BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Investicijos į pažintinį turizmą

2014 m. liepos 25 d.

Gražutės re­gio­ni­nia­me par­ke, Sa­la­ko mies­te­ly­je, įgy­ven­di­nant pro­jektą „Sau­gomų te­ri­to­rijų tvar­ky­mas (III eta­pas)“, fi­nan­suo­jamą Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 metų pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis, įren­gia­mas pažin­ti­nis ta­kas.

Rodoma:

Gražutės re­gio­ni­nia­me par­ke, Sa­la­ko mies­te­ly­je, įgy­ven­di­nant pro­jektą „Sau­gomų te­ri­to­rijų tvar­ky­mas (III eta­pas)“, fi­nan­suo­jamą Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 metų pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis, įren­gia­mas pažin­ti­nis ta­kas.

Sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je bus dar vie­nas 5 ki­lo­metrų il­gio pažin­ti­nis ta­kas su in­for­ma­ci­ne in­fra­struktūra. Sa­la­ko ir Luodžio ežero pa­krantėje įren­gia­mos nuo­ro­dos į lan­ky­ti­nus ob­jek­tus, in­for­ma­ci­niai sten­dai, suo­liu­kai, paukščių stebėji­mo ir ežero apžval­gos bokšte­lis, lan­ky­mui pri­tai­ko­mas Sa­la­ko ozas, le­dyn­mečio su­for­muo­tos kal­vos.

Eu­ro­pos Sąjun­go­je di­de­lis dėme­sys ski­ria­mas uni­ka­lios gam­tos pa­vel­do išsau­go­ji­mui, tačiau jų lan­ky­mas nėra vi­siškai ap­ri­bo­ja­mas. Tie­sia­mi pažin­ti­niai, dvi­račių ta­kai, pa­ren­gia­mi bai­da­rių, valčių maršru­tai upėmis ir ežerais. Kviečia­ma išnau­do­ti parkų ga­li­my­bes rek­re­a­ci­jai, pažin­ti­niam tu­riz­mui, po­il­siui, kar­tu in­for­muo­ti apie sau­gomų te­ri­to­rijų svarbą bei ap­lin­kai pa­lankų gy­ve­ni­mo būdą, mo­ky­ti dar­nos su gam­ta.

Tai ne vie­nin­te­lis Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis fi­nan­suo­ja­mas gam­tos pažini­mo ir išsau­go­ji­mo pro­jek­tas Gražutės re­gio­ni­nia­me par­ke.

Vi­dur­va­sa­ry­je, pačia­me tu­riz­mo, po­il­sio gam­to­je įkaršty­je mūsų šalies gy­ven­to­jai ir svečiai tu­ri pui­kią ga­li­mybę pir­miau­sia vir­tu­a­liai su­si­pažin­ti su Gražutės re­gio­ni­niu par­ku, o po to at­vyk­ti į jį ir ke­liau­jant pėsčio­mis, važiuo­jant dvi­račiais, plau­kiant bai­darėmis žavėtis ­kerinčiu gam­tos grožiu, pa­tir­ti pa­lai­mingą šva­rių ežerų gaivą.

Įgy­ven­di­nant kom­plek­sinę vi­suo­menės in­for­ma­vi­mo ir švie­ti­mo apie sau­gomų te­ri­to­rijų svarbą bei ap­lin­kai pa­lankų gy­ve­ni­mo būdą pro­gramą „Ke­liau­ki­me ki­taip!“, fi­nan­suo­jamą Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. San­glau­dos ska­ti­ni­mo veiksmų pro­gra­mos Re­gio­ninės plėtros fon­do lėšomis, kūry­binė grupė sukūrė vi­deo filmą apie Gražutės re­gio­ninį parką, jo uni­ka­lią gamtą ir kviečia at­vyk­ti į ežeringą ir miškingą Šven­to­sios aukštupį.

Ežerų duk­ra

Fil­mo kūrėjai pri­me­na, kad Bal­ti­jos aukštumų šiaurės rytų pašlaitėje, ežerų ir miškų kal­vo­to­je vie­to­je pra­si­de­da gražiau­sia Rytų Aukštai­ti­jos upė – Šven­to­ji, ku­ri į vieną hid­rog­ra­finę sis­temą su­vie­ni­ja po visą Gražutės re­gio­ninį parką pa­bi­ru­sius ežerus. Gražutės re­gio­ni­nio par­ko vyr. spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Eidėjus pa­sa­ko­ja, kad žino­mas gam­ti­nin­kas prof. Č. Ku­da­ba Šventąją pa­va­di­no Ežerų duk­ra, nes ji te­ka per dau­gybę ežerų. Mėgstančius van­dens tu­rizmą kviečia­ma išban­dy­ti Šven­to­sios upės aukštu­pio vagą. Van­dens žygį bai­darėmis re­ko­men­duo­ja­ma pradėti nuo vie­no didžiau­sio par­ke Luodžio ežero. Šio ežero įspūdin­gi iškyšuliai, pu­sia­sa­liai pri­me­na Kuršių ne­riją.

