Europos Sąjungos Vadovų Tarybos išvados
CONSEIL EUROPEEN – BRUXELLES
14 décembre 2007
CONCLUSIONS DE LA PRÉSIDENCE
________________________
-
Europos Vadovų Tarybos susitikimas prasidėjo Europos Parlamento pirmininko
Hans-Gert Pöttering pranešimu, po kurio buvo pasikeista nuomonėmis.2. Dalyvaujant Europos Parlamento pirmininkui, Europos Vadovų Taryboje taip pat buvo pasikeista nuomonėmis su Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (Businesseurope) pirmininku Ernest-Antoine Seillière ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinio sekretoriaus pavaduotoja Maria Helena André.
3. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina 2007 m. spalio 18 d. Tarpvyriausybinės konferencijos pasiektą susitarimą ir Lisabonos sutarties pasirašymą gruodžio 13 d. bei Pagrindinių teisių chartijos paskelbimą 2007 m. gruodžio 12 d. Ji ragina kuo greičiau baigti ratifikavimo procesą valstybėse narėse tam, kad Sutartis galėtų įsigalioti 2009 m. sausio 1 d.
4. Europos Vadovų Taryba prireikus reguliariai vertins, kaip atliekamas būtinas parengiamasis darbas, kad būtų užtikrintas visapusiškas Sutarties veikimas nuo pat jos įsigaliojimo. Ji pabrėžia šio darbo visapusišką pobūdį ir todėl bendros sistemos būtinybę bei politines konsultacijas aukščiausiu lygiu. Remiantis darbo programa, kuri bus pateikta vadovaujant būsimam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, sausio mėn. Briuselyje bus pradėtas techninis darbas.
5. Pagal Deklaraciją Nr. 5, pridedamą prie Tarpvyriausybinės konferencijos baigiamojo akto, Europos Vadovų Taryba duoda politinį sutikimą dėl Sprendimo dėl Europos Parlamento sudėties projekto, kurį Europos Parlamentas patvirtino politiniu lygiu 2007 m. spalio 11 d. ir kuris buvo patikslintas pagal Deklaraciją Nr. 4, pridedamą prie Baigiamojo akto. Sprendimo projekto 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių formuluotė bus atitinkamai suderinta su ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 9A straipsnio 2 dalies formuluote, o 2 straipsnyje pateiktoje lentelėje Italijai nurodytas skaičius bus „73“. Šis sprendimas, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, bus priimtas kuo greičiau ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 9A straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka. Europos Vadovų Taryba prašo valstybių narių kuo greičiau patvirtinti būtinas nacionalines priemones, kad įsigaliojus šiam sprendimui, jam įgyvendinti būtini nacionalinės teisės aktai jau galiotų rengiantis 2009‑2014 m. kadencijos Europos Parlamento rinkimams.
6. Lisabonos sutartimi Sąjungoje įtvirtinama stabili ir ilgalaikė institucinė sąranga. Artimiausiu metu pokyčių nesitikima, todėl Sąjunga galės visą dėmesį skirti konkrečių problemų, su kuriomis jai teks susidurti, įskaitant globalizaciją ir klimato kaitą, sprendimui, kaip buvo aiškiai pabrėžta 2007 m. spalio 19 d. Lisabonoje įvykusiame neoficialiame valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime remiantis Komisijos komunikatu „Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius“. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba priima deklaraciją dėl globalizacijos (žr. priedą).
7. Europos Vadovų Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir patvirtina gruodžio 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas.
2020–2030 m. perspektyvos Svarstymų grupė
8. Siekdama padėti Sąjungai ilgalaikiu laikotarpiu veiksmingiau numatyti ir spręsti uždavinius (2020–2030 m. perspektyva), Europos Vadovų Taryba įsteigia nepriklausomą Svarstymų grupę. Grupės prašoma nustatyti pagrindines problemas ir pokyčius, su kuriais Sąjunga gali susidurti, ir išnagrinėti, kaip būtų galima juos spręsti, kaip atskaitos tašku remiantis 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaracijoje išdėstytais uždaviniais. Tai, inter alia, apima: sėkmės ekonomikos srityje ir socialinės atsakomybės modelio stiprinimą ir modernizavimą, Europos Sąjungos konkurencingumo didinimą, teisinę valstybę, tvarų vystymąsi, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, pasaulinį stabilumą, migraciją, energetiką ir klimato apsaugą bei kovą su nesaugumu pasaulyje, tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geresnių ryšių su piliečiais palaikymo būdams ir klausimų, susijusių su jų lūkesčiais ir poreikiais, nagrinėjimui.
9. Grupė svarsto klausimus vadovaudamasi Lisabonos sutartyje nustatyta sistema. Todėl ji neaptarinėja institucinių klausimų. Atsižvelgiant į ilgalaikį grupės pobūdį, jos atliekamoje analizėje neturėtų būtų peržiūrima šiuo metu vykdoma politika ar nagrinėjama Sąjungos artimiausia finansinė programa.
10. Svarstymų grupė dirbdama turės atsižvelgti į galimus pokyčius Europoje ir už jos ribų bei visų pirma nagrinėti, kaip būtų geriausia užtikrinti Sąjungos ir platesnio regiono stabilumą ir gerovę ilgalaikiu laikotarpiu.
11. Grupei, kurią sudarys ne daugiau kaip 9 nariai, atrinkti Europos Sąjungos mastu pagal nuopelnus, pirmininkaus Felipe González Márquez padedant dviem pirmininko pavaduotojams Vaira Viķe-Freiberga ir Jorma Ollila. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų prašoma pateikti pavardžių sąrašą, kurį Europos Vadovų Taryba svarstys pirmininkaujant Prancūzijai.
12. Prireikus grupė konsultuosis ir bus atsakinga už savo darbo organizavimą.
13. Grupė pateiks ataskaitą Europos Vadovų Tarybai 2010 m. birželio mėn. susitikime.
LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS
14. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Šengeno erdvės plėtrą ir vidaus sienų kontrolės panaikinimą naujosiose valstybėse narėse, dalyvaujančiose projekte SISone4ALL, (sausumos ir jūrų sienų kontrolės – nuo 2007 m. gruodžio 21 d., oro sienų – iki 2008 m. kovo 30 d.), taip išplečiant laisvo asmenų judėjimo galimybes.
15. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad yra nustatyta kasmet spalio 10 d. pažymima Europos kovos su mirties bausme diena.
16. Visapusiškos Europos migracijos politikos, papildančios valstybių narių politiką, tolesnis plėtojimas tebėra vienas pagrindinių prioritetų siekiant įveikti sunkumus ir pasinaudoti galimybėmis, kurias naujame globalizacijos amžiuje teikia migracija. Todėl Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia atnaujinto politinio įsipareigojimo, ir tuo požiūriu atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl bendros imigracijos politikos. Ji laukia pasiūlymų, kuriuos Komisija pateiks 2008 m.
17. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis tebėra labai svarbus veiksnys siekiant gerai valdyti migracijos srautus ir kovoti su nelegalia imigracija. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, daromą įgyvendinant visuotinį požiūrį į migraciją Afrikos ir Viduržemio jūros regiono atžvilgiu, visų pirma įgyvendinant ES misijas Afrikos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse, taip pat pažangą taikant šį visuotinį požiūrį kaimyniniams rytų ir pietryčių regionams. Ji laukia antrosios Europos ir Afrikos ministrų konferencijos migracijos ir vystymosi klausimais, kuri bus surengta 2008 m. Ji patvirtina 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl judumo partnerysčių bei apykaitinės migracijos ir todėl palankiai vertina sprendimą užmegzti dialogą siekiant pradėti įgyvendinti bandomąsias judumo partnerystes su Žaliojo Kyšulio Respublika ir Moldovos Respublika. Komisijos prašoma pranešti apie pažangą ne vėliau kaip 2008 m. birželio mėn. Neseniai įvykęs Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų susitikimas migracijos klausimais prisidėjo prie tolesnio praktinio bendradarbiavimo su Viduržemio jūros regiono partneriais plėtojimo visose migracijos srityse. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad antrajame Afrikos ir ES aukščiausio lygio susitikime buvo priimta bendra strategija, kurioje teigiama, kad migracija yra bendra prioritetinė sritis, kurioje abi Šalys sieks bendrų sprendimų. Bendros strategijos veiksmų plane numatyta partnerystė migracijos, judumo bei užimtumo srityse ir nustatytos konkrečios priemonės, kurias reikės įgyvendinti per artimiausius trejus metus.
18. Europos Vadovų Taryba patvirtina 2007 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl migracijos ir vystymosi politikos nuoseklumo ir ragina tęsti darbą šioje srityje. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kaip svarbu toliau dalyvauti dialoge su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionu.
19. Migracija, užimtumas ir Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija yra glaudžiai susiję. Europos Vadovų Taryba patvirtina, kad migracija gali daryti nemažą poveikį augimo potencialui ir darbo vietų skaičiaus didėjimui, darbo rinkoms, prisitaikymo gebėjimams, našumui, konkurencingumui ir viešiesiems finansams, kartu pabrėždama, kad imigracija nėra struktūrinės reformos pakaitalas. Veiksminga imigracijos politika turėtų būti svarstoma atsižvelgiant į gebėjimų trūkumą ir darbo rinkos poreikius. Darbo jėgos migracijos srityje turi būti visapusiškai laikomasi Bendrijos acquis, valstybių narių kompetencijos šioje srityje ir pirmenybės teikimo ES piliečiams principo. Primindama gruodžio 6 d. teisingumo bei vidaus reikalų ministrų ir užimtumo bei socialinės politikos ministrų posėdį, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad integracijos skatinimo priemonės yra tokios pat svarbios kaip ir pačių migrantų pastangos integruotis.
20. Europos Vadovų Taryba prašo Tarybos tęsti darbą, susijusį su naujausiais Komisijos pasiūlymais dėl trečiųjų šalių piliečių įleidimo dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, dėl bendro prašymo pateikimo procedūros ir dėl bendrų teisių trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems valstybėse narėse.
21. Kovai su nelegalia imigracija būtinos sutartinės ir veiksmingos priemonės, nukreiptos prieš nedeklaruojamą darbą ir nelegalų įdarbinimą, visų pirma užtikrinant veiksmingą atgrasomųjų sankcijų taikymą. Taryba ir Europos Parlamentas raginami ne vėliau kaip iki 2008 m. pabaigos pasiekti susitarimą dėl pasiūlymų dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams. Taip pat turėtų būti tęsiamas darbas, susijęs su Komisijos komunikatu dėl nedeklaruojamo darbo.
22. Norint užtikrinti tinkamą migracijos srautų valdymą, taip pat reikia tęsti darbą, susijusį su tolesniu integruoto išorės sienų valdymo stiprinimu, be kita ko atkreipiant dėmesį į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, visapusiškai laikantis visų tarptautinių įsipareigojimų. Todėl Europos Vadovų Taryba laukia 2008 m. vasario mėn. Komisijos komunikatų dėl atvykimo / išvykimo sistemos prie išorės sienų, dėl būsimo Frontex plėtojimo ir dėl Europos sienų priežiūros sistemos.
23. Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina pažangą, padarytą rengiant pasiūlymą dėl direktyvos dėl nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo bendrų standartų ir bendros tvarkos valstybėse narėse. Ji pabrėžia, kad reikia susitarti dėl grąžinimo politikos bendrų standartų, ir ragina Tarybą bei Europos Parlamentą toliau dėti pastangas siekiant rasti pagrindą, kuriuo remiantis būtų greitai susitarta dėl šio pasiūlymo, tuo pačiu metu atsižvelgiant į konkrečias sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad reikia veiksmingos readmisijos ir grąžinimo politikos.
24. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia daryti pažangą būsimos bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje, siekiant ją įgyvendinti iki 2010 m. Tuo tikslu Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos įvertinti pirmojo etapo įgyvendinimą ir 2008 m. pateikti būtinas iniciatyvas.
25. Integracija yra viena svarbiausių visapusiškos Europos migracijos politikos dalių. Europos Vadovų Taryba ragina geriau derinti migracijos ir integracijos politikos kryptis. Atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. yra paskelbti kultūrų dialogo metais, Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją ir valstybes nares pabrėžti migracijos teikiamas galimybes, privalumus ir sunkumus pliuralistinėje Europoje.
26. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos Sąjungos ir keturių Vakarų Balkanų šalių (Bosnijos ir Hercegovinos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos), Ukrainos ir Moldovos Respublikos vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų bei visų režimo supaprastinimo susitarimo su Albanija sudarymą remiantis bendrame požiūryje numatytu procesu ir svarstymais. Supaprastintas vizų režimas turėtų paskatinti šias šalis įgyvendinti atitinkamas reformas ir stiprinti bendradarbiavimą su ES, pavyzdžiui, teisinės valstybės stiprinimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir nelegalios migracijos srityse, bei didinti dokumentų apsaugą įdiegiant biometrinius duomenis.
27. Vienu iš prioritetų ir toliau lieka policijos ir teisminio bendradarbiavimo stiprinimas. Turi būti gerinama Eurojusto ir Europolo veikla; dėl Europolo, Taryba ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos turi pasiekti susitarimą dėl sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europolas, ir reguliariai tikrinti, kaip vykdomas įgyvendinimo planas. Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai vertina bendrą požiūrį dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos. Turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose priimtų teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo srityje.
28. Europos Vadovų Taryba ragina sparčiai daryti pažangą rengiant direktyvą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę.
29. Atsižvelgiant į pastarojo meto teroristų veiklą Europoje ir į didelį kitose pasaulio dalyse įvykdytų teroro aktų skaičių, dar svarbiau, kad Sąjunga ir valstybės narės ir toliau būtų visapusiškai įsipareigojusios įgyvendinti kovos su terorizmu strategiją.
30. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina svarbų darbą, kurio neseniai imtasi daugelyje strategijos sričių, pavyzdžiui, sprogmenų ir ginklų saugumo, specialiųjų intervencijos pajėgų (ATLAS) bendradarbiavimo, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos, kovos su biologine, radiologine bei kitų neįprastinių ginklų keliama grėsme ir Sąjungos veiksmų kilus krizei koordinavimo plėtojimo srityse. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad generalinis sekretorius vyriausiasis įgaliotinis paskyrė Gilles de Kerchove kovos su terorizmu koordinatoriumi. Ji palankiai vertina kovos su terorizmu koordinatoriaus pasiūlymus, kaip dar intensyviau įgyvendinti kovos su terorizmu strategiją, ir ragina nedelsiant imtis su jais susijusio darbo.
31. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina darbą, kurio neseniai imtasi pagal Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizmo skatinimu ir verbavimu teroristinei veiklai, visų pirma radikalizmo skatinimo tarp jaunimo ir interneto vaidmens srityse. Ji ragina toliau stiprinti šią strategiją, visų pirma pasitelkiant ES atskirų sektorių programas ir priemones, naudojamas tiek pačioje Sąjungoje, tiek bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Tuo tikslu ji atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą 2008 m. pateikti komunikatą, skirtą geriausios praktikos pavyzdžiams kovos su smurtinio radikalizmo skatinimu srityje.
32. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Sprendimo, nustatančio Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (išdėstyto nauja redakcija) priėmimą ir prašo Tarybos bei Komisijos kuo geriau pasinaudoti šia priemone ir civilinės saugos finansine priemone, kad būtų pasirengta ateities didelio masto ekstremalioms situacijoms. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumų stiprinimo.
33. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina poreikį Europos Sąjungoje sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismus nustatant supaprastintas, veiksmingesnes ir prieinamesnes procedūras, palankiai vertina pasiekimus e. teisingumo srityje ir ragina tęsti šį darbą.
34. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina politinį susitarimą dėl Direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų, kuri sudarys piliečiams ir įmonėms galimybes pasinaudoti alternatyviu ginčų sprendimo mechanizmu ir taip veiksmingai išspręsti tarpvalstybinius ginčus, ir dėl Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“), nes tai yra Europos teisingumo erdvei svarbūs dokumentai.
35. Tarybos prašoma rasti sprendimą dėl Reglamento dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės su santuoka susijusiose bylose („Roma III“). Jos taip pat prašoma pasiekti susitarimą dėl reglamento išlaikymo prievolių srityje atsižvelgiant į neseniai pasiektą susitarimą dėl Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina naujosios Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo pasirašymą ir ragina greitai ją ratifikuoti.
36. Primindama 2007 m. lapkričio 8–9 d. Tarybos išvadas dėl kovos su elektroniniais nusikaltimais, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad reikia tolesnių veiksmų siekiant priimti nuoseklią ES politiką šioje srityje.
37. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Taryboje ir Komisijoje vykstantį su vaikų apsauga susijusį darbą.
EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGOS KLAUSIMAI
38. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos strateginės ataskaitos, kurioje įvertinamas atnaujintos Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimas ir teikiami pasiūlymai dėl kito trejų metų ciklo, įskaitant naujas jungtines gaires, konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir naują Bendrijos Lisabonos programą. Europos Vadovų Taryba ragina sparčiai tęsti darbą, kad 2008 m. kovo mėn. įvyksiančiame susitikime būtų galima pradėti naują ciklą. Europos Vadovų Taryba pabrėžia naujosios Bendrijos Lisabonos programos svarbą partnerystės požiūriui. Šia programa turi būti užtikrinta pridėtinė vertė Bendrijos lygiu, siekiant gerinti reformų nuoseklumą ir užtikrinti kuo didesnį teigiamą šalutinį poveikį.
39. Lisabonos strategija duoda rezultatų. Tebėra aktualios 2006 m. pavasarį Europos Vadovų Tarybos nustatytos keturios prioritetinės reformų sritys: žinios ir inovacijos, verslo aplinka, užimtumas ir energetika bei klimato kaita. Taigi, nors ir būtina spręsti naujai iškylančius sunkumus, jungtinių gairių nereikia iš esmės keisti. Todėl naujo Lisabonos ciklo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į reformos įgyvendinimą ir vykdymą. Preliminarių diskusijų Taryboje metu jau nustatyta, kad reikia atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, Europos mokslinių tyrimų erdvės, inovacijų mechanizmų, MVĮ, vienos bendros rinkos, konkurencijos, viešojo administravimo modernizavimo, švietimo bei įgūdžių ugdymo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, priemonių, skirtų skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, socialinės įtraukties, teritorinės sanglaudos, energetikos, klimato kaitos, socialinio aspekto akcentavimo, tvarumo ir viešųjų finansų kokybės srityse. Šios pastangos turėtų būti dedamos vykdant veiksmus nacionaliniu, Bendrijos ir išorės lygiu.
40. Taip pat turėtų būti stiprinamas regionų vaidmuo augimo ir darbo vietų kūrimo srityje, kaip pripažįstama 2007–2013 m. laikotarpio naujos kartos sanglaudos politikos programose. Stiprinant esamą horizontalųjį koordinavimą, plėtojant konkrečioms situacijoms pritaikytus ryšius ir įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotus subjektus turėtų būti naudojamasi visomis Lisabonos programoje numatytomis priemonėmis.
41. Ateities Europai ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimui ypač svarbus žinių trikampio (švietimas – moksliniai tyrimai – inovacijos) propagavimas. Todėl Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos inovacijų ir technologijų instituto įsteigimą ir pirmųjų bendrų technologijų iniciatyvų sukūrimą, nes tai yra novatoriškos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės strateginėse srityse. Ji ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti įgyvendinant visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą.
42. Europoje reikia didinti žmogiškuosius išteklius mokslo bei technologijų srityje ir padaryti Europą patrauklesnę aukštos kvalifikacijos mokslininkams, todėl Europos Vadovų Taryba patvirtina 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos sutartas išvadas dėl Europos mokslo ir technologijų ateities, taip pat dėl universitetų modernizavimo. Primindama 2006 m. priimtą įvairiapusę inovacijų strategiją, Europos Vadovų Taryba pabrėžia Komisijos iniciatyvų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir inovacijomis paslaugų srityje, aktualumą ir prašo jos papildyti šias iniciatyvas kitomis numatytomis iniciatyvomis. Mokymosi visą gyvenimą galimybių užtikrinimas visiems piliečiams svarbus ne tik dėl jo socialinio aspekto, bet ypač svarbus ir siekiant kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų teikti pirmenybę Švietimo ir mokymo darbo programos ir Europos kvalifikacijų sistemos įgyvendinimui, taip pat iniciatyvai „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir didesnio mobilumo skatinimui.
43. Europos Vadovų Taryba patvirtina integruotą Tarybos sprendimą dėl Europos palydovinės navigacijos programų EGNOS ir Galileo finansavimo, valdymo ir viešųjų pirkimų politikos. Vykdant šį svarbų ES projektą iki 2013 m. bus sukurta pasaulinė palydovinės navigacijos infrastruktūra, sudaranti sąlygas geresniam ekonominiam efektyvumui, didelės kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimui, taip pat naujas pažangių paslaugų ir taikomųjų programų galimybes visoje ES.
44. Europos Vadovų Taryba patvirtina Europos kultūros darbotvarkę, kuri yra svarbus žingsnis siekiant ES veiksmų šioje srityje nuoseklumo ir informuotumo apie juos, o kartu maksimaliai didina kultūros ir kūrybos srities įmonių, ypač MVĮ, potencialą, taigi padeda siekti Lisabonos darbotvarkės tikslų.
