Aiškesnės maisto produktų etiketės atneš naudą vartotojams, sako R. Sommer
Europos Parlamentas
Europos Parlamentas patvirtino naujas maisto produktų ir gaiviųjų gėrimų ženklinimo taisykles. Europarlamentarai siūlo įpareigoti gamintojus ir prekybininkus pateikti lengvai įskaitomą informaciją apie energijos, riebalų, angliavandenių, cukraus bei druskos kiekį. Jie nepritarė siūlymui įteisinti „šviesoforo“ tipo žymėjimą, remiantis kuriuo „menkaverčiai“ produktai būtų žymimi raudona spalva. EP pranešėjos Renate Sommer teiravomės, kodėl dauguma europarlamentarų nepritarė šiam siūlymui.
Vokiečių europarlamentarės R. Sommer (Europos liaudies partija) pranešimo pagrindu parengtoje rezoliucijoje taip pat numatoma įpareigoti nurodyti, jei gaminyje yra nanodalelių ar medžiagų, galinčių sukelti alergiją ar kitokią netoleravimo reakciją. Ant mėsos, pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių bei kitų vieno ingrediento produktų pakuočių siūloma privalomai nurodyti kilmės šalį.
Socialdemokratai, žalieji ir kairieji siūlė riebalų, cukraus ir druskos kiekį maisto produktuose žymėti šviesoforo principu: raudona reikštų didžiausią, žalia – mažiausią lygį. Kodėl europarlamentarų dauguma nepritarė šiam siūlymui?
Du trečdaliai deputatų jam nepritarė dėl kelių priežasčių. Pirma, Anglijoje spalvinis ženklinimas jau naudojamas galutiniams produktams ir pusgaminiams žymėti.
Kitas pavyzdys – vertinant cukraus lygį, saldiklių prisotinta „Coke Light“ gautų žalią tašką dėl to, kad joje nėra cukraus, tuo tarpu natūraliai saldžias vaisių sultis tektų žymėti raudonu skrituliuku. Šviesoforo modelis nepadėtų atskirti sviesto nuo pusriebio margarino, kadangi abiejuose produktuose yra pakankamai didelis riebalų kiekis.
Raudonus taškus gautų ir labai sveiki produktai, sakykime, mineralų ir vitaminų kupini riešutai. Šie pavyzdžiai parodo šio modelio netinkamumą pagrindinių maisto produktų žymėjimui. Mūsų tikslas – rasti visų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų ženklinimui tinkamą sistemą.
Anglijos patirtis rodo, jog gamintojai yra linkę pakeisti sudėtį tam, kad jų gaminiai gautų patrauklesnę „šviesoforo spalvą“. Jie pakeičia cukrų krakmolu ar saldikliais, druską – glutamatais: mažėja kalorijų skaičius, tačiau daugėja dirbtinių ingredientų, turinčių neigiamą poveikį sveikatai. Tai sukčiavimas vartotojo atžvilgiu.
Ant daugelio produktų pakuočių nurodoma produktų energetinė vertė, cukraus ir riebalų kiekis. Kas pasikeis patvirtinus naująsias taisykles?
Atsiras privalomo ženklinimo reikalavimai. Šiuo metu tėra gamintojų ir pardavėjų savanoriškai vykdomas ženklinimas, kuriam trūksta nuoseklumo. Ant pakuočių galite rašyti bet ką. Norime jose išvysti privalomą, aiškiai pateiktą informaciją. Dažna problema – aiškumo ir įskaitomumo trūkumas. Sakykime, teisės aktai jau įpareigoja nurodyti sudėtines dalis, tačiau dažniausiai etiketes sunku suprasti, kadangi informacija pateikiama neįskaitomai.
Pakuotės nugarėlėje turės būti pateikta įrėminta informacija apie maistinę vertę 100 g ar 100 ml produkto, tai leis lengviau palyginti parduotuvės lentynoje sudėtus gaminius. Priekinėje etiketėje, nustatytoje vietoje dideliu šriftu turės būti nurodoma energetinė vertė. Šiandieniniai vartotojai retai teskaito etiketes, norime juos pastūmėti šiuo keliu.
Kokios kitos vartotojus apsaugosiančios priemonės?
Etiketėje turės būti nurodoma, jei prekė yra maisto produkto imitacija. Rinkoje nepaliaujamai daugėja tokių produktų, pavyzdžiui, iš augalinių riebalų pagamintų „sūrių“, skoniu ir išvaizda nesiskiriančių nuo tikrų sūrių. Vartotojas turi teisę žinoti, ką jis ar ji perka.
Panašu, jog dėl reglamento nepavyks greitai susitarti su Taryboje posėdžiaujančiais ministrais. Kada naujosios taisyklės išvys dienos šviesą?
Manau, kad pavyks susitarti antruoju skaitymu, tačiau bus numatyti pereinamieji laikotarpiai, todėl tikėtina, kad taisyklės įsigalios 2014 m. Antra vertus, maisto gamintojai ir mažmenininkai jau žino, ko iš jų tikimasi. Manau, kad daugelis jų į naujuosius reikalavimus atsižvelgs jiems dar neįsigaliojus.
2010-06-23
