Sukurti produktai

Spaudos formų techniko modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam spaudos formų technikui parengti, kuris gebėtų savarankiškai atlikti spaudos formų gamybos paruošiamuosius procesus, gaminti spaudos formas, užtikrinti spaudos formų kokybę. Besimokantiesiems Spaudos formų techniko modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Skaitmeninės spaudos operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam skaitmeninės spaudos operatoriui parengti, kuris gebėtų savarankiškai paruošti spaudos gaminius (leidinius) skaitmeniniam spausdinimui, spausdinti spaudos gaminius (leidinius) skaitmenine įranga, užtikrinti skaitmeninio spausdinimo procesų ir produktų kokybę. Besimokantiesiems Skaitmeninės spaudos operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Jaunesniojo sistemų administratoriaus modulinė profesinio mokymo programa yra skirta kvalifikuotam jaunesniajam sistemų administratoriui parengti, kuris gebėtų prižiūrėti ir administruoti informacines sistemas, valdyti informacinės sistemos problemas, valdyti informacijos saugumą ir informacinių ir ryšių technologijų pokyčius. Besimokantiesiems Jaunesniojo sistemų administratoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Farmacijos pramonės produktų gamybos įrenginių operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam darbuotojui parengti, kuris gebėtų valdyti ir prižiūrėti farmacijos pramonės produktų gamybos įrenginius ir mašinas, gaminti farmacijos pramonės produktus ir gamybos proceso metu atlikti kokybės priežiūrą. Besimokantiesiems Farmacijos pramonės produktų gamybos įrenginių operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Biuro administratoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam biuro administratoriui parengti, kuris gebėtų savarankiškai tvarkyti įstaigos dokumentaciją, teikti pagalbą įstaigos vadovybei ir darbuotojams organizuojant kasdienę įstaigos veiklą, priimti ir aptarnauti įstaigos lankytojus. Besimokantiesiems Biuro administratoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Aplinkotvarkininko modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam aplinkotvarkininkui parengti, kuris gebėtų vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę, vykdyti bendrąsias veiklas statinių aplinkos tvarkymo aikštelėje, sutvarkyti statinių lauko teritorijas, įrengti veją, nesudėtingus inžinerinius statinius, dekoratyvinius vandens telkinius ir lauko maudymosi baseinus. Besimokantiesiems Aplinkotvarkininko modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

E. pardavėjo-konsultanto modulinė profesinio mokymo programa skirta kvalifikuotam e. pardavėjui-konsultantui parengti, kuris gebėtų savarankiškai projektuoti ir kurti e. verslo formas, pirkti, priimti ir sandėliuoti prekes, parduoti prekes ir paslaugas elektroninėje aplinkoje, komunikuoti su vartotoju e. aplinkoje. Besimokantiesiems E. pardavėjo-konsultanto modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Leidinyje „Mokyklų darbuotojų, koordinuojančių IKT veiklą, kompetencijos tobulinimo gidas“ pateikta projekto įgyvendinimo eigoje sukurta santrauka mokomosios medžiagos, skirtos asmenims, koordinuojantiems IKT veiklą, mokyklose, norintiems tobulinti profesines kompetencijas. Leidinyje pateikiama 15 savarankiškų, nehierarchinių temų (modulių) medžiaga. Leidinyje nagrinėjamos šios temos (moduliai):

1 modulis. Ateities mokymas ir ugdymas: kintantys poreikiai ir skaitmeninių mokymosi technologijų integracija

2 modulis. Mokykla kaip besimokanti ir lyderiaujanti organizacija

3 modulis. Skaitmeninė kompetencija: įsivertink ir tobulėk

4 modulis. Veiksmingas mokymasis skaitmeniniame amžiuje

5 modulis. Skaitmeniniai ištekliai: dalijimasis ir bendradarbiavimas

6 modulis. Profesinės raidos svarba ir galimybės

7 modulis. Įtraukiančios ir motyvuojančios vertinimo formos

8 modulis. Neformalusis ir savaiminis mokymasis

9 modulis. Mokymosi proceso analizė

10 modulis. Skaitmeninis turinys ir autorinės teisės

11 modulis. Skaitmeninis ugdymo turinys: kūrimas, perkūrimas ir integravimas

12 modulis. Tinklaveikos vaidmuo mokykloje

13 modulis. Komunikacijos strategija ir partnerystės svarba

14 modulis. Fizinės ir virtualios mokymosi erdvės

15 modulis. Skaitmeninė infrastruktūra: galimybės ir įgyvendinimas

Visuotinai pripažįstama, kad nuolatinis mokytojų profesinis tobulėjimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo kokybę. Profesinės raidos svarba yra akcentuojama ir Europos Sąjungos bei Lietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Vienas iš Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) siekių – pagerinti mokymo personalo kvalifikaciją, daug dėmesio skirti tęstinio profesinio tobulinimosi kokybei, pedagogų kompetencijų ugdymui ir mokyklų vadovų vaidmens stiprinimui. Nacionaliniuose švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybinė švietimo strategija 2013–2022 m.) švietimui keliami tikslai orientuoti į sumanios, besimokančios visuomenės kūrimą, veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemos sukūrimą, kuri efektyviai pritaiko informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) galimybes, užtikrina dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą.

