BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Edmundas Jakilaitis Kaltanėnuose sukūrė tikrą pramogų oazę: siūlo kiną po žvaigždėmis, žygius vaikams ir net lobių paieškas

2021 m. lapkričio 29 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Kaltanėnuose sodybą su žmona Rasa puoselėjantis žurnalistas, prodiuseris Edmundas Jakilaitis (44 m.) prieš šešerius metus vaikštinėjo parke, kuriame stūkstojo svarbią istoriją menantis svirnas. Gal metai, o gal du – kiek jam buvo likę gyvuoti, nėra aišku, tačiau E.Jakilaitis pajautė, kad šis kultūrinis paveldas turėtų atgimti.

Rodoma:

Šiandien jis tapo traukos centru: Kaltanėnų kaimas didžiuojasi jaukiais, romantiškais vakarais prie kino teatro, lobių paieškomis, misijomis ir tokiu skaniu garsaus grilio meistro Vyliaus Blauzdavičiaus maistu.

„Vaikštinėjome su žmona po parką, kuris jau buvo sutvarkytas ir negalėjome atsistebėti tuo praeityje didingu pastatu, kuris atrodė, kad tuoj nugrius ir subyrės į šipulius. Vienas svirno galas buvo degęs, kitas – kreivas, įlūžęs... Tad pasiskaitinėjome apie jo nuostabią istoriją, stebėjomės, kodėl niekas nieko čia nedaro“, – prisiminė Edmundas. Susiradęs savininką, Edmundas su bičiuliu prodiuseriu Laurynu Šeškumi nutarė jį įsigyti. Abu iškart sutariamai žinojo, kad tai nebus asmeninis pastatas su įrengtomis gyvenamomis vietomis. Jiedu troško, kad svirnas būtų skirtas bendruomenei ir visuomeninei veiklai. Edmundas nemažai laiko praleidžia Kaltanėnuose. Nors save vadina tikru miestiečiu, tačiau leidosi į užburiančią veiklą kaime. „Mano tėvai ir seneliai yra kauniečiai. Nei vaikystėje, nei kada nors kitu metu neturėjau tokio dalyko kaip vasaros kaime. Tad šis prisilietimas prie gamtos man labai egzotiškas ir tai traukia“, – šypsojosi jis.

Susidūrė su iššūkiais

Nutarę Kaltanėnų svirną restauruoti, jiedu su Laurynu nesitikėjo, kad visi derinimai užtruks apie ketverius metus. Edmundas sakė, kad tai buvo didžiausias iššūkis, kurio ilgo kelio nenorėtų kartoti. „Visi, kas Lietuvoje susidūrę su kultūrinių paveldu, žino tuos niuansus. Aš tuomet dar nebuvau su tuo susidūręs ir nesitikėjau, kad tiek daug metų užtruks visi projektų derinimai, dokumentų tvarkymai. Manau, kad nuo paveldo įsigijimo Lietuvoje daugelį žmonių stabdo, kad tai yra sudėtingas biurokratinis procesas. Mes su partneriu jį visą nuėjome ir, tiesą sakant, dabar jau kurį laiką nenorėčiau tokio ilgo kelio vėl keliauti. Jame mačiau labai daug beprasmiškų dalykų: kai ką, mano galva, buvo galima daryti greičiau, efektyviau, labiau pasitikint žmonėmis, jų noru, iniciatyva. Juk retas žmogus norėtų pirkti kultūros paveldą kaime ir kažką jam padaryti bloga. Juk labai aišku, kad nori tą kultūrinį paveldą atkurti“, – kalbėjo E.Jakilaitis.

Pirmiausia, buvo parengtas tvarkybos projektas, atvyko inžinieriai, kurie patikrino svirno būklę ir nustatė, kad seni rastai negalėtų laikyti jau atnaujinto svirno svorio. „Tad buvo nuspręsta visą dvarą išrinkti. Kiekvienas rastas buvo patikrintas: kurie dar buvo gyvi, buvo sudėti į savo vietas, o netikusius rastus pakeitė nauji. Tad svirnas yra senas, originalus, kelių šimtų metų, kurio supuvę rastai buvo pakeisti naujai“, – apie darbų pradžią kalbėjo žurnalistas.