45. Viena bendra rinka susilaukė neabejotinos sėkmės ir tebėra ekonomikos augimo bei klestėjimo Sąjungoje būtina sąlyga. Primindama 2007 m. lapkričio 22–23 d. Konkurencingumo tarybos išvadas, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad integruotas požiūris į Europos konkurencingumą turėtų būti skatinamas vykdant tvarią pramonės politiką, derinamą su inovacijomis ir gebėjimais, kartu plėtojant jo išorės aspektą, kad visiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Reikia dar daugiau nuveikti, kad būtų galima pasinaudoti visomis išsiplėtusios Sąjungos galimybėmis, inter alia, šalinant likusias kliūtis ir sudarant vartotojams bei MVĮ sąlygas pasinaudoti visomis vienos bendros rinkos teikiamomis galimybėmis. Norint skatinti Europos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje, viena bendra rinka taip pat turi tapti labiau orientuota į išorę. Todėl Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad Komisija neseniai pateikė vienos bendros rinkos peržiūros dokumentą, taip pat komunikatą dėl visuotinės svarbos paslaugų, įskaitant visuotinės svarbos socialines paslaugas, ir prašo Tarybos išnagrinėti peržiūros dokumente išdėstytas iniciatyvas, kad 2008 m. pavasario susitikime ji galėtų padaryti išvadas dėl tolesnės veiklos prioritetų.
46. Europos Vadovų Taryba pabrėžia esminį turizmo vaidmenį didinant ekonomikos augimą bei kuriant darbo vietas Europoje ir ragina Komisiją, valstybes nares, įmones bei kitus suinteresuotus subjektus suvienyti savo pastangas, kad būtų laiku įgyvendinta neseniai priimta tvaraus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė.
47. Turi būti toliau gerinamos pagrindinės sąlygos verslui, visų pirma MVĮ. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą 2008 m. pateikti komunikatą dėl Europos smulkiojo verslo akto, kurio tikslas – sudaryti MVĮ visas galimybes. Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimo srityje Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant ES teisės aktuose nustatyto bendro tikslo iki 2012 m. sumažinti administracinę naštą 25 %, ir ragina valstybes nares, kurios dar nėra to padariusios, iki 2008 m. nustatyti panašaus užmojo nacionalinius tikslus, atsižvelgiant į skirtingus atskaitos taškus bei tradicijas ir ypatingą šių veiksmų svarbą MVĮ. Norint didinti viešųjų finansų efektyvumą ir rezultatyvumą, ypač svarbu modernizuoti viešąjį administravimą. Todėl šioje srityje reikėtų reguliariai analizuoti reformas ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma vykdant Lisabonos nacionalines reformų programas. Taip pat turėtų būti nagrinėjamas e. vyriausybės iniciatyvų potencialas, atsižvelgiant į ministrų deklaracijoje (2007 m. rugsėjo mėn., Lisabona) nurodytus keturis politinius veiksmus.
48. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į naujausius finansų rinkų pokyčius, pabrėžia, kad ES makroekonominis pagrindas yra tvirtas ir tikimasi tvaraus ekonomikos augimo. Būtina nuolat stebėti finansų rinkas ir ekonomiką, nes tebėra neapibrėžtumų. Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad labai svarbios yra temos, nurodytos 2007 m. spalio 9 d. Tarybos priimtoje darbo programoje, kurios tikslas – kartu su ES tarptautiniais partneriais didinti investuotojams, rinkoms ir reglamentavimo įstaigoms užtikrinamą skaidrumą, gerinti vertinimo standartus, tobulinti rizikos ribojimo sistemą, gerinti rizikos valdymą ir finansų sektoriaus priežiūrą, taip pat peržiūrėti rinkų veikimą, įskaitant kreditingumo vertinimo įstaigų vaidmenį. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina svarbius veiksmus, kurių imtasi stiprinant ES finansinio stabilumo priemones, ir ryžtingai ragina vykdyti tolesnius su jais susijusius veiksmus. Šiuos klausimus ji vėl svarstys 2008 m. pavasario posėdžio metu remdamasi pažangos ataskaita.
49. Užimtumo ir socialinės politikos srityje Europos Vadovų Taryba patvirtina 2007 m. gruodžio 5–6 d. Tarybos pasiektą susitarimą dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bendrųjų principų ir prašo valstybių narių į šiuos principus tinkamai atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą orientuotą nacionalinę politiką. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos socialinių partnerių atliktą bendrą darbo rinkos analizę ir pabrėžia svarbų jų vaidmenį rengiant bei įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politiką ir stebint jos įgyvendinimą. Ji taip pat palankiai vertina šiuo metu vykstančias konsultacijas dėl socialinių realijų apžvalgos, nes jos sudaro sąlygas parengti atnaujintą ir modernią Europos socialinę darbotvarkę. Visus gyvenimo etapus apimantis požiūris į darbą turėtų būti plėtojamas skatinant aktyvų senėjimą ir modernizuojant pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas finansinis, ekonominis ir socialinis tvarumas, didinant Jaunimo pakto ir Lyčių lygybės pakto funkcionalumą, įskaitant veiksmingą stebėseną ir lyčių aspekto integravimą, taip pat naudojantis Europos aljanso už šeimą teikiamomis galimybėmis. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pastarojo meto įvykius, susijusius su struktūriniu dialogu ir jaunimo dalyvavimu sprendimų priėmimo Europos lygiu procese.
50. Aktyvi įtraukties politika turėtų apimti integraciją į darbo rinkas, darbo jėgos mobilumą, motyvaciją aktyviai ieškotis darbo, tinkamą pajamų rėmimą ir kokybiškas, prieinamas bei veiksmingas socialines paslaugas. Europos Vadovų Taryba taip pat dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą įgyvendinti tinkamo darbo darbotvarkę, kuri yra bendra priemonė užimtumui, geresniems darbo standartams ir vystymuisi skatinti. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Europos lygių galimybių metų visiems rezultatus ir prašo valstybių narių didinti pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią diskriminacijai bei su ja kovoti ir darbo rinkoje, ir už jos ribų. Todėl Europos Vadovų Taryba, suvokdama, kokia labai specifinė yra romų padėtis visoje Sąjungoje, prašo valstybių narių ir Sąjungos pasinaudoti visomis priemonėmis, kad būtų pagerinta jų įtrauktis. Šiuo tikslu ji prašo Komisijos išnagrinėti esamą politiką bei priemones ir iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos pranešti Tarybai apie padarytą pažangą.