Kaita švietimo sistemoje yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtaką daro globalizacija, kintančios ekonominės ir socialinės sąlygos, spartus informacinių ir komunikacinių technologijų vystymasis. Tradicinis mokymas, orientuotas į žinių perdavimą ir priėmimą, nebėra efektyvus ruošiant mokinius ateities veikloms ir nuolatiniams pokyčiams. Žiniomis ir mokymosi visą gyvenimą grindžiamoje visuomenėje IKT taikymas yra ypač aktualus, siekiant kokybiškos ir veiksmingos mokymo ir mokymosi proceso kaitos Lietuvos švietime. IKT tampa neatsiejama ugdymo sistemos dalimi, todėl siekdami kokybiško, konkurencingo ugdymo, turime užtikrinti, kad IKT veikla mokyklose būtų koordinuojama ir tai atliktų kompetentingi darbuotojai. Nuolatinio mokymosi kontekste socialiniai pokyčiai įpareigoja žmogų prisitaikyti prie nuolat kintančios profesinės aplinkos, todėl vis svarbesnę reikšmę įgyja besikeičiantys įvairių profesijų žmonėms keliami reikalavimai, o tai įpareigoja žmogų nuolat atnaujinti bei tobulinti savo profesines žinias, įgyti tam tikrų kompetencijų, įgūdžių bei gebėjimų, kurie padės efektyviai bei kokybiškai tą patį darbą atlikti dar efektyviau ir greičiau.

Parengta kompetencijų tobulinimo programa (toliau – Programa) yra skirta mokyklų darbuotojų, koordinuojančių IKT veiklą mokyklose, kompetencijoms tobulinti. Programą sudaro 15 savarankiškų ir nepriklausomų modulių, kuriuos kompetencijas tobulinantys dalyviai gali rinktis laisvai, bet kokia tvarka ir bet kokį kiekį. Vieno modulio trukmė – 20 akad. val. Minimalus pasirenkamų modulių skaičius – 3.

Programos moduliai:

M1. Ateities mokymas ir ugdymas: skaitmeninių mokymosi technologijų integracija ir kintantys poreikiai

M2. Mokykla kaip besimokanti ir lyderiaujanti organizacija

M3. Skaitmeninė kompetencija: įsivertink ir tobulėk

M4. Veiksmingas mokymasis skaitmeniniame amžiuje

M5. Skaitmeniniai ištekliai: dalijimasis ir bendradarbiavimas

M6. Profesinės raidos svarba ir galimybės

M7. Įtraukiančios ir motyvuojančios vertinimo formos

M8. Neformalusis ir savaiminis mokymasis

M9. Mokymosi proceso analizė

M10. Skaitmeninis turinys ir autorinės teisės

M11. Skaitmeninis ugdymo turinys: kūrimas, perkūrimas ir integravimas

M12. Tinklaveikos vaidmuo mokykloje

M13. Strateginė komunikacija ir partnerystės svarba

M14. Fizinės ir virtualios mokymosi erdvės

M15. Skaitmeninė infrastruktūra: galimybės ir įgyvendinimas

Programa patvirtinta Nacionalinės švietimo agentūros direktorės įsakymu Nr. VK-241.

Mokinių pažangos stebėsenos įrankis (I įrankis) (Priedas Nr. 1) sukurtas mokinių pažangos stebėsenai, nuolatiniam ir sistemingam vertinimui, matematikos mokymosi pasiekimų pagal lygius nustatymui,  kokybinio pokyčio fiksavimui. Projekto įgyvendinimo metu mokinių pasiekimai bus matuojami tris kartus. Užfiksavus mokinių mokymosi pasiekimus bus atliekama pažangos poveikio pasiekimams analizė, parengtos ataskaitos bei rekomendacijos. Mokinių pasiekimų pažangai stebėti pasirinkta kiekybinių tyrimų prieiga. Kuriant įrankį panaudotas projekto įgyvendinimo metu sukurtas „Matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus skatinantis užduočių rinkinys“ (toliau - Užduočių rinkinys), kuriame pateikiami keturių sudėtingumo lygių uždaviniai. Įrankio formatas - matematinis testas.

