų Taryba, sudaro vyriausybių ministrai iš visų ES šalių. Taryba reguliariai susirenka priimti konkrečių sprendimų ir priimti Europos įstatymų. Tinklalapis
  • Europos Taryba - Ne ES institucija. Tai Strasbūre įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija, kurios vieni iš svarbesnių tikslų yra ginti žmogaus teises, skatinti Europos kultūrinę įvairovę ir kovoti su socialinėmis problemomis, pvz., ksenofobija ir netolerancija. Europos Taryba buvo sukurta 1949 m., ir vienas pirmųjų jos pasiekimų buvo Europos žmogaus teisių konvencijos parengimas. Norėdama sukurti sąlygas piliečiams naudotis toje konvencijoje numatytomis teisėmis, ji įsteigė Europos žmogaus teisių teismą. Tinklalapis

Tarpvyriausybinis

Reiškia "vyriausybių". ES kai kurių sričių klausimai, pvz., saugumo ir gynybos, sprendžiami tik tarpvyriausybinio susitarimo (t. y. susitarimo tarp ES šalių vyriausybių) būdu, o ne Bendrijos metodu. Šiuos tarpvyriausybinius sprendimus priima ES Taryboje susirinkę ministrai arba – aukščiausiu lygiu – Europos Vadovų Taryboje posėdžiaujantys ES šalių ministrai pirmininkai ir/arba prezidentai.

 

Transnacionalinis

Šiuo žodžiu dažnai vadinamas keliose ES šalyse įsisteigusių bendrovių ar organizacijų bendradarbiavimas. Vienas iš ES tikslų yra skatinti transnacionalinį ir pasienio bendradarbiavimą.

 

Trečioji šalis

Šalis, kuri nepriklauso Europos Sąjungai. Posakio reikšmė labiausiai išaiškėja tada, kai kalbama apie dviejų ES valstybių narių (arba ES institucijų ir valstybės narės) santykius su kita šalimi – "trečiąja šalimi" – kuri nepriklauso Europos Sąjungai.

 

Troika

Vadinamąją troiką (rusų k. троика – trejetas) sudaro tuo metu ES pirmininkaujanti šalis, jos pirmtakė ir būsima pirmininkaujanti valstybė. Troika įdiegta 1977 m. kaip neoficiali „savitarpio pagalbos“ struktūra, kuri padeda užtikrinti ES institucijų darbo nuoseklumą ir perimamumą.

 

TVK

Tarpvyriausybinė konferencija - konferencija, į kurią ES valstybių narių vyriausybės susirenka iš dalies pakeisti ES sutarčių. Paskutinė – 2003-2004 m. – vykusi TVK baigėsi ES konstitucijos pasirašymu.

 

Valstybė kandidatė

Priimti į Europos Sąjungą pasiprašiusi valstybė, kurios paraiška yra oficialiai priimta. Šiuo metu valstybės kandidatės yra Kroatija, Makedonija ir Turkija (žemėlapyje pažymėtos pilka spalva). Valstybė kandidatė gali įstoti į ES tik patenkinusi Kopenhagos kriterijus.

 

Valstybė narė

Tarptautinei organizacijai priklausanti šalis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos valstybės narės yra Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija (žr. žemėlapį).

 

Vieningumas

Europos Sąjungos Taryba, priimdama sprendimus tam tikrais klausimais, turi vieningai sutarti, t. y. sprendimui turi pritarti visos šalys. Jei bent viena šalis sprendimui nepritaria, jis yra nepriimamas. Taip būtų labai sunku pasiekti pažangą Sąjungoje, kurioje yra 27 valstybės narės, todėl vieningumo taisyklė šiuo metu yra taikoma tik šalių interesams ypač svarbiose srityse, pvz., dėl prieglobsčio teikimo, mokesčių, bendros užsienio ir saugumo politikos. Daugelyje sričių sprendimai šiuo metu yra priimami kvalifikuota balsų dauguma.

 

Viršūnių susitikimas

Europos Vadovų Tarybos (žr. Taryba) posėdžiai kartais vadinami Europos (arba ES) viršūnių susitikimais, nes ten susirenka ES valstybių arba vyriausybių vadovai. Kai kurioms šalims atstovauja ministras pirmininkas, kitoms – prezidentas, dar kitoms – abu šie aukščiausi pareigūnai. Tai priklauso nuo šalių konstitucinės sąrangos.

 

Viršvalstybinis

Reiškia lygio, kuris yra aukštesnis už vyriausybės lygį. Reikšmė skiriasi nuo žodžio "tarpvyriausybinis". Daugelis ES sprendimų priimami viršvalstybiniu lygiu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus dalyvauja ES institucijos, kurioms ES valstybės suteikė dalį savo įgaliojimų priimti sprendimus. Šio žodžio nereikėtų painioti su "tarpvalstybinis".

 

Žalioji knyga

Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema. Paskelbdama Žaliąją knygą, Komisija siekia paskatinti diskusijas ir konsultacijas konkrečiu klausimu (pvz., energetikos, sporto, miestų plėtros). Vėliau gali būti rengiama Baltoji knyga, apibendrinanti diskusijas ir siūlanti klausimo sprendimo būdus.

Aktuali informacija