Sukūrė įtraukiančias veiklas

Kaltanėnuose gyvena apie 200 žmonių, tačiau miestelis, restauruoto svirno dėka, gali pasiūlyti daugybę įtraukiančių pramogų. „Vasaros savaitgaliais prie svirno stovi, nebijau pasakyti, ne dešimtys, o šimtai automobilių. Kartais jie parkuojami ant plento, nes aplink neįmanoma niekur pastatyti, tai, man atrodo, kad tai tikrai yra didelis džiaugsmas“.

Viena garsiausių siūlomų veiklų – „Nuotykių ekspedicija“. Tai – vaikų vasaros žygis, kviečiantis ieškoti ir patirti naujų nuotykių. Kaltanėnų svirno teritorijoje vaikai gyvena ekspedicinėse palapinėse, keliauja į naktinius žygius po nacionalinį parką, plaukioja baidarėmis, sportuoja. „Šioms stovykloms vadovauja skautas ir šaulys, aktorius ir režisierius Paulius Tamolė. Praėjusią vasarą turėjome penkis tokius savaitinius žygius. Vaikų įspūdžiai neapsakomi. Kitais metais tai planuojame kartoti ir, manau, kad tai taps gražia Kaltanėnų tradicija – kiekvieną vasarą miestelį užpildyti vaikais“, – pasakojo Edmundas.

Kaltanėnų svirnas taip pat siūlo išbandyti pirmąjį Lietuvoje pabėgimų kambarį po atviru dangumi, komandinį užduočių žaidimą „Misija – lobis“. „Jo idėja yra vaikščioti po parką, spręsti mįslę – labai įdomiai suorganizuota. Žmogus gauna užuominas ir užduotis į savo mobilųjį telefoną. Taip pat turi lagaminėlį su įvairiais įrenginiais, kuriuos tenka panaudoti išspręsti mįslėms. Per valandą ar dvi, grupė žmonių turi įveikti sudarytą maršrutą ir rasti paslėptą lobį. Šiuo metu „Misija – lobis“ visas Lietuvos mokyklas kviečiu įsitraukti, susipažinti su šiuo regionu ir gerai praleisti laiką vykstančiose Moksleivių žaidynėse „Misija – lobis 2021“, – apie smagią pramogą kalbėjo žurnalistas.

Kino teatras – kaime

Kiekvieną vasaros savaitgalį vietiniai gyventojai ir turistai gali džiaugtis pirmuoju Lietuvos kaime įkurtu Kaltanėnų kino teatru. Geras vaizdas, garsas, aplink – čiulbantys paukščiai ir linguojantys medžiai. Ko daugiau norisi romantiškiems vakarams? „Visi sėdime patogiai pakritę ant sėdmaišių. Filmai yra puikūs – kartu su kino teatru „Pasaka“ renkame repertuarą. O ir kaina yra simbolinė – už bilietą tik 5 eurai. Niekas neketina greitai užsidirbti, mūsų pirmiausias tikslas – padaryti Kaltanėnų svirną traukos centru“, – paaiškino žurnalistas. Taip pat svirno teritorijoje yra įrengta elektromobilių krovimo stotelė, kuri šiemet veikia nemokamai. Kol atvykstančiųjų automobiliai kraunasi, žmonės gali drąsiai užsukti į BBQ restoraną, kuriam diriguoja šefas Vylius Blauzdavičius.

Ketina plėstis Svirno viduje Edmundas ir Laurynas planuoja atverti virtualų ir tuo pat metu materialų Auštaitijos nacionalinio parko gamtos muziejų. Kol kas šį planą jaukia pandemija. „Negalime žmonėms duoti virtualios realybės akinių, nes tai, pandemijos metu, nėra saugu, yra rizikos užsikrėsti. Bet ateityje tikrai bus. Norime sukurti vietą, į kurią užėjus galima bus paskraidyti virš Ladakalnio, virtualiai pakeliauti po visą regioną. Šiuo metu vaizdus rodome tik dideliuose įrengtuose ekranuose“, – apie planus kalbėjo Edmundas, kurio galvoje sukasi ir renginių organizavimas – susitikimai su įdomiais žmonėmis, poezijos skaitymų vakarai, meno ir fotografijos parodos, sporto šventės.