Lie­tu­vos Bai­ka­las

Gražutės re­gio­ni­nis par­kas – ežerin­gas. Čia ty­vu­liuo­ja apie 70 ežerų. Vie­nas uni­ka­liau­sių ir šva­riau­sių – Šven­to ežeras. Po­il­siau­to­jai jį va­di­na Lie­tu­vos Bai­ka­lu. Dėl van­dens skaid­ru­mo šia­me ežere net šešių metrų gy­ly­je ga­li­ma stebėti po­van­de­ninį gy­ve­nimą. Iki ga­lo dar ne­at­skleis­ta Šven­to pa­slap­tis: pe­ri­odiškai be­si­kar­to­jan­tys jo van­dens ly­gio svy­ra­vi­mai – po­tvy­niai ir atoslūgiai. Maždaug kas 30 metų čia van­duo pa­ky­la ir nu­sen­ka net apie 3 met­rus. Atoslūgių me­tu iš van­dens išky­la smėlin­gos pa­krantės, ku­rių natūra­liems paplūdi­miams ne­pri­lygs­ta net Pa­lan­gos prie Bal­ti­jos jūros dirb­ti­niai pliažai.

Pa­gal le­gendą Šven­tas taip pa­va­din­tas ne­at­si­tik­ti­nai. Šio­je vie­to­je bu­vu­si bažnyčia. Ją apsėmė nežinia iš kažkur stai­ga at­slinkęs van­duo. Sa­ko­ma, jog ty­lią naktį ir da­bar iš šio ežero gel­mių sklin­da bažnyčios varpų skam­be­sys.  

Par­ko dar­buo­to­jai prašo prie Šven­to po­il­siau­ti at­sa­kin­gai. Prie jo at­ei­ti pėsčio­mis, ge­ro­kai to­liau nuo pa­krantės, nu­ro­dy­to­se vie­to­se pa­li­kus sa­vo au­to­mo­bi­lius.

Ieško­ki­te sa­vo sa­los

Par­ke uni­ka­lios ir An­ta­lieptės ma­rios ar­ba jūra. Tai dirb­ti­nis van­dens tel­ki­nys. Šios ma­rios su­si­for­ma­vo prie An­ta­lieptės pas­tačius hid­ro­e­lek­trinę ir užtven­kus Šventąją. Net 26 buvę at­ski­ri ežerai su­si­jungė į vieną van­dens tel­kinį. An­ta­lieptės ma­rio­se yra per 50 sa­lių, sa­le­lių. Įta­ria­ma, jog dar ne vi­sos jos yra ap­tik­tos ir pažymėtos žemėla­piuo­se. Todėl kviečia­ma čia ieško­ti dar nežinomų salų. To­kią ap­ti­kus ją bus leidžia­ma pa­va­din­ti sa­vo var­du.

Tie­sa, par­ko dar­buo­to­jai įspėja, kad po­il­siau­ti An­ta­lieptės par­ko sa­lo­se – draudžia­ma. Bet po­il­siau­to­jai mėgsta jo­se išsi­lai­pin­ti ir puo­tau­ti. Po to būna daug var­go, kaip iš salų išpluk­dy­ti ne­draus­mingų lan­ky­tojų pa­lik­tas šiukšles.

Kalnų upė

Pa­si­rin­ku­siems Šavašos pažin­tinį taką taip pa­va­din­to upe­lio žemu­py­je lau­kia  aki­sta­ta su be­ne vie­nin­te­le Lie­tu­vo­je kalnų upe. Nu­ties­tas ta­kas vin­giuo­ja natūra­lios gam­tos svai­gi­nančio aukščio stačiais upės šlai­tais.  Čia van­duo kren­ta net 11 metrų kas kiek­vieną upės ki­lo­metrą. Va­sarą ši upė ge­ro­kai nu­sen­ka, todėl ga­li­ma pa­braidžio­ti jos ak­me­nuo­tu dug­nu. Šavašos pažin­ti­nia­me ta­ke pa­tir­si­te natūra­lios gam­tos re­ginį, sužino­si­te, kaip at­ro­do tik­ra beb­rynė, Lūžų miškas, lau­kinė miško bu­veinė. Pa­ju­si­te ir sąsa­jas su mūsų se­no­ve. Čia slėpėsi se­novės lie­tu­vių šven­tyk­la. To įro­dy­mas – Lūžų ak­muo su ri­tu­a­li­niu apeigų du­be­niu. 

Eu­ro­pos Sąjun­gos 2007–2013 m. pro­gra­mos struktūri­nių fondų lėšomis fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas „Ke­liau­kim ki­taip!“ skir­tas in­for­muo­ti apie ga­li­mybę ke­liau­ti Lie­tu­vos sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se al­ter­na­ty­viai, įdo­miai, dar­no­je su gam­ta. Jis ska­ti­na parkų žino­mumą, lan­ko­mumą, vi­suo­menės in­for­ma­vimą apie el­ge­sio nor­mas tau­so­jančio­je gam­to­je.

Pro­gra­mos „Ke­liau­ki­me ki­taip!“ ko­man­da or­ga­ni­za­vo dau­giau kaip 40 eks­pe­di­cijų, rengė re­por­tažus apie žygius pėsčio­mis, dvi­račiais, bai­darėmis ir kt., kvietė prie jos pri­si­jung­ti vi­sus gam­tos mylėto­jus, at­ra­do iki šiol dar ne­lan­kytų išskir­ti­nių Lie­tu­vos vietų.

Parengta pagal laikraščio "Zarasų kraštas" informaciją

 

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Sausis 2022
Pr An Tr Ke Pe Še Se
27 28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05 06