Penkeri metai Europos Sąjungoje
euro.lt
Pirmieji penkeri Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metai - tai mokymosi ir įsitvirtinimo laikotarpis: įgauta svarbios patirties, išmokta apginti savo interesus. Tarp svarbiausių pasiekimų - Lietuvos įstojimas į Šengeno zoną, sėkmingas ES struktūrinės paramos panaudojimas, bendros ES energetikos politikos kūrimas, sprendimas ES lyčių lygybės institutą įkurti Vilniuje, totalitarinių režimų (hitlerizmo ir stalinizmo) padarytų nusikaltimų vienodo vertinimo įtraukimas į ES darbotvarkę.
Po įstojimo į ES, užsienio investicijos Lietuvoje išaugo 2.5 karto, Lietuvos verslui atsivėrė 500 milijonų vartotojų turinti ES vidaus rinka, o žmonėms – galimybė be suvaržymų įsidarbinti daugumoje ES šalių.
Tarp svarbiausių artimiausios ateities planų – narystė euro zonoje, nes dalyvavimas Ekonominėje ir pinigų sąjungoje užtikrins didesnį finansinį stabilumą, investuotojų pasitikėjimą. Bus skiriamas didesnis dėmesys Lietuvos integracijai į Europos mokslinių tyrimų erdvę, bendradarbiavimui inovacijų, mokslinių tyrimų srityse, ryšiams tarp universitetų ir verslo bei mokslo stiprinimui, energetikos ir transporto tinklų integravimui su Vakarų Europa. Iki 2013 metų, kai mūsų šalis pirmininkaus ES Tarybai, Lietuva sieks dar labiau įsitvirtinti ES.
Visuomenės parama Lietuvos narystei
2003 m. gegužės 10-11 d. referendume dėl narystės ES 91.07 proc. dalyvavusiųjų pritarė Lietuvos stojimui į ES (referendume dalyvavo 63.37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių). Visų penkerių narystės metų laikotarpiu Lietuva išliko viena didžiausių eurooptimisčių Europos Sąjungoje, mūsų šalies visuomenės parama narystei ES išliko aukšta - vidutinis paramos lygis 2004-2008 m. buvo apie 72 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio manymu viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje toks aukštas narystės palaikymo lygis – galimybės dirbti užsienyje, šia galimybe pasinaudojo daugybė žmonių. Vertinamos, taip pat, galimybės mokytis užsienyje, laisvai judėti ES.
Dalyvavimas kuriant Europos ateitį
Tapusi ES nare, mūsų šalis įgijo istorinę galimybę prisidėti kuriant Europos šalių bendrijos ateitį. 2004 metais ratifikavusi Sutartį dėl Konstitucijos Europai, o pernai – Lisabonos (Reformų) sutartį, Lietuva parodė ryžtą siekti veiksmingesnės, stipresnės ir piliečiams artimesnės Europos. Lietuvos Vyriausybė dalyvauja priimant visus svarbiausius ES dokumentus, LR Seimas aktyviai bendradarbiauja parlamentinėje srityje. Lietuvos indėlis ryškiausias stiprinant ES partnerystę su Rytų Europos šalimis, kuriant bendrą ES energetikos politiką, keliant „vieningos istorijos suvienytai Europai“ idėją.
Europą kuria ne tik ES institucijos, bet ir piliečiai. Europos Parlamente Lietuvos ir visos Europos labui dirba 13 Lietuvoje rinktų europarlamentarų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai piliečiai turės dar daugiau galimybių dalyvauti ES teisėkūroje. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis yra ir ES pilietis, jam garantuojama ES atstovybių konsulinė pagalba net ten, kur Lietuva atstovybių neturi.
Vidaus rinkos privalumai
Prieš įstojimą į ES buvo daug nerimo, ar Lietuvos verslas atlaikys konkurencinį didžiulės ES vidaus rinkos spaudimą. Atlikti tyrimai parodė, kad 2004-2006 metais Lietuvos dalyvavimo ES vidaus rinkoje nauda net viršijo struktūrinės paramos naudą ir siekė beveik 2 papildomus BVP augimo procentinius punktus kasmet. Dirbtinių suvaržymų neribojama vidaus rinka itin svarbi ir ekonomikos sunkmečio laikotarpiu, nes Lietuvos ekonomikos augimo viltys siejamos su didžiųjų Vakarų Europos ekonomikų laukiamu atsigavimu.