51. Energetikos ir klimato kaitos klausimu Europos Vadovų Taryba pakartoja, kaip svarbu, atsižvelgiant į 2007 m. kovo mėn. išvadas, įgyvendinti visus pavasarį patvirtinto
2007–2009 m. išsamaus veiksmų plano aspektus siekiant toliau plėtoti veiklą, susijusią su visais trimis Europos energetikos politikos tikslais: tiekimo patikimumu, konkurencingumu ir klimato kaita.52. Todėl ji:
– atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Strateginis energetikos technologijų planas“ (SET planas) ir energetikos technologijų vizijos dokumentą; turėtų būti tęsiamas darbas siekiant sukurti sistemą, sudarančią palankesnes sąlygas technologijų raidos, įskaitant strateginį planavimą, spartinimui, veiksmingesniam įgyvendinimui, išteklių didinimui ir tvirtesniam požiūriui į tarptautinį bendradarbiavimą kuriant novatoriškas anglies dioksido kiekius mažinančias technologijas laikymuisi;
– atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą diskusijose dėl 3-iojo dujų ir elektros energijos vidaus rinkos paketo, kurios turi būti nedelsiant tęsiamos, siekiant laiku pasiekti susitarimą 2008 m.;
– atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir klimato kaitos priemonių srityje laukia Komisijos antrojo pasiūlymų dėl teisės aktų paketo, kuris turi būti pateiktas 2008 m. sausio mėn., ir pabrėžia, kad svarbu laiku susitarti dėl šių pasiūlymų.
53. Europos Vadovų Taryba pabrėžia būtinybę užtikrinti ES politikos darną, taip pat skatinant kurti tvarią transporto sistemą, kaip nurodyta jos 2007 m. birželio mėn. išvadose.
54. Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencijos Šalių Balio konferencijoje turi būti reaguojama į neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų pasaulio lygiu, kaip nustatyta ketvirtojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje, ir susitarta pradėti derybas siekiant iki 2009 m. priimti visuotinį, išsamų ir veiksmingą susitarimą dėl veiksmų po 2012 m. Šiuo požiūriu Europos Vadovų Taryba primena 2007 m. spalio 30 d. išvadas, kuriose išsamiai nustatyti tikslai ir elementai, kurie, Sąjungos įsitikinimu, turėtų sudaryti būsimo susitarimo dalį, ir kuriais turėtų būti vadovaujamasi derybų proceso metu.
55. Europos Vadovų Taryba taip pat primena lapkričio 19–20 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos ir besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso, tapsiančio forumu, kuriame bus vedamas dialogas ir bendradarbiaujama prisitaikymo prie klimato kaitos, stichinių nelaimių rizikos mažinimo priemonių propagavimo ir klimato kaitos aspekto įtraukimo į skurdo mažinimo veiksmus labiausiai pažeidžiamose šalyse klausimais.
56. Tvarus vystymasis yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina pirmąją Komisijos pažangos ataskaitą dėl atnaujintos ES tvaraus vystymosi strategijos (TVS). Ji pritaria, kad šioje strategijoje pagal septynis svarbiausius uždavinius nustatyti visi tikslai ir prioritetai tebėra aktualūs ir todėl daugiausia dėmesio reikėtų skirti veiksmingam įgyvendinimui visais lygiais. Taip pat reikėtų glaudžiau susieti atnaujintą ES strategiją ir nacionalines tvaraus vystymosi strategijas. Reikėtų visapusiškai išnaudoti ir stiprinti TVS valdymo struktūrą ir priemones, ypač susijusias su pažangos stebėsena ir dalijimusi geriausios praktikos pavyzdžiais. ES integruota klimato ir energetikos politika bei integruotas požiūris į tvarų gamtinių išteklių valdymą, biologinės įvairovės bei ekosistemų teikiamos naudos apsauga ir tvari gamyba bei tausus vartojimas yra labai svarbūs veiksniai siekiant TVS ir Lisabonos strategijos tikslų. ES turi tęsti darbą, susijusį su tvaresnio transporto ir ekologiškų transporto priemonių naudojimu. Komisijos prašoma kartu su kita TVS pažangos ataskaita 2009 m. birželio mėn. pateikti veiksmų planą, kuriame būtų išdėstyti likę veiksmai, kurių įgyvendinimas turi būti laikomas didžiausiu prioritetu.
57. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Tarybos išvadas dėl vandens trūkumo ir sausrų ir prašo Komisijos 2008 m. pateikti ataskaitą ir šiuo pagrindu peržiūrėti bei toliau plėtoti ES strategiją iki 2012 m. atsižvelgiant į tarptautinį aspektą. Ji taip pat pripažįsta, kad reikia stiprinti verslo ir biologinės įvairovės sąsajas Europos lygiu ir palankiai vertina ES verslo ir biologinės įvairovės iniciatyvą bei Komisijos įsipareigojimą teikti techninę pagalbą.
58. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai ir siūlomą veiksmų planą, kuriame nustatyti pirmieji konkretūs žingsniai nustatant integruotą požiūrį į jūrų politikos klausimus. Aktyvus dalyvavimas prieš tai surengtose viešosiose konsultacijose ir išsamūs debatai Lisabonos ministrų konferencijoje parodė suinteresuotų subjektų susidomėjimą sukurti tokią politiką. Būsima integruota jūrų politika turėtų užtikrinti sektorių politikos sinergiją bei nuoseklumą ir užtikrinti pridėtinę vertę, o ją įgyvendinant turi būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo. Be to, ji turėtų būti kuriama kaip priemonė, skirta spręsti Europos tvariam vystymuisi ir konkurencingumui iškylančias problemas. Joje visų pirma turi būti atsižvelgiama į valstybių narių savitumus ir konkrečius jūrų regionus, kurių atžvilgiu gali reikėti intensyvesnio bendradarbiavimo, įskaitant salas, salynus ir atokiausius regionus, taip pat į tarptautinį aspektą. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad buvo parengta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, tapsianti šios politikos krypties aplinkosaugos ramsčiu. Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos pateikti iniciatyvas ir pasiūlymus, numatytus veiksmų plane, o pirmininkausiančias valstybes nares ragina nustatyti integruotą Sąjungos jūrų politiką. Komisijos prašoma iki 2009 m. pabaigos Europos Vadovų Tarybai pateikti pažangos ataskaitą.
59. Nedarydama įtakos integruotai jūrų politikai, Europos Vadovų Taryba prašo Komisijos vėliausiai iki 2009 m. birželio mėn. pateikti ES strategiją dėl Baltijos jūros regiono. Ši strategija turėtų, inter alia, padėti spręsti su Baltijos jūra susijusias neatidėliotinas aplinkosaugos problemas. Šiaurinės dimensijos planu suteikiamas pagrindas bendradarbiavimo Baltijos jūros regione išorės aspektams.
60. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos pranešimą dėl 2004 m. atokiausiems regionams skirtos strategijos, kurioje nurodomi jos teigiami rezultatai ir Bendrijos veiksmų minėtuose regionuose ateities perspektyvos. Europos Vadovų Taryba laukia pradėtų viešųjų konsultacijų rezultatų ir prašo Komisijos pateikti atitinkamus pasiūlymus vėliausiai 2008 m. spalio mėn.
61. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina 4-ąjį pranešimą dėl sanglaudos ir pabrėžia debatų dėl šios ypač svarbios politikos krypties, kurie prasidėjo Sanglaudos forume rugsėjo mėn. ir buvo tęsiami neoficialiame ministrų susitikime regionų politikos klausimais lapkričio mėn., svarbą.
IŠORĖS SANTYKIAI
62. Europos Vadovų Taryba pabrėžia Europos Sąjungos ir jos partnerių santykių gilinimo svarbą vis labiau globalizuotame pasaulyje. Šį pusmetį įvykę aukščiausio lygio susitikimai su Brazilija, Rusija, Ukraina, Kinija, Indija, ASEAN valstybėmis ir Afrika padėjo stiprinti ES santykius su šiais partneriais ir stiprinti bendrą pagrindą sprendžiant pasaulines problemas.
