Bankininkų premijų ribojimas – apynasris trumparegiškai rizikai
Europos Parlamentas
Besaikis milžiniška rizika paremtas greitų pinigų vaikymasis, į kurį įsisuko finansinės institucijos, vos neapvertė pasaulinės ekonomikos laivo. Vyriausybėms metus milijardus kainavusius gelbėjimo ratus paaiškėjo, kad neregėtas premijas sugebėjo išsimokėti net ant žlugimo slenksčio atsidūrusių bankų valdytojai. ES nutarė pažaboti neatsakingą bankininkų elgesį ir premijas susieiti su ilgalaikiais bankų veiklos rezultatais.
Liepos 7 d. plenariniame posėdyje europarlamentarų patvirtinta 2011 m. sausį įsigaliosianti direktyva taip pat sugriežtins atsargos kapitalo reikalavimus.
Premijų kultūra: nekultūringai didelės premijos
Europarlamentarai siekė pažaboti finansų institucijose suvešėjusią vadinamąją „premijų kultūrą“, kuomet didžioji pajamų dalis būdavo gaunama ne atlyginimo, bet su pelnu susietų premijų forma. Deja, nemenką trumpalaikį pelną nešęs žongliravimas rizikingais produktais gilėjant finansų krizei parklupdė ne vieną banką.
„Bankai mokėjo premijas remdamiesi tikėtinu sandorių pelnu. Kuo didesnės rizika, tuo didesnis potencialus pelnas, tuo didesnės premijos“, – krizės link atvedusią schemą aiškina britų leiboristė Arlene McCarthy, EP pranešėja bankininkų premijų apribojimo klausimu.
Anot europarlamentarės, daugeliu atveju dėl nepavykusių investicijų milžiniškų nuostolių patyrusius bankus teko gelbėti už mokesčių mokėtojų pinigus. „Visas premijas susieję su rizika ir apriboję išankstines premijas grynaisiais užtikrinsime, jog bankų darbuotojų veiksmai bus paremti ilgalaikiu banko sveikumu ir stabilumu “, – sako Ekonomikos ir pinigų komiteto pirmininko pavaduotoja.
Mažiau grynųjų – daugiau atsakomybės
ES patvirtino vienas griežčiausių pasaulyje taikomų premijų reguliavimo taisyklių. Jei Europos šalių vyriausybės neprieštaraus Parlamento pozicijai, tik 30 proc. (o kai premija itin didelė – tik 20 proc.) premijos galės būti iš anksto išmokama grynaisiais.
40-60 proc. premijos dalies išmokėjimas bus atidedamas bent trejiems metams ir galės būti nubrauktas investicijoms nepasiteisinus.. Bent pusę premijos sudarys akcijos ir nenumatytoms išlaidoms skirtas kapitalas (angl. contingent capital), kuris būtų naudojamas bankui susidūrus su finansiniais sunkumais.
Finansų krizė – ne vien ant mokesčių mokėtojų pečių
Daugelis europarlamentarų pabrėžia, jog kilus krizei vyriausybės puolė veržtis diržus ir mažinti socialines išmokas, tačiau apriboti bankininkų apetitą, sugriežtinti finansų sektoriui taikomus kapitalo reikalavimus ir mokesčius nebuvo taip paprasta.
„Užėmėme griežtą poziciją premijų kultūros atžvilgiu, kadangi vyriausybėms mažinant viešąsias išlaidas ir viešojo sektoriaus atlyginimus būtų nepadoru tęsti šią nepateisinamą praktiką“, – sako A. McCarthy.
Didesnis kapitalo rezervas apsaugai nuo netikėtumų
Besivaikydamos pelno, finansų institucijos sukūrė sudėtingus finansinius instrumentus, leidusius sumažinus riziką skolinti pinigus daug platesniam klientų ratui. Šio finansinio „žaidimo“ pavadinimas – pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. securitisation). Supirkus bankų kreditus, jie būdavo paverčiami vertybiniais popieriais ir pelningai perparduodami investuotojams. Deja, rinkoms ėmus buksuoti, bankams nebeužteko kapitalo nuostoliams padengti.
„Bankai ir kredito reitingų agentūros nebesugebėjo tinkamai įvertinti vertybiniais popieriais pakeistų paskolų, kuriomis prekiavo ir kurias reitingavo“, – teigia A. McCarthy, pabrėždama, kad dalis „pavertimų“ mažino, o dalis didino riziką. Naujosios taisyklės įpareigos bankus apsisaugoti nuo galimos pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos didinant kapitalo rezervą.
2010-07-15
