Kas šeštas europietis – ties skurdo riba

Europos Parlamentas

 

Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais Europos Sąjungos valstybėms teks pasirūpinti, jog skurdo spąstuose neatsidurtų 84 mln. jo prieangyje esantys ES gyventojai. Europarlamentarai ragina mažinti skurstančių darbuotojų skaičių ir siūlo apmąstyti garantuotų minimalių pajamų įtvirtinimo europine direktyva galimybę.

 

„Skurdas prilygsta žmogaus teisių pažeidimui“, – EP Užimtumo komiteto surengtuose klausymuose pabrėžė pranešėja skurdo mažinimo klausimu Ilda Figueiredo (Europos vieningieji kairieji/Šiaurės šalių žalieji, Portugalija).

Skurdo rizikos statistika

Europoje skurdo riba laikomos pajamos, nesiekiančios 60 proc. namų ūkių pajamų atitinkamoje šalyje medianos.

 

2008 m. skurdas grėsė 17 proc. europiečių: sunkiausia padėtis buvo Latvijoje (26 proc.), Rumunijoje (23 proc.) ir Bulgarijoje (21 proc.), toliau rikiavosi Graikija, Ispanija ir Lietuva (po 20 proc.). Mažiausi skirtumai – Čekijoje (9 proc.), Nyderlanduose ir Slovakijoje (po 11 proc.)

Būtina pabrėžti, kad skurdo rizikos rodiklis yra santykinis ir taikliausiai atskleidžia pajamų nelygybės pasiskirstymą.

Tiksliau socialinę atskirtį parodo materialinių nepriteklių rodiklis. Remiantis juo, prasčiausia Bulgarijos, Rumunijos ir Vengrijos žmonių padėtis, tuo tarpu Liuksemburgo, Nyderlandų ir Švedijos gyventojams su nepritekliais tenka susidurti rečiausiai.

 

Darbas išgelbsti ne visuomet

 

„Nors užimtumas neleidžia visiškai įveikti skurdo, be jo kovoti su skurdu neįmanoma“, – pabrėžė darbdavių federacijos „Business Europe“ atstovė Rebecca Smith. Pasak jos, ekonomikos paūgėjimas 1-2 proc. ES leistų sukurti apie 6,5 mln. darbo vietų.

 

Oficialus minimalus atlyginimas – svarbus ginklas kovojant su skurdu – ES šalyse gerokai skiriasi: Liuksemburge jis siekia 1641 eurą, o Bulgarijoje – 123 eurus. Ilda Figueiredo pabrėžia, kad minimalus darbo užmokesčio nustatymas neišsprendžia visų sunkumų, o garantuotų minimalių pajamų politika turi apimti ne tik išmokų mokėjimą, bet ir teisę į nemokamas sveikatos ir švietimo paslaugas.

Nors nedarbas yra pagrindinė skurdo priežastis, 8 proc. ES gyventojų patenka į skurstančių darbuotojų kategoriją: net ir dirbdami jie sunkiai suduria galą su galu.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Henri Lourdelle priminė, kad Europoje kuriamos darbo vietos ne visuomet užtikrina pakankamą pragyvenimo lygį, o ES skursta 20 mln. dirbančiųjų.

 

Minimalios pajamos

 

Ar minimalių pajamų lygį vertėtų įtvirtinti europiniais teisės aktais? Kovos skurdu tinklo vardu kalbėjęs Fintan Farrel ragino europarlamentarus priimti pagrindų direktyvą dėl pakankamų minimalių pajamų užtikrinimo sistemų.

 

Elisabeth Lynne (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė) nuomone, bendri standartai leistų sumažinti milžiniškus skirtumus, tačiau tokią pagrindų direktyvą greičiausiai blokuotų Taryba. Finansų ministrai sulaukė ir Pervenche Berès (Socialistų ir demokratų aljansas, Prancūzija) kritikos strėlių.

 

Socialinės platformos atstovas Roshan Di Puppo priminė, jog ekonomikos augimas savaime nesumažino skurdo, o minimalias pajamas remia 24 iš 27 valstybių.

„Sunkmetis didina skurdą, tačiau minimalios pajamos leidžia apginti labiausiai pažeidžiamus asmenis“, – pabrėžė Sergio Cofferati (Socialistų ir demokratų aljansas, Italija), apgailestaudamas, kad dalis ES valstybių į šiuos „amortizatorius“ neinvestavo pakankamai.

 

2010-03-29