Bendrauja su vietiniais

Nors Kaltanėnuose gyvena keli šimtai žmonių, tačiau vasarą šiame regione nemažai atvykstančių – daugelis tame krašte turi sodybas, atvažiuoja pasisvečiuoti pas draugus arba keliauja dviračiais, motociklais. „Galbūt, šiokia tokia problema yra žiema, nes, iš tikrųjų, trūksta paslaugų, infrastruktūros – žmonės žiemą nelabai įpratę keliauti po regionus, bet viskas pasikeis. Su šiuo projektu mes nebėgame šimto metro – bėgame maratoną, žiūrime toli į priekį ir, man atrodo, kad viskas bus puiku. Jei kažką darai – tai ir pasidaro“, – užtikrintai sakė Edmundas, užsimindamas apie norą sukurti pramogų žiemą. Pirmiausia, į svirno atidarymą Edmundas ir Laurynas pakvietė bendruomenę.
„Jie mums svarbiausi, nes reikia kad tavo idėjas palaikytų vietiniai. O tik jau tada kvietėme žmones iš šalies“. Vieni žmonės Kaltanėnuose gyvena ir dirba, kiti – tik gyvena, o treti atvažiuoja pavasaroti arba savaitgaliais. Edmundas vardina ir žinomų žmonių pavardes, kuriuos galima sutikti nedideliame kaime. Tarp jų – režisierius Algimantas Puipa, legendinis krepšinio treneris Jonas Kazlauskas, dailininkė Jūratė Stauskaitė. „Visi turi klausimų ir patarimų, kaip čia ką galima padaryti. Pradžioje, manęs dailininkė klausė, kodėl čia tas svirnas baltas. Paaiškinau, kad jis ir buvo pastatytas baltas, tai – liaudies klasicizmas. Restauruodami mes atradome kalkių dažų ir atkūrėme būtent tokį, koks jis buvo pastatymo dieną. Iš pradžių daug kas stebėjosi, nes, akivaizdu, kad niekas neprisimena balto svirno“, – sakė jis.

Kviečia susipažinti su Kaltanėnų istorija

E.Jakilaitis aktyviai domisi istorija, tad nieko keisto, jog įsigijęs dvaro svirną, pasinėrė į Kaltanėnų unikalaus miestelio pažintį. Vyras ketina su visa istorija supažindinti ir norinčius aplankyti Kaltanėnus. „Esu pusiau Kaltanėnų istorikas. Darėme istorinį tyrimą apie dvarvietę, turime visą didelį leidinį, kurį, tiesa sakant, sumaketavus galvoju patalpinti į interneto svetainę, kad visi galėtų išsamiai susipažinti su Kaltanėnų istorija. Pirmiausia, norint kažkaip vertinti, reikia suvokti vietą, kurioje esi. Tas suvokimas mano galvoje yra – kur mes ir apie ką mes esame. Jeigu miestelis ar dvaras savo istoriją skaičiuoja nuo gediminaičių laikų, XV amžiaus pirmos pusės, tai tikrai yra turininga istorija. Svarbu suvokti istorinį kontekstą“, – patikino Edmundas. Jis vardija ir lankytinus objektus aplink: kitoje Kaltanėnų svirno kelio pusėje yra liūdna – žydų sušaudymo – vieta, netoliese galima rasti ir Partizanų žiemines.

„Tokių vietų tikrai daug, taip galima susipažinti ne tik su to krašto, bet ir su visa Lietuvos istorija. Na ir pats miestelis yra simpatiškas. Tai, net sakyčiau, urbanistinis paminklas. Labai įdomi schema, kaip jis sukonstruotas – iš vienos pusės ežeras, iš kitos – upė“.

Dvarvietė susilieja su gamta

Pro dvarą teka įspūdinga upė Žeimena, tad čia galima sutikti daugybę baidarininkų. „Tai – antra pagal intensyvumą nacionalinė baidarių magistralė, galinti susilyginti nebent su Ulos upe“. Kaltanėnų dvaras netoli Senvagės, naujoji jos vaga – per du šimtus metrų nutolusi. Tad Edmundas svajoja su savivaldybės pagalba padaryti pėsčiųjų taką per Senvagę. „Tai galėtų pritraukti žmones, tik ten nėra mūsų žemė – ji priklauso savivaldybei. Aš galėčiau pabandyti savivaldybei pritraukti privačių rėmėjų. Eiti per Senvagę, pasiskaityti apie augalus, paukščius, kuriuos ten matai, kažkur prisėsti, pabūti...“ – gražiais ateities planais dalijosi Edmundas.

„Integruojanti infrastruktūra“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis atnaujintos ar sutvarkytos infrastruktūros teikiamas galimybes ir privalumus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

LRytas.lt straipsnis

Susiję įrašai