Naujienos

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įvertino ir rekomendavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai finansuoti šalies įmonių pateiktas paraiškas, kuriomis prašoma iš Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų skirti lėšų auditui ir skaitmeninimo technologijoms įdiegti. Iš 154 paraiškų teigiamai buvo įvertintos 146, kuriomis prašoma projektams skirti virš 60 mln. Eur ES lėšų.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) baigia sutarčių pasirašymo procesą su šalies verslo įmonėmis, planuojančiomis diegti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), kurie turi padėti mažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti jose AEI gamybą ir vartojimą.

Išeivis iš Lietuvos Laurynas Radziukynas, praturtėjęs Amerikoje, daugiau nei prieš 80 metų savo gimtojo Kurnėnų kaimo Alytaus rajone vaikams padovanojo modernią mokyklą, kuri vietos bendruomenės, rajono savivaldybės pastangomis dabar atgimė naujam gyvenimui.

Europos socialinio fondo agentūra kartu su Vidaus reikalų ministerija kviečia teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonės „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ antrąjį kvietimą.

Nors šalies įmonių eksporto apimtys traukėsi ne taip drastiškai, kaip planuota pandemijai prasidėjus, visgi pirmąjį šių metų pusmetį eksportas sumažėjo 8,4 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip eksporto iššūkius sprendžia mažos ir vidutinės įmonės, gaminančios lietuvišką produkciją? Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena, kad būtent į šias įmones yra nukreiptos įvairios eksportą skatinančios Europos Sąjungos investicinės priemonės. Kaip aktyviai tokiomis priemonėmis bendrovės naudojosi iki pandemijos ir ar pasitelktų jas vėl ateityje?

„Dabar yra atsakingas metas, kai bus skelbiamos investicijų priemonės, kurias Vyriausybė ir ministerijos specialiai suplanavo tam, kad pereitume į naują 2021–2027 m. laikotarpį. Per trumpą laiko tarpą verslas gali suplanuoti veiksmus dviem-trims metams į priekį“, – sakė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Želvys.

Pasaulinės sveikatos organizacijos apžvalgose teigiama, kad vienas iš dešimties žmonių kasmet miršta būtent dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų. Nors Lietuvos oro kokybė, lyginant su kitomis šalimis, yra vertinama gerai, užterštumo kietosiomis dalelėmis, sieros junginiais, azoto oksidais problema neaplenkia ir Lietuvos gyventojų. Labiausiai kenčia didmiesčių gyventojai. Didžiausias kenkėjas yra transportas, ypač – automobiliai su dyzeliniais varikliais.

Europos Sąjungos 2014–2020 metų investicijų programavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) fiksuoja, kad iki šiol klientai į projektus jau investavo 1,149 mlrd. EUR ES fondų lėšų, o įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų skaičius kartu sudėjus viršija 3 tūkst. Aktyviausiai dėl lėšų kreipėsi Vilniuje ir Kaune veikiančios įmonės. Tuo metu kitame ES finansavimo periode didesnio aktyvumo tikimasi iš Vidurio Vakarų Lietuvos regiono.

Rugsėjį atlikta Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad aktyvūs miestiečiai kasdienei kelionei renkasi asmeninį automobilį. Tokį pasirinkimą nurodė net 70 procentų jaunų šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų. Antruoju pasirinkimu apklausos dalyviai nurodė viešąjį transportą (9 proc.), trečiuoju – ėjimą pėsčiomis (7,5 proc.). Beveik 6 proc. respondentų prisipažino keliaujantys kooperuojantis kartu su kolegomis.

Vilniuje, Justiniškių mikrorajone esančioje poeto Sigito Gedos vardo alėjoje praeivius trumpam stabtelėti kviečia fotografijų paroda „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“. Fotografijose – Monikos Požerskytės-Kalvelės objektyvu sustabdytos socialinio būsto gyventojų kasdienybės akimirkos.