I įrankio (testo) mokinių pažangai stebėti parengimas ir taikymas.

I įrankis (testas) sudarytas laikantis pasiekimų lygių matricos, atitinkančios pagrindinio ugdymo matematikos programą. Įrankis parengtas iš atsitiktine tvarka atrinktų užduočių rinkinio uždavinių, apytiksliai po 25 proc. I, II, III, IV lygio, maždaug 60-70 % pastoviosios dalies, 30-40 % - kintamosios dalies ir kontrolinių, grįžtamąjį ryšį atskleidžiančių klausimų. Mokinių pasiekimai matuojami tris kartus. Matuojant pasiekimus antrą ir trečią kartus, kintamoji uždavinių dalis keičiama atsižvelgus į ankstesnio testo rezultatų analizės duomenis ir uždavinių validumą.

Mokinių pasiekimų analizė ir pažangos įvertinimas.

Mokytojai patikrinę atliktus testus, įvertins juos pagal vieningą vertinimo instrukciją (Priedas Nr. 2), kurią parengė pagal uždavinių sudėtingumo sprendimo lygius. Uždavinių sprendimai yra neatsiejama projekto  metu sukurto „Matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus skatinantis užduočių rinkinys“ (toliau - Užduočių rinkinys) dalis. Mokinių pažangos stebėsenos įrankio kuratoriai atliks pirmo testo duomenų analizę, įvertins kiekvieno uždavinio statistiką ir priklausomai nuo bendro rezultato susitars dėl taškų kiekio atitikimo tam tikram pasiekimų lygiui.  Kiekviename vertinimo etape mokinių atlikto testo rezultatai bus konvertuojami į pasiekimų lygį, stebima  pokyčių dinamika pasiekimų lygyje.

Kitų testų duomenų analizės atliekamos periodiškai atsižvelgiant į projekte numatytus laikotarpius.

Rekomendacijų rengimas.

Po kiekvieno testo parengiama apibendrinta testo sprendimo rezultatų ataskaita. Mokytojams pateikiama aprašomosios statistikos metodais parengta apibendrinta informacija ir rekomendacijos. Matematikos mokytojai susipažinę su rekomendacijomis ir atlikę gilesnę uždavinių sprendimo analizę, teiks grįžtamąjį ryšį ir mokymosi pagalbą mokiniams.

Mokinių pažangos stebėsenos pirmas vertinimas (2021 m. birželio - liepos mėn.). Pradinis šio įrankio (Priedas Nr. 1) taikymas – startinės pozicijos – nustatymas. Įvertinama mokinių matematinių pasiekimų lygio pradinė pozicija projekto įgyvendinimo eigoje sukurtų matematinių užduočių kontekste. Mokytojai pagal gautų duomenų rezultatus parenka įvairių mokymo strategijų, planuoja mokymosi žingsnius

Mokinių pažangos stebėsenos antras vertinimas (2022 m. sausio - vasario mėn.). Nustatomas mokinių pasiekimų lygmuo. Mokytojai atlieka analizę, palygina duomenis, vertina mokinių pažangos pokytį, planuoja tolesnius mokymosi žingsnius, pagal gautų duomenų rezultatus koreguoja  mokymo strategijas. Matuojant pasiekimus antrą kartą, kintamoji uždavinių dalis keičiama atsižvelgus į ankstesnio testo rezultatų analizės duomenis ir uždavinių validumą. Užduotys parenkamos iš projekto įgyvendinimo metu sukurto „Matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus skatinantis užduočių rinkinys“  užduočių rinkinio.

Mokinių pažangos stebėsenos trečias vertinimas (2022 m. gegužės - birželio mėn.). Nustatomas mokinių pasiekimų lygmuo, vertinama projekto metu pasiekta mokinių pažanga, fiksuojama kokybinio pokyčio dinamika. Matuojant pasiekimus  trečią kartą, kintamoji uždavinių dalis keičiama atsižvelgus į ankstesnio testo rezultatų analizės duomenis ir uždavinių validumą. Užduotys parenkamos iš projekto įgyvendinimo metu sukurto „Matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus skatinantis užduočių rinkinys“ užduočių rinkinio.

