Naujienos
Jau antra vasara, kuomet daugybė žmonių, dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos, pasirinko atostogas Lietuvoje ir džiaugiasi iš naujo atrasdami savo kraštą bei gražiausias jo vietas. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) dalijasi informacija apie lankytinus objektus, kuriuos dabar yra rasti lengviau, o pamatyti – būtina.
„Visiškas atsitiktinumas“ – taip į klausimą, kaip jo gyvenime atsirado lietuvių kalba, sako vokietis Frederikas Heinrichas Bissingeris. Jokių ryšių su Lietuva neturėjęs vaikinas prieš kelerius metus atvyko studijuoti į Kauną ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, bet tikrai netikėjo, kad ji taip stipriai paveiks visą jo gyvenimą: ir profesinį, ir asmeninį.„Visiškas atsitiktinumas“ – taip į klausimą, kaip jo gyvenime atsirado lietuvių kalba, sako vokietis Frederikas Heinrichas Bissingeris. Jokių ryšių su Lietuva neturėjęs vaikinas prieš kelerius metus atvyko studijuoti į Kauną ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, bet tikrai netikėjo, kad ji taip stipriai paveiks visą jo gyvenimą: ir profesinį, ir asmeninį.
Šį rudenį bus jau šešeri metai, kai imigrantė iš Ukrainos Olena Rohoza gyvena Lietuvoje. Kartu – ir jos šeima. Visi jie į svetimą šalį atvyko bėgdami nuo karo. Nors gyventi gimtinėje buvo pavojinga, Olena neslėpė: priimti sprendimą palikti savo namus prireikė laiko: „Iš pradžių mes tikėjomės, kad karas Ukrainoje greitai pasibaigs“.
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašė visas finansavimo sutartis pagal priemonę "InoConnect“. Per jos vykdymo laikotarpį 139 projektams skirta 1,31 mln. Eur ES investicijų.
Pasibaigusia tęstine priemone siekta tikslo didinti Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) išlaidas, šių paslaugų eksportą, pritraukti užsienio investicijų.
Nuo šiandien, liepos 16 d., Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) priima paraiškas projektams finansuoti pagal priemonę „Kūrybiniai čekiai COVID-19“, skirtą originaliems produktų sprendimams – netechnologinėms inovacijoms sukurti ir diegti.
Startuojančia priemone siekiama paskatinti verslą naudotis kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų teikiamomis inovatyviomis paslaugomis, kurti ir diegti originalius dizaino bei rinkodaros sprendimus, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką.
Kėdainiuose gyvenanti Jurgita Gasiūnienė puikiai žino, ką reiškia auginti vaiką, turintį ypatingų poreikių. Du iš trijų moters atžalų nuo mažens turėjo būti apgaubti didesniu mamos ir specialistų dėmesiu. Viena iš dukrų šiuo metu mokosi Kėdainių specialiojoje mokykloje, kur kartu su kitais mokiniais prieš metus atrado įtraukiančią ir visapusiškai lavinančią veiklą – šokius su sensoriniais maišais.
Naujajame ES finansavimo laikotarpyje Lietuvos regionams numatyta kur kas daugiau lėšų nei Vilniaus apskričiai, kuri pagal perkamosios galios paritetą jau praktiškai pasivijo ES vidurkį.
Tai, kad sportas, judėjimas svarbus mūsų fizinei ir emocinei sveikatai, teoriškai žinome daugelis. Tačiau įsisukus į kasdienius darbus, buities rūpesčius tai atrodo antraeiliu poreikiu. Vyrai dar randa laiko sportui, o moterims, ypač mažesniuose miestuose, neretai tai tampa iššūkiu. Tačiau, pasirodo, ir jos gali ne tik propaguoti aktyvų gyvenimo būdą, tačiau net suburti futbolo komandą! Būrelis mamų iš Širvintų dabar tik ir telaukia, kada gi po karantino galės atnaujinti treniruotes.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) nuo 2017 m. įgyvendino Europos Sąjungos fondų finansuojamą priemonę, skirtą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimui ir tarptautiškumo skatinimui bei suteikė finansavimą už daugiau nei 14,4 mln. Eur. Šios priemonės veiklos buvo orientuotos tiek į su Lietuvos mokslininkais kuriamus projektus, tiek į tarptautinius – didžiausiame pasaulyje mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų tinkle EUREKA, kai siekiama sėkmingo bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Priemonės tikslas – inovatyvių produktų, technologijų ar paslaugų komercinimo procesui bei jų patekimui į rinką skatinimas.
Vievyje gyvenančio 52-ejų Kęstučio Radatavičiaus gyvenimas primena įtempto siužeto filmą. Laimė, jame yra ir laiminga pabaiga. Vaikystėje susidūręs su patėvio smurtu, Kęstutis nusiraminimą atrasdavo megzdamas. Prieš keletą metų vieviškis atsidūrė ant mirties slenksčio ir liko neįgalus. Ligotam jam net teko glaustis apleistoje fermoje. Viso to priežastis – erkė. Šiandien Kęstutis jau turi stogą virš galvos, vis dar mezga, o kompaniją jam palaiko keturkojis Larsas. „Dabar turiu visko, ko reikia“, – teigia vyras, apibendrindamas savo dabartinį gyvenimo etapą.