Naujienos
Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų (47 proc.) jaučia stresą dėl to, kad Covid-19 pandemija apribojo jų galimybes patekti į muziejus, bibliotekas, teatrus ir kitas kultūros įstaigas.
Tokias jaunimo nuostatas kultūros vartojimo atžvilgiu atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gimnazistų apklausa.
Du iš trijų lietuvių mano, kad socialinio būsto integravimas yra efektyvesnis būdas socialinio būsto gyventojams nei izoliavimas. Tai rodo naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Tiek pat gyventojų (71 proc.) mano, kad socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas. Likusios dalies nuomone, socialiniuose būstuose gyvena asocialūs asmenys.
Daugiau nei tūkstantis vartotojų šiuo metu kasdien naudojasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų sukurtomis atviros prieigos paslaugomis lietuvių kalbai, kurios grįstos dirbtinio intelekto technologijomis.
Lietuvos moksleiviai muziejus, bibliotekas ir kitus kultūros objektus lankytų dažniau, jei pastarieji pasitelktų daugiau išmaniųjų technologijų, rengtų susitikimus su nuomonės formuotojais, siūlytų įdomias veiklas, tokias kaip naktinės ekskursijos ar konkursai. Tai paaiškėjo surinkus beveik 300 šalies gimnazistų pasiūlymų, kaip kultūros objektus pritaikyti jaunajai kartai.
Europos Komisijos organizuotuose Europos Sąjungos fondų INFORM platformos viešinimo kampanijų apdovanojimuose Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) viešinimo kampanija „(Ne)dūzgiantis miestas“ laimėjo 3 vietą.
Vasarą atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad karantino metu ir kurį laiką po jo dauguma gyventojų laiką leido namuose, o su kaimynais bendravo kiek daugiau nei įprasta. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė tobulo kaimyno portretą ir svarbiausią bruožą, darantį didžiausią poveikį gerai kaimynystei.
Išeivis iš Lietuvos Laurynas Radziukynas, praturtėjęs Amerikoje, daugiau nei prieš 80 metų savo gimtojo Kurnėnų kaimo Alytaus rajone vaikams padovanojo modernią mokyklą, kuri vietos bendruomenės, rajono savivaldybės pastangomis dabar atgimė naujam gyvenimui.
Lietuvos aplinka ir oro kokybė, lyginant su kitomis pasaulio šalimis vertinama gerai – Vilnius neretai vadinamas žaliausia Europos sostine. Remiantis naujausiais duomenimis, toks statusas suteiktas tik Skandinavijos miestams – Oslui ir Kopenhagai. Vis tik didieji Lietuvos miestai, ypač – Vilnius, pastaraisiais metais fiksavo viršytą kietųjų dalelių ore koncentraciją. Statistikos departamento duomenimis, taršos lygis sostinėje nuo 2013 m. tik augo.
Vasaros viduryje atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad „žvelgdami į akis“ pandemijai lietuviai netapo jautresni pažeidžiamoms visuomenės grupėms: vienišiems senjorams, socialinio būsto gyventojams, žmonėms, turintiems negalią, gaunantiems mažas pajamas. Trys iš keturių respondentų (76 proc.) nurodė, kad karantino metu išgyventa izoliacija nepadarė jokios įtakos jų požiūriui į socialinę atskirtį patiriančius žmones.
Vasarą atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa atskleidė kaimynystės svarbą. Kas antras šalies gyventojas pirmosios karantino bangos metu stengėsi palaikyti draugiškus santykius su šalia gyvenančiais kaimynais.