Matematikos mokytojų praktikų sukurtas matematinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus skatinančių užduočių rinkinys (toliau – Rinkinys) yra skirtas 10 klasės mokiniams. Rinkinį mokiniams sudaro uždaviniai, parengti pagal penkias matematikos temas: „Namų ekonomika, procentai“, „Plokščiosios figūros, teiginiai“, „Reiškiniai, lygtys, lygčių sistemos“, „Tiesinė ir kvadratinė funkcijos“ ir „Situacijų modeliavimas“. Uždaviniai yra pritaikyti keturių skirtingų mokinių pasiekimų lygiams. Rinkinyje mokytojams šalia užduočių yra pateikiami sprendimai ir vertinimo instrukcijos.

         Rinkinį sudarantys uždaviniai yra parengti taip, kad padėtų plėtoti mokinių matematinį mąstymą, ugdytų gebėjimą spręsti problemas, didintų matematikos pritaikomumo kasdienybėje suvokimą ir skatintų aktyvų mokinių dalyvavimą matematikos pamokose, kas darytų įtaką mokinių asmeninei pažangai ir matematikos pasiekimų gerinimui.

         Įgyvendindamas Rinkinio nuostatas mokytojas bus ne informacijos perteikėjas, bet mokinių moderatorius, tarpininkas bei padėjėjas. Mokytojas padės mokiniams įsigilinti į užduotis, kuriose jiems stigs žinių ir patirties,  mokys efektyviai veikiančių mąstymo ir elgesio strategijų, kurios padės savarankiškai apdoroti informaciją bei operuoti ja įvairiais mąstymo lygiais, siekiant efektyviai įveikti užduotis.

Projekte diegiamas inovatyvus paramos mokiniui modelis, kurio centre yra mokinys, besiugdantis matematinio mąstymo kompetenciją, o mokytojas organizuoja mokinių ugdymą(si) pasitelkdamas matematinio mąstymo  paradigmą. Projektinės veiklos metodika (toliau – Metodika) sukurta siekiant padėti mokiniams suprasti matematinių kompetencijų reikšmę ir svarbą įvairiuose profesiniuose kontekstuose.

Mokiniai, atlikę ir susipažinę su Hollando testo rezultatais (elektroninėje erdvėje), pagal sukurtą Metodiką bei Metodikoje asmenybės tipui sumodeliuotą situaciją dalyvaus projektinėje veikloje ir išbandys save vienoje iš šešių pasirinktoje projektinės veiklos situacijų. Projekto veiklos skatins gilinti žinias ir suvokimą apie dominuojančius asmenybės profesinius tipus, profesijos ir asmenybės dermę, profesijos ypatumus. Metodikoje, atsižvelgiant į kiekvienam tipui būdingą profesijų sąrašą yra sumodeliuotos šešios projektinės veiklos situacijos (toliau – Situacija) pagal šešis Hollando profesijos pasirinkimo testo dominuojančius profesinės asmenybės tipus (Tiriamasis (T), Socialinis (S), Dalykinis (D), Meninis (M), Praktinis (P), Normatyvinis (N).

Siekiami projektinės veiklos tikslai ir rezultatai

Tikslas – stiprinti mokinių matematinio mąstymo gebėjimus, praplėsti jų suvokimą apie matematikos taikymą įvairiuose profesiniuose kontekstuose, ugdyti problemų sprendimo gebėjimus, pažinimo, komunikacinę, kūrybiškumo, kultūrinę, SESG, pilietiškumo kompetencijas.

Laukiamas rezultatas – atlikti ir pristatyti praktinį darbą pagal pasirinktą profesinę sritį, susiejant įgytas matematines kompetencijas ir jas apmąstant gyvenimo kokybės projektavimo kontekste.

Trukmė – 6 mėnesiai.

Dalyviai – 10 klasių mokiniai.

Mokytojai konsultantai. Projektinės veiklos dalyvius (10-tų klasių mokinius) konsultuos ir jų darbus analizuos mokytojai (matematikos, IT, kitų dalykų mokytojai, ugdymo karjerai kuratoriai).

Pagrindinės Mokytojo konsultanto veiklos:

• koordinuoja projekto veiklas;
• konsultuoja mokinius atliekant Hollando testą;
• padeda mokiniams analizuoti Hollando testo rezultatus;
• konsultuoja mokinius rengiant profesijos aprašą;
• įgalina mokinius išbandyti save vienoje iš projektinės veiklos situacijų;
• kuruoja mokinių grupes pagal priskirtą asmenybės tipą;
• vadovauja mokinių grupės projektinei veiklai: konsultuoja, teikia siūlymų, pastabų;
• teikia mokiniams ir jų grupėms grįžtamąjį ryšį naudodamiesi el. dienynu, konsultacijų laiku,  Zoom konferencijos įrankiu ar kitu, mokyklos pasirinktu būdu.

Rekomenduojamas laikas, vieta  – klasės valandėlė, projektinės veiklos valanda  arba kitas mokiniams patogus laikas.