Lietuvai tapus ES nare, kuomet buvo atverta bei išplėtota europinė prekių rinka, išaugo eksportas, padidėjo ir žemės ūkio subjektų pajamų lygis ir stabilumas, investicinis potencialas bei konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose, paspartėjo ūkių modernizacijos, kooperacijos procesai. Žemės ūkio sektorius įgijo galimybių konkuruoti tarptautiniu mastu, o kaimo vietovės tapo patrauklesnės gyvenimui ir verslui, sustiprėjo kaimo bendruomenės, pagerėjo kaimo vietovių infrastruktūra. Parama suteikė kaimo gyventojams daugiau užtikrintumo ateitimi bei pagerino kaimo plėtros ateities perspektyvas, o ES finansuojami mokymai ir konsultacijos prisidėjo prie kaimo gyventojų išsimokslinimo lygio kilimo. ES parama žemės ūkiui sudaro apie 25 proc. visų jo pajamų, o tai užtikrina jo finansinį gyvybingumą.
Struktūrinių fondų nauda
Vienu didžiausių narystės ES privalumu Lietuvos gyventojai įvardina ES struktūrinę paramą, paramą žemės ūkiui. 2004-2008 m. ES struktūrinė parama Lietuvai sudarė 5 mlrd. 927,5 mln. Lt. Šios lėšos investuotos į ekonomikos skatinimo, socialinės atskirties mažinimo, aplinkos apsaugos stiprinimo, infrastruktūros plėtros, kitas svarbias sritis, kurios prisideda prie žmonių kasdienio gyvenimo kokybės gerinimo. Kita parama 2004-2008 m. – sudarė 5 mlrd. 797 mln. Lt. (tai ES ir ne ES valstybių parama Žemės ūkiui, žuvininkystei, tiesioginėms išmokoms, prisijungimo prie Šengeno erdvės, Kaliningrado tranzito, Ignalinos uždarymo ir kitoms programoms).
Nors būta spėlionių, kad Lietuva nesugebės jos tinkamai panaudoti, tačiau dabar galime drąsiai teigti, kad rezultatai beveik pranoko lūkesčius. Pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą ES skirtos lėšos įsisavintos sėkmingai – įgyvendinta daugiau kaip 3500 projektų, kuriems skirta daugiau kaip 4 mlrd. Lt., iš kurių – 3 mlrd. 91 mln. Lt. ES struktūrinių fondų parama, t.y., daugiau nei 900 Lt. kiekvienam Lietuvos gyventojui. Pagal šį rodiklį tarp naujų ES valstybių narių Lietuva dalinasi 2-3 vieta kartu su Latvija.
Struktūrinės paramos lėšos ir aukštų ES kokybės standartų įvairiose srityse taikymas turi reikšmingos įtakos visose gyvenimo srityse.
Kuriama ilgalaikė ir stabili sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ne tik šalies didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse – kompleksiškai atnaujinus čia įsikūrusias sveikatos priežiūros įstaigas (šeimos gydytojų kabinetus, ambulatorijas, pirminės sveikatos priežiūros centrus), aprūpinus jas šiuolaikine diagnostikos bei gydymo įranga, automobiliais, kompiuteriais bei kitomis būtinomis priemonėmis bei įranga, sveikatos priežiūra gyventojams tapo prieinamesnė, gerėjo teikiamų paslaugų kokybė.
Investuojant lėšas į aplinkosaugos sritį, gyventojams tapo labiau prieinamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, gerėja jų kokybė. Didelis dėmesys skiriamas aplinkos taršos mažinimui: uždaryti 390 senų sąvartynų, diegiama komunalinių atliekų rūšiavimo sistema, teikianti galimybę rūšiuoti plastiko, stiklo ir popieriaus atliekas, kuriama baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistema. Taip pat sumažinta tarša paviršiniams ir gruntiniams vandenims, didinamas šalies miškingumas, aktyviai tvarkomos ir pritaikomos lankymui saugomos teritorijos.
Praėjusių metų pabaigoje atliktos gyventojų apklausos apie 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą rezultatai parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas pajuto Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą asmeniškai ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Ekonomistų skaičiavimais, ES parama 2 procentais padidina Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimą. Šiuo metu, lėtėjant ekonomikos augimui, struktūrinių fondų lėšos prisideda prie ūkio lėtėjimo švelninimo.
Galimybė laisvai judėti ir dirbti visoje ES
Viena iš pagrindinių laisvių, kurias ES piliečiams garantuoja ES, yra laisvas darbuotojų judėjimas. Lietuvos piliečiai gali be apribojimų arba su mažesniais apribojimais nei iki įstojant į ES įsidarbinti kitose ES valstybėse. Užsienyje įgyjamas išsilavinimas ir žinios, grįžtančios pajamos, investicijos, tarpkultūrinė gyvenimo ir darbo patirtis, užsienio kalbų žinojimas skatina šalies plėtrą, gerina ekonomikos ir gyvenimo sąlygas. Kad migruojantys asmenys būtų apsaugoti, buvo priimti ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai. Asmuo išsaugo vienoje valstybėje įgytas socialines teises. Persikėlus gyventi į kitą valstybę narę, žmogui toliau bus mokamos anksčiau paskirtos pensijos ar kitos išmokos. Be to, kiekvienoje ES šalyje įgytas draudimo stažas išsaugomas, tai svarbu nustatant teisę į socialinio draudimo išmokas.
