Antipiratinė sutartis tebekelia nerimą europarlamentarams
Europos Parlamentas
Rugsėjo pabaigoje ES, JAV ir dar 9 šalys tikisi galutinai susitarti dėl Antipiratinės prekybos sutarties (angl. ACTA), turinčios palengvinti kovą su stambaus masto intelektualinės nuosavybės teisių pažeidimais. Daugeliui europarlamentarų ir piliečių tebekyla abejonių dėl šio susitarimo naudos Europai. Jie kritikuoja skaidrumo derybose stoką, miglotas sutarties nuostatas ir tai, kad ji greičiausiai nenumatys ES geografinių nuorodų apsaugos.
Dešimties už uždarų durų vykusių derybų etapų metu pilietinė visuomenė ir Europos Parlamentas ne kartą reiškė susirūpinimą ne tik dėl derybų slaptumo, bet ir dėl galimo kovos su skaitmeniniais piratais nuostatų kirtimosi su privatumo užtikrinimo ir duomenų apsaugos taisyklėmis.
Viešumo stoka
Europos Parlamentui pagrasinus kreiptis į Teisingumo Teismą, Komisija balandžio mėnesį atskleidė sutarties projekto tekstą. Iki rugsėjo 9 d. dauguma europarlamentarų pritarė rašytiniam pareiškimui, kuriame reikalaujama visų su derybomis susijusių dokumentų paviešinimo.
Pasak europarlamentarų, susitarimas neturi versti ES suvienodinti autorių teisių, patentų ir prekių ženklų teisės aktų, silpninti išraiškos laisvės ir teisės į privatumą bei riboti saugių medikamentų prieinamumo.
Rugsėjo 8 d. plenariniame posėdyje vykusiose diskusijose prekybos komisaras Karel de Gucht patikino europarlamentarus, kad susitarimas „neįpareigos tikrinti keliautojų kompiuterių, riboti pilietinių laisvių ar persekioti vartotojų“ ir nereikš „ES teisės aktų keitimo pasinaudojus avariniu išėjimu“.
Eurokomisaras patikino, jog prieš pasirašydama sutartį Komisija siūlomą tekstą būtinai pateiks Europos Parlamentui. „Jei derybų proceso pabaigoje turėsime sutartį, neatnešiančią ES apčiuopiamos naudos, vertės permąstyti mūsų dalyvavimo tikslingumą“, – kalbėjo De Gucht.
Kritikos strėlės
Plenariniame posėdyje kalbėję EP nariai įvardino daugelį siūlomos sutarties ydų. Kader Arif (Socialistų ir demokratų aljansas, Prancūzija) kritikavo derybų slaptumą ir skaidrumo stoką, o Jan Philipp Albrecht (Žalieji/Europos laisvasis aljansas, Vokietija) tvirtino, jog sutarties nuostatų miglotumas kenks ES teisės aktų sistemai.
Prekybos komisaras pabrėžė Komisijos siekį į ACTA įtraukti nuostatas dėl ES geografinių nuorodų apsaugos, nors kitos šalys tesiekia autorių teisių ir prekių ženklų gynimo. „Šampanas turi būti apsaugotas ne mažiau, nei „Coca-Cola“, – pabrėžė Daniel Caspary (Europos liaudies partija, Vokietija).
„Skaitmeninis pasaulis turi prisitaikyti ir ieškoti naujų verslo modelių“, – kalbėjo Syed Kamall (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė). „64 proc. padirbinių pagamina Kinijoje, kuri nesirengia jungtis prie ACTA. Ar mums tikrai vertą ją pasirašyti?“, – klausė Niccolò Rinaldi (Liberalų ir demokratų aljansas, Italija).
2010-09-10