63. Liepos mėn. aukščiausio lygio susitikime su Brazilija buvo užmegzta strateginė partnerystė, kuria siekiama gerinti dvišalius santykius ir intensyvinti politinį dialogą visuotiniais ir regionų klausimais, taip pat stiprinti bendradarbiavimą daugelyje kitų bendrojo intereso sričių.
64. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina gruodžio 8–9 d. Lisabonoje įvykusį antrąjį ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimą. Aukščiausio lygio susitikime buvo išreikštas abiejų Šalių pasiryžimas pasiekti naują santykių lygį. Šiuo tikslu buvo priimta bendra ES ir Afrikos strategija, taip pat veiksmų planas, kuriuo siekiama užtikrinti naujų plataus užmojo politinių ir vystymosi tikslų konkretų įgyvendinimą. Aukščiausio lygio susitikimo metu buvo susitarta sukurti 8 partnerystes taikos ir saugumo, demokratinio valdymo ir žmogaus teisių, prekybos ir regioninės integracijos, Tūkstantmečio vystymosi tikslų, energetikos, klimato kaitos, migracijos, mobilumo ir užimtumo, taip pat mokslo, informacinės visuomenės ir kosmoso srityse. Šios partnerystės sudarys galimybę bendrai spręsti abiem Šalims rūpimus klausimus, įskaitant pasaulinio pobūdžio klausimus, taip pat padės ES geriau prisidėti prie Afrikos vystymosi. Europos Vadovų Taryba pripažįsta, kad norint per artimiausius trejus metus pasiekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų, reikės visų atitinkamų dalyvių papildomų ir bendrų pastangų.
65. Dėl Kosovo Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į gruodžio mėn. užbaigtą troikos procesą ir galutinę ataskaitą, kurią Ryšių palaikymo grupė pateikė Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Ji pareiškė dėkingumą troikai, kuri nenuilsdama nagrinėjo visas galimybes, kaip derybomis išspręsti klausimą dėl Kosovo statuso. Visų pirma ji padėkojo ES atstovui troikoje Ambasadoriui Wolfgang Ischinger už jo pastangas.
66. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad padedant troikai vedamo šalių derybų proceso dėl Kosovo būsimo statuso visos galimybės buvo išnaudotos. Atsižvelgdama į tai, ji labai apgailestavo, kad nepaisant visapusiškų ir gera valia pagrįstų troikos pastangų, kurioms visiškai pritarė ES valstybės narės, abi Šalys negalėjo pasiekti abipusio susitarimo.
67. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad abi Šalys troikos proceso metu ne kartą įsipareigojo susilaikyti nuo veiklos ar pareiškimų, kurie galėtų kelti pavojų saugumo padėčiai, ir vengti smurto. Šio įsipareigojimo užtikrinti taiką, kuris be kita ko yra svarbus regiono stabilumui, turi būti toliau laikomasi.
68. Europos Vadovų Taryba pritarė Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad status quo Kosove yra netvari, ir todėl pabrėžė, kad būtina siekti išspręsti Kosovo statuso klausimą, kuris yra svarbus regiono stabilumui. Toks sprendimas turėtų užtikrinti demokratinį ir daugiatautį Kosovą, kuris prisiimtų įsipareigojimus laikytis teisinės valstybės principų bei užtikrinti tautinių mažumų ir kultūrinio bei religinio paveldo apsaugą.
69. Europos Vadovų Taryba pabrėžė esanti įsitikinusi, kad klausimo dėl Kosovo statuso išsprendimas yra sui generis atvejis, kuris nesukuria precedento.
70. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nagrinės šį klausimą gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra pasirengusi atlikti vieną pagrindinių vaidmenų stiprinant stabilumą regione ir įgyvendinant sprendimą, apibrėžiantį Kosovo ateities statusą. Ji pareiškė, kad ES yra pasirengusi padėti Kosovui siekti tvaraus stabilumo, be kita ko, pasinaudojant ESGP misija ir įnašu, skirtu tarptautiniam civiliniam biurui, kuris yra dalyvavimo tarptautiniu mastu dalis. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos prašoma nustatyti misijos vykdymo sąlygas ir kada ją pradėti vykdyti. Generalinio sekretoriaus vyriausiojo įgaliotinio prašoma parengti misiją tariantis su Kosovo atsakingomis institucijomis ir Jungtinėmis Tautomis. Turėdama aiškią europinę perspektyvą ES taip pat bus pasirengusi prisidėti prie ekonomikos ir politinio vystymosi laikantis europinės perspektyvos regione.
71. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad Vakarų Balkanų ateitis yra susijusi su Europos Sąjunga. Jos manymu, stabili ir klestinti Serbija, visokeriopai integruota į Europos tautų šeimą, yra svarbi siekiant stabilumo regione. Todėl ji paragino Serbiją vykdyti būtinas sąlygas, kad su ja būtų galima greitai pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, o atsižvelgdama į didelius Serbijos institucinius gebėjimus ir primindama 2006 m. Europos Vadovų Tarybos išvadas ji pakartojo esanti įsitikinusi, kad galima paspartinti pažangą žengiant ES link, įskaitant siekiant šalies kandidatės statuso.
72. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad Europos kaimynystės politika (EKP) yra vienas svarbiausių prioritetų vykdant ES išorės veiksmus. Europos Vadovų Taryba, primindama 2007 m. birželio mėn. išvadas ir atsižvelgdama į EKP – bendros ir nuoseklios politikos sistemos, kurioje laikomasi diferencijavimo principo – pobūdį, palankiai vertina padarytą pažangą. Ji palankiai vertina 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą ir 2007 m. rugsėjo 3 d. įvykusios EKP konferencijos rezultatus ir prašo pirmininkausiančių valstybių narių tęsti šį darbą, kad būtų plėtojamos ir rytinė, ir pietinė dimensijos dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose, remiantis atitinkamais Komisijos komunikatais bei pasiūlymais.
73. Europos Vadovų Taryba pabrėžia ES santykių su Viduržemio jūros regiono šalimis strateginę svarbą ir palankiai vertina pažangą, padarytą vedant dialogą politikos ir saugumo klausimais, kuriant bendros gerovės erdvę ir įgyvendinant socialinę, kultūrinę ir žmonių partnerystę remiantis užsienio reikalų ministrų posėdžių išvadomis, taip pat kitose svarbiose srityse, pavyzdžiui, migracijos srityje. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina tai, kad prie Barselonos proceso prisijungė Albanija ir Mauritanija.
74. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina perspektyvą sudaryti bendrąjį susitarimą su Libija, atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. Tarybos išvadas, kuris turėtų būti esminis pokytis rengiantis ES ir šios Viduržemio jūros regiono šalies santykių, taip pat ir migracijos klausimais, naujam etapui.
75. Europos Vadovų Taryba remia pažangą, pasiektą pirmajame Transatlantinės ekonominės tarybos posėdyje, įvykusiame 2007 m. lapkričio 9 d., ir tikisi kitų realių žingsnių rengiantis kitam ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimui.
