Naujienos
Europos socialinio fondo agentūra rugsėjo mėnesį atliko 26 neplanines projektų patikras. Patikros vietoje, apie kurias projekto vykdytojas nebuvo informuotas iš anksto, atliekamos siekiant nustatyti, ar projektų veiklos vyksta taip, kaip suplanuota, ir užkirsti kelią galimai projekto rizikai.
2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje įvyko antrasis specialusis Stebėsenos komiteto posėdis, kuriame socialiniai ir ekonominiai partneriai turėjo galimybę giliau susipažinti su preliminariomis planuojamomis ES fondų investicijomis Lietuvoje po 2020 metų.
Posėdyje buvo pristatyti ir aptarti trys iš penkių 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos prioritetai, kurių rėmuose bus stengiamasi kurti Žalesnę, Geriau sujungtą ir Piliečiams artimesnę Lietuvą.
Antrasis prioritetas „Žalesnė Lietuva“ skatins sutelkti mūsų dėmesį į energetinio efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros bei pažangiųjų energijos skirstymo ir kaupimo sprendimų diegimą Lietuvoje. Taip pat, didelis dėmesys bus skiriamas aplinkosauginėms veikloms, kuriomis bus siekiama paskatinti tvarią vandentvarką, žiedinės ekonomikos principų diegimą, biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą bei Lietuvos prisitaikymą prie klimato kaitos keliamų iššūkių.
Trečiuoju prioritetu „Geriau sujungta Lietuva“ bus ne tik siekiama vystyti tvarų, pažangų, saugų ir klimato kaitai atsparų įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą bei įvairiarūšį judumą miestuose, bet koncentruojamasi į transporto sektoriaus įtakos klimato kaitai švelninimą (ŠESD mažinimas, atsinaujinančių energijos išteklių dalies bei geležinkelio tinklo elektrifikacijos didinimas) ir mažataršio judumo skatinimą (alternatyvaus kuro transporto priemonių parko, paskatų sistemos plėtojimas). Taip pat, siekiant pagerinti šalies skaitmeninio junglumo galimybes, bus plėtojamas viešasis itin didelio pralaidumo ryšio tinklas, užtikrinant fizinį ir kibernetinį jo saugumą.
Penktuoju prioritetu „Piliečiams artimesnė Lietuva“ siekiama tvaraus ir integruoto socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, įvertinant jų išskirtinumus, pranašumus, potencialą bei teritorijos gyventojų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas partnerystės, veiksmų koordinavimo ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (,,iš apačios į viršų“) principų taikymui. Prioriteto investicijomis siekiama optimizuoti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, užtikrinant jų kokybę ir prieinamumą, gerinti verslo aplinką, nepamirštant išryškinti vietovių patrauklumą bei gyvenimo kokybę lemiančias priemones.