Švietimas ir kultūrinių mainų programos
Įstojus į ES, atsivėrė platesnės galimybės mokytojams, mokiniams, studentams, dėstytojams stažuotis ES šalyse, pasisemti naudingos patirties, užmegzti aktyvų bendradarbiavimą su kolegomis iš kitų Europos šalių. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis atnaujintos mokyklos, auditorijos, laboratorijos, mokslo įstaigų tyrimų bazės, taip pat sukurta naujų darbo vietų.
Nuo 2004 m. daugiau nei trečdalis Lietuvos vidurinių mokyklų dalyvavo Europos partnerystės projektuose, daugiau nei 7000 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir beveik 3000 dėstytojų įgijo patirties studijuodami ar dirbdami ES šalyse pagal „Erasmus“ programą, apie 5000 asmenų pasinaudojo „Leonardo da Vinci“ mobilumo projektų teikiamomis galimybėmis. „Socrates“ ir „Leonardo da Vinci“ programos Lietuvos pedagogams ir studentams pirmąkart suteikė galimybę dalyvauti Europos bendradarbiavimo ir tarptautinio mobilumo projektuose.
Narystė Šengeno erdvėje
2007 m. gruodžio 21 d Lietuva ir dar 8 naujos ES narės (Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) prisijungė prie Šengeno erdvės. Šengeno erdvės valstybių narių piliečiai gali vykti į kitas valstybes nares be vizų ir patikrinimo procedūrų prie kitų valstybių narių sienų. Teisė laisvai keliauti nepriklauso nuo kelionės tikslų, todėl galima nevaržomai keliauti po visą Europą darbo ar asmeniniais reikalais.
Šengeno erdvėje taip pat taikomos priemonės, kurios turėtų užkirsti kelią nusikalstamumo grėsmėms, kylančioms panaikinus asmenų kontrolę prie Šengeno erdvės vidinių sienų. Šiuo pagrindu stiprinama išorinių Šengeno erdvės sienų apsauga, plėtojamas valstybių narių policijos ir teisminis bendradarbiavimas, gerinama šalių narių diplomatinių įstaigų veikla išduodant vizas, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.
Lyčių lygybės institutas
Viena esminių ES vertybių – vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimas. Narystė Europos Sąjungoje suteikė itin plačias galimybes moterų apsaugai nuo diskriminacijos ne vien užimtumo, bet ir kitose srityse. Įvertinant Lietuvos pasiekimus užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes, Lietuva tapo pirmoji iš naujųjų šalių narių, kuriai suteiktas šansas įsteigti Europos Sąjungos agentūrą – Lyčių lygybės institutą. Tikimasi, kad institutas oficialiai pradės veiklą šių metų pabaigoje.
Tarp-institucinė veikla
Mūsų šaliai įstojus į ES, tapome sudėtine Europos teisinės erdvės dalimi ir dalyvaujame jos tolesniame kūrime ir vystyme. Ši teisinė erdvė paremta principais, iš kurių svarbiausias savitarpio pripažinimo principas, reiškiantis, kad bet kurioje ES valstybėje narėje priimtas teisminės institucijos sprendimas turi būti pripažįstamas ir vykdomas bet kurioje kitoje ES narėje. Šis principas taikomas tiek bendradarbiavime baudžiamosiose bylose, tiek civilinėse bylose. Šio principo praktinis taikymas, viena vertus, labai palengvino teisėsaugos institucijų darbą kovojant su nusikalstamumu, antra vertus, labai palengvino paprastų piliečių gyvenimą tais atvejais, kai reikia įvykdyti teismo sprendimą kitoje ES narėje, pvz. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Kaip visateisė ES narė Lietuva nuo 2004 metų aktyviai dalyvauja Europos saugumo ir gynybos (ESGP) politikoje, prisideda prie jos vystymo. Tai apima ne tik dalyvavimą politinių-karinių institucijų veikloje, bet ir įsipareigojimus dalyvauti karinėse ESGP operacijose, pajėgumų vystymo procese, taip pat, skiriant karinius pajėgumus greitojo reagavimo operacijoms.
ESGP pagrindinis tikslas – krizių valdymas Europai artimuose regionuose, tokiu būdu kuriant saugumo ir stabilumo erdvę prie ES sienų. Lietuvos dalyvavimas karininėse ir civilinėse operacijose grindžiamas Lietuvos užsienio politikos prioritetais, todėl Lietuvos dalyvavimo ESGP operacijose prioritetai orientuoti į regionus, kuriuose Lietuva dalyvauja NATO karinėse operacijose. Rytų Europa užima svarbią vietą Lietuvos užsienio politikoje, todėl Lietuva nuosekliai pasisako už aktyvesnį ES turimų krizių valdymo ir konfliktų sprendimo įrankių panaudojimą šiame regione.
