BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Projektų vykdytojus pinigai dar pasieks

2021 m. spalio 21 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Veiklos procesų ir programų skyriaus vedėjas Tomas Vaičiulis, ta proga sveikindamas Verslo žinių komandos organizuotos „ReThink business 2021“ konferencijos dalyvius, dosniai pažėrė iškalbingos statistikos apie Europos Sąjungos investicijų naudą Lietuvoje.

Rodoma:

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Veiklos procesų ir programų skyriaus vedėjas Tomas Vaičiulis, ta proga sveikindamas Verslo žinių komandos organizuotos „ReThink business 2021“ konferencijos dalyvius, dosniai pažėrė iškalbingos statistikos apie Europos Sąjungos investicijų naudą Lietuvoje.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) – ES finansuojamų projektų administratorė – veiklą vykdo jau 18 metų. 2014-2020 m. laikotarpiu ji administruoja ES struktūrinių fondų lėšas mokslo ir inovacijų, energetikos bei verslo plėtros, verslumo ir turizmo skatinimo srityse.

„Siekiame būti patikimu ir profesionaliu partneriu. Stengiamės atrasti ir finansuoti geriausias idėjas, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos regionams. Vadovaujamės bendromis ES paramos sistemos vertybėmis. Siekiame, kad kiekvienas investuotas euras kurtų didžiausią vertę Lietuvos verslo inovatyvumui, konkurencingumui ir ekonomikos augimui“, – sakė Tomas Vaičiulis.

2014−2020 m. laikotarpiu LVPA įvertino apie 7900 finansavimo paraiškų, kurias pateikė 4200 unikalių įmonių. Pasirašyta 3400 sutarčių. Bendra finansuojamų projektų apimtis – apie 2,6 mlrd. Eur. Iš jų Europos Sąjungos investicijos – 1,3 mlrd. Eur. „Ypač populiarūs buvo paskutinieji „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ ir „E-komercijos modelis“ kvietimai. Sulaukta 2535 paraiškų iš 1950 verslo atstovų. Šiuo metu dar vyksta priemonės „SmartInvest LT+“ paraiškų priėmimas, tad bendra projektų statistika dar gerokai ūgtels“, - teigė pranešėjas.

„Apžvelgiant projektų rodiklius pagal apskritis, matome, jog Vilniaus apskrityje finansuotas 1451 projektas, Kauno apskrityje – 899 projektai, Šiaulių apskrityje – 217, Klaipėdos – 216. Kukliausiai vystomi projektai Tauragės apskrityje – 44. Papildomas skirstymas parodo sritis, kuriose siekiama pažangos. Didžiausias netolygumas matomas MTEP ir Verslo finansavimo srityse. Vilniaus ir Kauno apskrityse įgyvendinama daugiausia tokių projektų. Energetikos srities projektai apskrityse pasiskirstę tolygiau“, – kalbėjo T. Vaičiulis.

Vertinant įgyvendinamų projektų finansinę išraišką, Vilniaus apskrities atotrūkis didėja. Čia Įgyvendinamų projektų apimtis – 1,24 mlrd. Eur. Kauno apskrityje perpus mažiau – 609 mln. Eur Kitų apskričių dalys dar mažesnės: Šiaulių apskrityje – 182 mln. Eur, Panevėžio – 180 mln. Eur, Klaipėdos – 147 mln. Eur.

„Nors kalbame apie 2014-2020 finansinį laikotarpį ir jau artėjame prie 2022 metų, deja, faktiniai išmokėjimai nėra tokie įspūdingi. Vertinant šalies mastu, išmokėta apie 54 proc. numatyto finansavimo. Vilniaus apskrityje išmokėta – 371 mln. Eur (54 proc.) Kauno – 155 mln. Eur, Panevėžio – 49 mln. Eur (59 proc.) Išskirčiau Tauragės apskritį, kurioje išmokėti 76 proc. viso numatyto finansavimo. Tiesa, pinigine išraiška tai tik 10,5 mln. Eur., – sakė Tomas Vaičiulis. – Naujuoju finansiniu periodu, skirstant ES paramą, Lietuva dalinama į Sostinės ir Vidurio Vakarų Lietuvos regionus. Ir būtent pastarajam numatyta pastebimai didesnė paramos suma nei Sostinės regionui.

Mąstančiuosius kviesčiau pirmiausia ieškoti idėjų, o ne pinigų. Nereikia pamiršti, kad ES investicijos yra patrauklus, bet specifinis finansavimo šaltinis, su savo ypatybėmis ir apribojimais“.

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Gruodis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
29 30
1
3
4
5
6
7
8
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02