76. Europos Vadovų Taryba palankiai vertina lapkričio mėn. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje surengtus debatus ir priimtas išvadas dėl ES atsako į pažeidžiamumo situacijas, kuriose pabrėžiama demokratinio valdymo, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir kovos su skurdu svarba atsižvelgiant į tai, kad būtina užkirsti kelią pažeidžiamumo situacijoms bei reaguoti į jas, ir sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti greitesnį ir lankstesnį atsaką, kad būtų padaryta pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų labiausiai pažeidžiamose šalyse.
77. Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją iki 2008 m. balandžio mėn. parengti ataskaitą dėl pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir dėl veiksmų, kurių ES gali imtis norėdama šią pažangą paspartinti. Įvertinimą ji pateiks 2008 m. birželio mėn. susitikime.
78. Europos Vadovų Taryba labai palankiai vertina tai, kad buvo priimtas ES konsensusas dėl humanitarinės pagalbos, kurį Taryba, Komisija ir Europos Parlamentas pasirašys gruodžio 18 d. ir kuris vėliau taps pagrindinėmis veiksmų gairėmis. Šiuo ES konsensusu dėl humanitarinės pagalbos bus vadovaujamasi įgyvendinant ES humanitarinės pagalbos politiką remiantis nešališkumo, neutralumo, humaniškumo ir nepriklausomumo principais.
79. Europos Vadovų Taryba it toliau yra labai susirūpinusi padėtimi Birmoje (Mianmare). Ji pakartoja, kad Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalys, Indija bei Kinija toliau atlieka svarbų vaidmenį, ir palankiai vertina neseniai kartu su jomis padarytus bendrus pareiškimus siekiant remti JT darbą, kurį šiuo metu vykdo specialusis pasiuntinys Ibrahim Gambari ir specialusis pranešėjas apie žmogaus teisių padėtį Sergio Pinheiro. Piero Fassino paskyrimas ES specialiuoju pasiuntiniu Birmai (Mianmarui) siekiant remti JT paramos misiją aiškiai parodo, kokiais svarbiais klausimais ES laiko padėties Birmoje (Mianmare) pagerinimą ir JT procesą.
80. Atsižvelgdama į spalio 15 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas, Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, kad ES yra pasirengusi peržiūrėti, iš dalies pakeisti ir dar labiau sugriežtinti Birmos (Mianmaro) Vyriausybei taikomas ribojančias priemones atsižvelgiant į pokyčius vietoje.
81. ES yra pasiryžusi padėti Birmos (Mianmaro) žmonėms toliau siekti demokratijos, saugumo ir klestėjimo.
82. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina esanti labai susirūpinusi Irano branduoline programa ir pabrėžia, kad būtų nepriimtina, jei Iranas įsigytų branduolinių karinių pajėgumų. Todėl ji apgailestauja dėl to, kad Iranas dar neįvykdė savo tarptautinių įsipareigojimų, kaip pakartota JTST Rezoliucijose 1696, 1737 ir 1747, sustabdyti visą su sodrinimu ir perdirbimu susijusią veiklą, kad būtų atkurtas pasitikėjimas visiškai taikiu šios programos pobūdžiu.
83. Be to, Europos Vadovų Taryba apgailestauja, kad nei ES vyriausiajam įgaliotiniui Javier Solana diskusijose su Irano derybininku branduoliniais klausimais, nei TATENA generaliniam direktoriui Mohamed El Baradei nepavyko pasiekti konstruktyvių rezultatų, pirmiausia įtikinti Iraną vykdyti JT Saugumo Tarybos reikalavimus.
84. Europos Vadovų Taryba ragina Iraną pateikti TATENA išsamius, aiškius ir įtikinamus atsakymus, kad būtų galima išspręsti visus klausimus, susijusius su Irano branduoline veikla, ratifikuoti ir įgyvendinti Papildomą protokolą bei visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas, įskaitant šio susitarimo papildomas priemones. Ji pabrėžia, kad šių veiksmų ir skaidrumo priemonių įgyvendinimas, kaip reikalauja TATENA, būtų konstruktyvus žingsnis siekiant stiprinti pasitikėjimą Irano branduoline programa.
85. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina visiškai ir tvirtai remianti pastangas siekiant derybomis grindžiamo ilgalaikio Irano branduolinio klausimo sprendimo ir pabrėžia, kad 2006 m. birželio 6 d. vyriausiojo įgaliotinio pateiktuose pasiūlymuose numatyta viskas, ko reikia Iranui siekiant vystyti civilinę branduolinės energijos pramonę atsižvelgiant į tarptautinį susirūpinimą.
86. Europos Vadovų Taryba pakartoja visiškai remianti JT Saugumo Tarybos veiklą siekiant patvirtinti papildomas priemones pagal JT Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį ir primena, kad atsižvelgiant į spalio 15 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos patvirtintas išvadas dėl Irano pradėtos svarstyti papildomos priemonės, kurių gali būti imtasi siekiant prisidėti prie JT proceso ir bendrų tarptautinės bendruomenės tikslų. Atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos būsimus sprendimus, kitame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas dėl veiksmų, kurių imsis ES.
87. Europos Vadovų Taryba pareiškia visapusiškai remianti palestiniečių ir Izraelio derybas, kurios prasidėjo Anapolio konferencijoje ir buvo tęsiamos Paryžiaus paramos teikėjų konferencijoje.
88. Europos Vadovų Taryba yra labai susirūpinusi dėl padėties Libane. Jos nuomone, dėl atidėliojamų Respublikos Prezidento rinkimų padėtis tampa pavojinga. Europos Vadovų Taryba prisideda prie Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pastangų įtikinti visas susijusias Šalis stengtis laikytis Libano konstitucinio proceso.
89. ES ypač susirūpinusi dėl karinių veiksmų paaštrėjimo Rytų Konge ir dėl to civilių gyventojų patiriamų kančių. Ji ragina tuojau pat užbaigti priešiškus veiksmus ir primena visoms Šalims, kad kariniais veiksmais šios problemos išspręsti neįmanoma. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina esanti įsitikinusi, kad MONUC visapusiškai atliks savo vaidmenį veiksmų vietoje siekiant kuo greičiau užtikrinti stabilumą regione.
90. 2003 m. priimta Europos saugumo strategija pasirodė esanti labai naudinga. Joje numatyta atitinkama sistema Sąjungos išorės politikai vykdyti. Atsižvelgdama į nuo to laiko įvykusius pokyčius, visų pirma į ESGP misijų metu įgytą patirtį, Europos Vadovų Taryba prašo generalinio sekretoriaus vyriausiojo įgaliotinio išnagrinėti strategijos įgyvendinimą, įtraukiant į šį darbą Komisiją ir glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų galima pasiūlyti nuostatų, kaip geriau ją įgyvendinti, ir prireikus ją papildančių nuostatų Europos Vadovų Tarybai priimti 2008 m. gruodžio mėn. susitikime.
________________________
PRIEDAS
ES DEKLARACIJA DĖL GLOBALIZACIJOS
Globalizacija daro vis daugiau įtakos mūsų gyvenimams skatindama žmonių, prekių, paslaugų bei idėjų mainus ir sudarydama piliečiams bei įmonėms naujas galimybes. Didesni prekybos srautai ir ekonomikos augimas nulėmė didesnį klestėjimą, pakeisdami Europos piliečių gyvenseną ir suteikdami milijonams žmonių visame pasaulyje galimybę išsivaduoti iš skurdo. Tačiau dėl globalizacijos susiduriame su naujais sunkumais ekonomikos, socialinėje, aplinkos, energetikos ir saugumo srityse.
