Sukurti produktai

.

Įgyvendinamo projekto tikslas – atlikti korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistemos sukūrimo bei įdiegimo galimybių vertinimą, pasiruošti šios sistemos įdiegimui. Projektas apima kelis etapus ir tęstinis. Iki šiol, vykdant projektą, yra pasiekti du rodikliai: atlikta galimybių studija, išgryninusi korupcijos apraiškų vertinimui reikšmingus procesus, jų apimtis, bei sukurti metodiniai dokumentai, leidžiantys pasirengti informacinės sistemos sukūrimui ir įdiegimui.

Siekdama mažinti korupcijos atsiradimo ir plitimo galimybes sveikatos apsaugos srityje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vadovaudamasi 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų, investicijų veiksmų programos prioritetu „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“, ėmėsi projekto: „Korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistemos sukūrimas“.
 

Metodiniuose dokumentuose suformuluotos nuostatos, kaip vykdyti visos sveikatos apsaugos sistemos įstaigų monitoringą. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad tokia sistema neplanuojama nustatinėti, kuriose sveikatos apsaugos sistemos įstaigose daromos korupcinės veikos ar kuriose įstaigose yra didesnė korupcijos tikimybė. Kuriama sistema yra valdymo, o ne veikų tyrimo priemonė. Jos tikslas – suteikti galimybę probleminių sričių ir konkrečių subjektų identifikavimui. Tam, kad būtų žinoma, kam reikia skirti didesnį dėmesį, kurios sistemos įstaigos yra įdiegusius pažangesnes praktikas, iš kurių sistemos įstaigų verta mokytis kitoms.

Įgyvendinamo projekto tikslas – atlikti korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistemos sukūrimo bei įdiegimo galimybių vertinimą, pasiruošti šios sistemos įdiegimui. Projektas apima kelis etapus ir tęstinis. Iki šiol, vykdant projektą, yra pasiekti du rodikliai: atlikta galimybių studija, išgryninusi korupcijos apraiškų vertinimui reikšmingus procesus, jų apimtis, bei sukurti metodiniai dokumentai, leidžiantys pasirengti informacinės sistemos sukūrimui ir įdiegimui.
Siekdama mažinti korupcijos atsiradimo ir plitimo galimybes sveikatos apsaugos srityje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vadovaudamasi 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų, investicijų veiksmų programos prioritetu „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“, ėmėsi projekto: „Korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistemoje stebėjimo ir vertinimo sistemos sukūrimas“.
Tyrimas atskleidė, kad korupcijos stebėsena ir identifikavimas yra būtina priemonė, kovojant su šia, itin gaja mūsų visuomenėje, problema, todėl studijos metu buvo parengti keturi galimi KASVS variantai, kurie leistų rinkti, sisteminti informaciją apie korupcijos apraiškas. Iš siūlytų variantų, informacinė sistema buvo pasirinkta kaip tinkamiausia priemonė.

Projekto pagrindinis tikslas padėti socialinę atskirtį patiriantiems asmenims bei šeimoms, gyvenantiems kaimiškuose regionuose ar mažuose miesteliuose, integruotis į darbo rinką. Socialiai pažeidžiamiems asmenims bei šeimoms būdingas pasyvumas, be to, ilgiau nedirbant profesinė kvalifikacija jau neatitinka darbo rinkos poreikių, tokiems asmenims sudėtinga įsidarbinti. Jie sokoja įsidarbinimo kompetencijos bei socialinių įgūdžių, neturi pakankamai galimybių suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimų, menkas teritorinis bei profesinis mobilumas, jiems labiau reikalinga bendruomenės parama.

Inovatyvus užimtumo ir socialinių paslaugų modelis yra pagrindindinis instrumentas, kuris apibrėžia konceptualias, metodologines bei praktines gaires siekiant projekto tarptautinio bendradarbiavimo tikslų. Plėtojami inovatyvūs socialiai pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką metodai ugdant įsidarbinimo kompetencijos bei socialinius įgūdžius, stiprinant asmens gebėjimus sėkmingai derinti darbo ir privataus gyvenimo įsipareigojimus.

Projektu siekiama pasirengti regioninio lygmens viešųjų transporto paslaugų organizavimo sistemos sukūrimui. Įgyvendinant projektą buvo atliekamas Lietuvos gyventojų poreikių tyrimas, kuriuo buvo ne tik įvertinti poreikiai gauti viešąsias transporto paslaugas, išskirtos pagrindinės viešųjų transporto paslaugų trūkumo problemos, bet ir atlikti papildomi statistiniai tyrimai bei surinktų duomenų analizė, leidžianti įvertinti su šių problemų sprendimo alternatyvas gyventojo gaunamos naudos ir patiriamų sąnaudų požiūriu. Taip pat atlikta esamo Lietuvos teisinio reglamentavimo viešųjų transporto paslaugų organizavimo srityje analizė, kurioje buvo nustatyti pagrindiniai paslaugų procesų ir teisinio reglamentavimo trūkumai, sukurti metodai, leidžiantys patobulinti paslaugos teikimo procesus šalies mastu (keičiant teisinį reguliavimą) ir kiekvieno paslaugos teikėjo procesus, sukuriant didžiausią naudą vartotojui. Buvo atliekama užsienio šalyse taikomų viešųjų transporto paslaugų sistemų analizė, kurioje atsispindėjo bendrieji bruožai bei ypatybės, efektyvumą lemiantys veiksniai, privalumai ir trūkumai lyginant su Lietuvos situacija, institucijų kompetencijų pasiskirstymas ir ryšys ir t.t.). Parengtos optimizuoto viešojo transporto sistemos modelio alternatyvos rėmėsi analize, kurioje nustatyta, ką būtų naudinga Lietuvai perimti iš kitų šalių patirties, taip pat - sąnaudų-naudos analize, įvertinant gyventojo gaunamą naudą.

Siekiama, kad viešojo transporto sistema taptų svarbia regioninės politikos dalimi, padėtų didinti visuomenės darbo ir išsilavinimo galimybės, kuriamą vertę ir pasitenkinimą gyvenimu, užtikrintų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis visiems gyventojams – ne tik tiems, kurie dažniausiai keliauja automobiliu, bet ir tiems, kurie tokios galimybės neturi – senjorams, neįgaliesiems ir vaikams. Atlikto tyrimo duomenys padės sukurti viešųjų transporto paslaugų kokybės standartą ir koordinuoti valstybės ir savivaldybių investicijas ir veiklą taip, kad transporto sistema geriausiai derėtų su gyventojų poreikiais.

Numatyta, kad produktą naudos savivaldybės ir regionų plėtros tarybos.

Galutinė projekto ataskaita susideda iš šių veiklų:

1. Lietuvos gyventojų poreikių statistinis tyrimas.
2. Teisinio reglamentavimo analizė.
3. Viešojo transporto paslaugų procesų analizė.
4. Užsienio valstybėse taikomų viešojo transporto sistemų modelių tyrimas.

Optimizuoto viešojo transporto sistemos modelio ir alternatyvų analizė.