*Esant poreikiui veiklas galima  įgyvendinti nuotoliniu būdu.

Visuomenės sveikatos specialistai susirūpinę vaikų  sveikata, jos stiprinimu, sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo(si) svarba vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje.

Sukurto produkto tikslas – sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose bei tobulinimosi galimybės.

Sukurto produkto naudojimo objektas – sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose.

Sukurti 6 tiksliniai prevenciniai/informaciniai/mokomieji video klipai (rankų higiena, fizinio aktyvumo naudąa, ausinių naudojimo žala, cukraus vartojimo žala sveikatai, akių sveikata). Klipai naudojami informaciniuose ekranuose pertraukų metu dažnai lankomoje mokinių vietoje (mokyklose prie pagrindinio įėjimo). Ekranuose talpinama parengta informacija talpinama ir yra valdomi iš pagrindinio kompiuterio, esančio Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure.

https://www.panevezysvsb.lt/ausines/

https://www.panevezysvsb.lt/kur-slepiasi-cukrus/

https://www.panevezysvsb.lt/ekranai/

https://www.panevezysvsb.lt/rytine-manksta-stipri-sveikata/

https://www.panevezysvsb.lt/rinkimes-teisingus-pusrycius/

https://www.panevezysvsb.lt/ranku-plovimas-vienas-geriausiu-budu-sustabdyti-mikrobu-plitima/

Visuomenės sveikatos specialistai susirūpinę vaikų  sveikata, jos stiprinimu, sveiko gyvenimo būdo nuostatų formavimo(si) svarba vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje.

Sukurto produkto tikslas – sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose bei tobulinimosi galimybės.

Sukurto produkto naudojimo objektas – sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose.

Sukurtos 3 skaidrių serijos (mitybos, fizinio aktyvumo, užkrečiamų ligų temomis), naudojant sukurtus dizaino šablonus ir pateikiant serijas kaip paveikslėlius. Vienoje skaidrių serijoje numatyta ne mažiau kaip šešios skaidrės.

https://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2021/08/Laikysena.png

https://www.panevezysvsb.lt/wpcontent/uploads/2021/08/Kuprin%C4%97.png  

https://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2021/08/%C4%8Ciaudejimas.png

https://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2021/08/A_Gaivu.png

https://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2021/08/C_Gripas-2.png

https://www.panevezysvsb.lt/wp-content/uploads/2021/08/B2_Jud%C4%97jimas.png

„Slapto kliento“ tyrimas – tai sąveika tarp „slapto kliento“ ir institucijos darbuotojo, kur „slaptas klientas“ virsta eiliniu asmeniu besikreipiančiu į instituciją, o institucijos darbuotojas atlieka savo kasdienį darbą įprastinėje sau darbo vietoje ir apie konkretų „slapto kliento“ apsilankymą yra neinformuojamas. Asmenų aptarnavimo kokybė institucijoje buvo vertinama atliekant „slapto kliento“ tyrimą, kurio metu specialiai apmokyti tyrėjai, tapdavo įprastais institucijos klientais ir bendraudavo su institucijos darbuotojais pagal iš anksto parengtus (tipinius) kreipimosi scenarijus.  Tyrimo duomenys buvo analizuojami pagal tokius kriterijus: a) aptarnavimo aplinka ir patekimas pas darbuotoją; b) darbuotojo darbo vieta ir išvaizda c) klientų aptarnavimo procesas. Tyrimo ataskaitoje atliekama lyginamoji analizė ir pateikiamos rekomendacijos kaip pagerinti konsultavimo kokybę.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekančių institucijų veiklos vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo rekomendacijos padės institucijų vykdomą priežiūrinę veiklą įvertinti trimis aspektais: a) teisės normų saugomų vertybių apsaugos užtikrinimo pažanga; b) priežiūros institucijų vykdomos priežiūrinės veiklos sukelta našta ūkio subjektams; priežiūros institucijų vykdomai priežiūrinei veiklai reikalingais ištekliais. Gaires / rekomendacijas sudaro dvi dalys: bendroji ir specialioji. Bendrojoje nurodomi bendri priežiūros institucijos misijos, priežiūros institucijos priežiūrinės veiklos efekto vertinimo kriterijų ir priežiūros institucijos priežiūrinės veiklos rezultato vertinimo kriterijų kūrimo, tobulinimo ir taikymo principai bei reikalavimai. Specialioji dalis apima teisės normų saugomų vertybių (pvz., gyvybė, sveikata, aplinka, turtas ir t. t.) apžvalgą ir atskirus, konkrečius vertinimo kriterijus, skirtus kiekvienai priežiūros institucijai.