Mūsų tikslas – daryti įtaką globalizacijai, kad ji atitiktų visų mūsų piliečių interesus, remiantis mūsų bendromis vertybėmis ir principais. Siekdama šio tikslo net išsiplėtusi Sąjunga negali veikti viena. Turime įtraukti savo tarptautinius partnerius į sustiprintą strateginį bendradarbiavimą ir kartu dirbti stipresnėse daugiašalėse organizacijose. Lisabonos sutartis, kuria nustatoma reformuota ir ilgalaikė institucinė struktūra, gerina mūsų gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus laikantis Berlyno deklaracijoje įtvirtintų pagrindinių principų. Ji padės užtikrinti didesnį mūsų išorės veiksmų nuoseklumą.
Siekiant reaguoti į globalizacijos suteikiamas galimybes ir dėl jos kylančius sunkumus, Sąjungos vidaus ir išorės politiką reikia panaudoti kryptingai. Mes turime pasiekti rezultatų įgyvendindami Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją bei toliau vidaus rinkoje plėtoti keturias laisves, užtikrindami stiprų socialinį aspektą ir pagarbų požiūrį į aplinką. Tai ne tik pagerins valstybių narių gebėjimus konkuruoti globalizuotame pasaulyje, bet ir padidins bendrus Sąjungos gebėjimus visame pasaulyje ginti savo interesus bei vertybes. Tolesnės reformos, vykdomos nacionaliniu ir Bendrijos lygiu, tebėra ypač svarbios ilgalaikei sėkmei ekonomikos srityje užtikrinti. Turėtų būti didinamos investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą, nes tai yra viena iš svarbiausių augimo ir darbo vietų kūrimo varomųjų jėgų, taip pat siekiant užtikrinti, kad visi galėtų pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis.
2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime ES susitarė dėl labai plataus užmojo įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir energetikos. Mes įvykdysime savo pažadus ir pademonstruosime esą pasaulinio masto lyderiai šiose srityse. Tačiau žinome, kad be pagrindinių partnerių, kurie kartu su mumis spręstų dėl klimato kaitos iškylančius sunkumus, mūsų pastangų nepakaktų. Sąjunga atkakliai tvirtina, kad reikia pasaulinio ir išsamaus susitarimo, taikytino laikotarpiu po 2012 m., kurį sudarant dalyvautų visų pirma JAV, Rusija, Kinija, Indija bei Brazilija ir dėl kurio būtų susitarta ne vėliau kaip 2009 m. Pasinaudosime savo dvišaliais santykiais, kad paskatintume bendrus mokslinius tyrimus ir techninį bendradarbiavimą. Taip pat turėtume ieškoti būdų paspartinti savo pagalbą vystymuisi aplinkos srityje ir dėsime pastangas, kad tarptautinėms finansų įstaigoms tektų svarbesnis vaidmuo sprendžiant šiuos klausimus.
Nuosekli makroekonominė politika ir stabilios finansų rinkos yra gyvybiškai svarbios tvariam ekonomikos augimui. Eurui pasaulio ekonomikoje jau tenka svarbus vaidmuo užtikrinant stabilumą ir augimą. ES yra svarbi pasaulinė finansų rinka, kurioje naudojamasi vienos bendros finansinių paslaugų rinkos ir patikimos priežiūros sistemos teikiamais privalumais. Reikės tęsti darbą ir ES, ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose siekiant tobulinti rizikos ribojimo sistemas ir finansų rinkų skaidrumą.
Sąjunga visuomet skatino laisvą prekybą ir atvirumą, nes taip galima skatinti savo bei savo partnerių augimą, užimtumą ir vystymąsi, ir ketina toliau pirmauti šioje srityje. Mes toliau sieksime subalansuoto ir visuotinio susitarimo pagal Dohos vystymosi darbotvarkę, kurį papildys dvišaliai susitarimai. Dialogai su svarbiausiais prekybos partneriais, pavyzdžiui, Transatlantinėje ekonominėje taryboje vykstantis dialogas, jau padeda įveikti netarifines kliūtis prekybai ir investicijoms. Europos Sąjunga energingai sieks, kad rinkos būtų vis atviresnės, nes taip turėtų būti užtikrinama abipusė nauda. Šiuo tikslu mūsų partneriai taip pat turi pademonstruoti atvirumą remdamiesi tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis, visų pirma susijusiomis su sąžininga konkurencija ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Atsižvelgdama į tai, ES yra pasirengusi padėti jos prekybos ir investicijų partneriams skatinti pasaulinius standartus, visų pirma remti gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse.
Mes toliau bendradarbiausime su partneriais vykdydami energingas ir nuoseklias vystymosi strategijas. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau yra svarbiausias oficialios pagalbos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos donoras pasaulyje. Mes pasieksime rezultatų įgyvendindami savo įsipareigojimus pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir tikimės, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir kiti. Tinkamo darbo skatinimas ir užkrečiamųjų ligų problemos bei kitų pasaulinių sveikatos klausimų sprendimas taip pat yra ypač svarbus. Primename, kad pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę, yra esminiai veiksniai tvariam vystymuisi užtikrinti.
ES turi būti pasirengusi prisiimti dalį atsakomybės už saugumą ir stabilumą pasaulyje. Veiksmingas naudojimasis bendros užsienio ir saugumo politikos ir Europos saugumo ir gynybos politikos priemonėmis bei jų pajėgumų plėtojimas sudarys galimybę Sąjungai atlikti vis svarbesnį vaidmenį kuriant saugesnį pasaulį. Sąjunga yra įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo ir stiprių tarptautinių organizacijų, visų pirma JT. Sprendžiant saugumo problemas, pavyzdžiui, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir valstybių silpnumo problemas, bus naudingas mūsų nuolatinis ir principingas teisinės valstybės propagavimas. Kartu mes vykdysime savo bendrą vidaus programą siekiant laisvės, saugumo ir teisingumo, pateisindami savo piliečių lūkesčius, susijusius su jų saugumo užtikrinimu ir teisių gynimu.
Globalizacijos amžiuje migracija yra pasaulinio pobūdžio problema, tačiau jos poveikis yra daugiausia regioninis. Mes toliau plėtojame išsamią Europos migracijos politiką, kuria siekiame skatinti integraciją, valdyti legalią migraciją ir kovoti su nelegalia imigracija. Tokiu būdu mums taip pat turėtų pavykti įveikti sunkumus ir pasinaudoti nauda, kurią ES ir trečiosioms šalims gali teikti gerai valdoma migracija.
Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio rinka ir vienas iš svarbiausių taiką bei klestėjimą skatinančių pasaulinio masto veikėjų. Mūsų piliečių bei viso pasaulio žmonių labui esame pasiryžę ir toliau prisiimti šį vaidmenį. Kartu mes užtikrinsime, kad globalizacija būtų galimybių šaltiniu,
o ne grėsme. Siekdami šio tikslo toliau kursime stipresnę Sąjungą, kad pasaulis taptų geresnis.
2007-12-18