Internetas: kultūrų dialogo lobynas ar peilis kultūrų įvairovei?

Europos Parlamentas

 

Technologinis interneto stebuklas pasaulį keičia tiek į gera, tiek į bloga. Kaip ir bet kurios technologijos atveju, viskas priklauso nuo pačių vartotojų. EP Kultūros komiteto surengtame klausyme aptartas pasaulinio tinklo potencialas plėtojant kultūrą ir plečiant kultūrų tarpusavio supratimą bei atkreiptas dėmesys į saityne slypinčius pavojus.

 

Susitikimą pradėjusi Kultūros komiteto pirmininkė Doris Pack (Europos liaudies partija, Vokietija) pabrėžė, jog interneto platybėse ES turi plėtoti kultūrinę įvairovę ir užtikrinti jos apsaugą bei stengtis, kad ji būtų pasiekiama kiekvienam.

 

Kultūros akseleratorius ar stabdis?

 

„Ar internetas yra paspirtis, ar kliūtis kultūrai?“ – klausė profesorius Jean-Joël Jeanneney (Asociacija „Europartenaires“, buvęs Prancūzijos nacionalinės bibliotekos pirmininkas). Pasak jo, internetas neturi būti paliktas vystytis visiškai spontaniškai – valdžios institucijų pareiga rūpintis informacijos tvarkymu ir vartotojų nukreipimu tinkama linkme.

 

Verena Wiedemann (UNESCO) pabrėžė būtinybę užtikrinti visuotinę prieigą prie žinių, kadangi tai prisideda prie taikos ir socialinės sanglaudos kultūriškai vis margesnėse visuomenės, stiprina europinę integraciją. UNESCO atstovė įspėjo apie kultūrų įvairovei kylančius pavojus: didelę įtakos koncentraciją kelių globalių žiniasklaidos gigantų rankose bei „cerberių“, sprendžiančių, kas turės prieigą prie interneto ir judriojo ryšio, atsiradimą.

 

Moteris taip pat kalbėjo apie „įvairovės iliuziją“ – milžiniško kultūriškai įvairaus turinio internete buvimas negarantuoja, kad vartotojai juo domėsis. Daugelis vartotojų nesinaudoja šiais lobiais, internete tenorėdami rasti savo pačių nuomonės patvirtinimų. Pasak jos, vertėtų atidžiau išstudijuoti šį fenomeną.

Virtualaus mobilumo teikiamos galimybės

Tarptautiškumas tapo neatsiejama aukštojo mokslo dalimi. Ar internetas padeda jam dar labiau atsiskleisti? Johannes De Gruyter iš Liuveno universiteto pabrėžia, kad virtualus mobilumas reiškia, jog dėstytojų ir studentų keitimasis tarptautine patirtimi įmanomas net neiškėlus kojos iš gimtojo miesto.

Pasak švietimo technologijomis besirūpinančio De Gruyter, vaizdo konferencijos leidžia studentams dalintis įgūdžiais ir tobulinti kalbos žinias, o virtualūs verslo žaidimai leidžia mokytis, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, sakykime, verslo pietų su kinų verslininku metu.

 

J. De Gruyter pripažįsta, kad informacinės ryšių technologijos negali atstoti bendravimo akis į akį, tačiau tinkami ITT sprendimai atveria milžiniškas galimybes.

Skaitmeninio raštingumo plėtra

„Plaukiojame milžiniškame kultūros , kurios prieinamumą užtikrina internetas, vandenyne, tačiau norint tinkamai ją suprasti, reikia plėsti skaitmeninį raštingumą“, – neabejoja Andrew Rasiej („Personal Democracy Forum“). Anot jo, ateityje šis raštingumas turės apimti mokėjimą kurti vaizdo įrašus ir kasdien bendrauti per vaizdus nenaudojant teksto.

Pasak politikos ir technologijos sąsajų ieškančio forumo steigėjo, po penkerių metų visa žmonija bus sujungta per mobilių įrenginių tinklą. Jis apgailestavo, kad nepakankamai ITT besinaudojančios mokyklos vėluoja į benuvažiuojantį traukinį. „Turime sukurti milžiniška bibliotekas , tai leis sukurti naują demokratijos viziją“, – kalbėjo jis.

 

2010-06-28